Ryto mankšta – puiki dienos pradžia

Baigiasi nepaprasti mokslo metai. Istorinė akimirka, kai gyvename ir dirbame, esant ekstremaliai situacijai. Ugdymas tebevyksta nuotoliniu būdu, žadama po truputį grįžti prie įprasto. Tačiau ir tada, kurį laiką bus įvairių papildymų, apribojimų. Mąstome apie prabėgusius mokslo metus, lyginame juos su ankstesniais, tad norėtume pasidalyti gerąja patirtimi apie ryto mankštą.

Kauno lopšelyje-darželyje „Žingsnelis“ kiekviena darbo diena pradedama ryto mankšta, tai kasdienis tradicinis ritualas. Nustatytu laiku, nuo 8.15 iki 8.30 val., visos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės renkasi aktų salėje ir mankštinasi su grupių pedagogais, pagalbos ugdytiniui specialistais. Žinoma, maloniai kviečiami ir laukiami ugdytinių tėveliai. Tačiau jie skuba į darbus ir prie mankštelės prisideda tik vienas kitas. Tai dažniausiai daro „naujokėlių“ tėveliai, taip palengvindami vaikui adaptaciją…

Kiekvienos dienos rytinei mankštai būtinos informacinės technologijos ir muzikinis fonas. Stebėdami vaizdus ekrane (šokančius, besimankštinančius ar žaidžiančius žaidimų personažus) susirinkusieji mankštintis daro tą patį.

Rytinės mankštos ugdymo(si) turinys priklauso nuo metų laiko, laukiamų švenčių, gali būti pasimokoma kokio nors liaudiško žaidimo („Kiškelis bebėgdams“ ir pan.). Per savaitę vienos dienos mankšta skiriama šnekamajai kalbai lavinti, aplinkai pažinti, kuriai, sumaniai panaudodama IKT, žaidimus ir užduotėles parenka logopedė metodininkė Rita Miliukevičienė. Bežaisdami „O tai arklys“ ar „Su būgnu ežiukas ėjo…“, vaikai, atlikdami kūrybines muzikines užduotis, plėtoja vaizduotę ir lavina kalbos padargų raumenis bei smulkiosios ir stambiosios motorikos įgūdžius.

Rytinės mankštos veiklas kompetentingai organizuoja ir atlieka menų (šokių) mokytoja ekspertė Ugnė Avižienytė. Tarkime, žaidimas – smagi dainelė apie kasdieninių įgūdžių formavimąsi „Kas rytą atsikėlęs lovytę pasikloju, dantis išsivalau…“ lavina gebėjimą jausmus reikšti žodžiais, mimika, judesiu. O gerai žinomo kapitono Flinto dainelė „Keliam ranką, keliam koją“ padeda geriau pažinti save, savo kūno dalis, gausinti žodyną, suvokti aplinką, skatina gebėjimą atrasti sąsajas tarp žinių įgytų artimoje namų aplinkoje, ir ugdymo įstaigoje, bei taikyti jas praktinių veiklų metu.

Penktadienis – paskutinė darbo savaitės diena. Ji skirta vaikų diskotekai. Suėję į salę ir, sustoję vorele, vaikai laukia muzikos garsų, kol pasigirsta neužