Skaitmeninių mokyklų apdovanojimai: pripažintos mokyklos ir paskaita apie smegenų veikimą skaitmeninėje erdvėje

Neseniai baigėsi Nacionalinės švietimo agentūros koordinuotas „Erasmus+“ projektas „SELFIE – skaitmeninių mokyklų apdovanojimai“ (angl. SELFIE – Digital Schools Awards). Skaitmeninių mokyklų apdovanojimai – tai verslo remiama Europos švietimo iniciatyva, kuria siekiama padėti mokykloms integruoti skaitmenines technologijas į ugdymą ir pripažinti jų gerąją patirtį. Projekto mokyklos atliko skaitmeninės kompetencijos įsivertinimą, naudodamos SELFIE priemonę, užsibrėžė tikslus ir jų kryptingai siekė.

 

Skaitmeniniais mokyklų apdovanojimais pripažintos mokyklų pastangos naudojant SELFIE apklausų duomenis stiprinti skaitmeninę kompetenciją įvairiose srityse. Projekte dalyvavo 63 Airijos, Lietuvos, Škotijos, Serbijos ir Slovėnijos mokyklos. Net 17 Lietuvos mokyklų buvo įvertintos skaitmeniniais ženkleliais.

Šiaulių „Juventos“ progimnazijos mokytojai, gaunantys Europos skaitmeninių mokyklų apdovanojimą

Prieš savaitę surengtame nuotoliniame renginyje vyko jame dalyvavusių mokyklų apdovanojimai ir paskaita „Kaip skaitmeninėje erdvėje jaučiasi ir funkcionuoja smegenys“, kurią skaitė dvi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Neurobiologijos ir biofizikos katedros atstovės – vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Inga Griškova-Bulanova ir doktorantė Dovilė Šimkutė. JAV atlikti tyrimai rodo, kad jauni žmonės (daugiau nei 90 proc. paauglių) kas penkias minutes, t. y. beveik nuolat, „sėdi“ internete. Daugelis ten tiesiog „leidžia laiką“, kiti – bendrauja, mokosi, daugiau nei 40 proc. taip bando išvengti gyvo bendravimo. Kas tuo metu vyksta smegenyse, kaip tai veikia mūsų gyvenimą, mokymąsi?

 

Statistika rodo, kad daugiau laiko prie ekranų imame leisti prieš miegą, kuris žmogui yra itin svarbus, turi įtakos visam gyvenimui, psichologinei ir psichinei sveikatai. Visgi toks įprotis miegą veikia neigiamai, nes ekranai skleidžia mėlyną šviesą, o ji neleidžia smegenims atsipalaiduoti ir užmigti, skatina miego ciklų sutrikdymą, kenksmingai veikia tinklainę. Be to, jei neišsijungiame pranešimų, esame nuolat žadinami.

 

Dažnas naudojimasis internetu pats savaime dar nėra problema – kad ji atsirastų, turi būti papildomų faktorių. Pavyzdžiui, kompiuteriniai žaidimai: jei ilgai ir dažnai žaidžiama, auga priklausomybės simptomai, nuo intensyvaus bendravimo skaitmeninėje erdvėje nukenčia socialinis pažinimas.

 

Žmogaus smegenys sudarytos taip, kad galėtume palaikyti apie šimtą penkiasdešimt draugysčių, o socialiniuose tinkluose vidutinis vartotojas turi apie 350 draugų – kaip smegenys turėtų adaptuotis prie tokio skaičiaus? Susiduriama su socialine izoliacija: kuo dažniau žmogus naudojasi socialiniais tinklais, tuo didesnį socialinės izoliacijos lygį patiria. Šis paradoksas paaiškinamas tuo, kad esame priklausomi nuo grįžtamojo vertinimo, į jį stipriai reaguojame.

Neigiamai veikia emocijų pažinimą, dėmesingumą

 

I. Griškova-Bulanova pranešimą iliustravo pavyzdžiais iš įvairių tyrimų. Viename jų tirta, kokią įtaką emocijų pažinimui daro naudojimasis skaitmeninėmis technologijomis. Viena vaikų grupė stovykloje penkias dienas nesinaudojo technologijomis, kita gyveno įprastomis sąlygomis ir leido laiką prie ekranų, vėliau vertintas abiejų grupių emocijų pažinimas. Prieš eksperimentą abi grupės jas atpažindavo panašiu tikslumu, bet po eksperimento nesinaudoję technologijomis rezultatą ženkliai pagerino. Ne veltui tėvams ir mokytojams kelia nerimą smurtiniai žaidimai: tyrimai rodo, kad kuo daugiau jų žaidžiama, tuo blogiau atpažįstamos neigiamos emocijos.

2012 m. atliktos apklausos duomenimis, 87 proc. mokytojų pritaria, kad technologijos kuria lengvai besiblaškančią kartą. Viskas internete sukurta taip, kad pritrauktų dėmesį. 70 proc. turinio nuolat perjunginėjame, neišlaikome dėmesio ilgiau nei minutę. Visa tai mus veda į daugiaveiką (tai reiškia vienu metu sąveikauti su keliomis įvestimis, nuolat atitraukti dėmesį nuo vienos užduoties prie kitos, nepasineriant nė į vieną, todėl lieka mažai kognityvinių resursų joms atlikti), nors vienu metu kelių dalykų kokybiškai atlikti neįmanoma. Kai žmogus užsiima keliomis veiklomis vienu metu, padidėja jautrumas dėmesį atitraukiantiems dirgikliams, sumažėja kognityvinė kontrolė. Kuo dažniau tą daro vaikai, tuo daugiau nepasitenkinimo jie patiria, tuo dažniau juos neigiamai vertina tėvai ir mokytojai, suprastėja miego kokybė, ištvermė. Apskritai po naršymo internete sumažėja dėmesys, o nuo jo prasideda mokymosi procesas.

Popierius ar ekranas? Rašiklis ar klaviatūra?

 

Kartais kyla klausimų, ar yra skirtumas, kur – ekrane ar popieriuje – skaityti tekstą arba kaip – ranka ar kompiuterio klaviatūra – geriau rašyti. Ką rodo tyrimai? Daugiau laiko internete leidžiantys žmonės surinko žemesnius balus, vertinant skirtingus kalbos funkcijų aspektus (kalbos apdorojimo greitį, žodyno apimtį, raštingumą), nes jų už kalbos funkcijas atsakingos smegenų sritys būna prasčiau sujungtos. Jei informacijos ieškome internete, jos atgaminimas sekasi prasčiau, o ranka suvesta informacija atgaminama kiek greičiau, nei suvesta kompiuteryje ar planšetėje. Tie, kurie skaito tekstą ekrane, už teksto suvokimą gauna žemesnius balus nei tie, kurie skaito atspausdintą tekstą, tačiau pirmoji grupė turi aukščiausius lūkesčius. Rašant ranka, smegenyse įtraukiamas svarbus mokymuisi ir atminčiai ritmas, rašymo metu vyksta atminties ir kodavimo procesai, to nebūna renkant tekstą klaviatūra.

 

• Jei skaitome savo malonumui, skirtumo, ar skaityti tekstą ekrane, ar popieriuje, nėra, bet jei skaitome tam, kad išmoktume, spausdintas tekstas yra geriau.
• Ieškoti informacijos internete yra gerai, bet jai atgaminti reikės daugiau pastangų.
• Jei reikia užsirašyti, geriau tą daryti ranka ant popieriaus.
• Mokant nuotoliniu būdu mokytojui reikėtų įsijungti vaizdą taip, kad matytųsi ne tik veidas, bet ir kažkiek kūno.

Kaip šias problemas spręsti?

 

Pasak D. Šimkutės, norint išvengti neigiamo skaitmeninių technologijų poveikio, reikėtų išmokti kontroliuoti veiklas ir laiką, praleidžiamą prie technologijų: pasirinkti dienas, kai technologijų bus naudojama mažiau, apriboti jų naudojimo laiką ir vietą, naudoti programėles, blokuojančias socialinius tinklus, atsisakyti ekranų miegamajame / miego zonoje ir kt.

Tam, kad būtume produktyvūs, reikia pailsėti, o ne nuolat žvilgčioti į ekranus, ugdyti toleranciją nuoboduliui (dažnai, kai reikia laukti, matome į ekranus nuleistas galvas). Atliekant eksperimentą, dalis žmonių sąmoningai pasirinko jausti skausmą vietoje nuobodulio – tiesiog negalėjo nieko neveikdami išlaukti penkiolikos minučių. Turėtume išmokti tiesiog laukti, nuobodulio akimirkas priimti kaip galimybę pailsėti, atsipalaiduoti, pasiruošti tokioms akimirkoms iš anksto – sugalvoti veiklų, kurios džiugintų, už technologijų ribų. Taip pat patariama:

• Išjungti automatinio paleidimo funkcijas vaizdo įrašų platformose.
• Išjungti pranešimus (angl. notifications) socialiniuose tinkluose.
• Naudotis technologijomis tik tada, kai tikrai to reikia.
• Atlikti nenaudojamų programėlių reviziją.
• Atsisakyti nebūtinų naujienlaiškių.
• Pasirinkti įkvepiančią ekrano uždangą / pradžios ekraną, iliustruotą veikla, kurią galima veikti vietoj interneto.
• Naudoti žadintuvą.

 

Internetas ir skaitmeninės technologijos mums palengvina kasdienybę, atneša daug teigiamų galimybių, bet kartu ir daug pagundų. Pabandykime pasinaudoti privalumais ir neįkliūti į priklausomybių spąstus.

 

Daugiau informacijos apie „Erasmus+“ projektą „SELFIE – skaitmeninių mokyklų apdovanojimai“ galima rasti projekto interneto svetainėje.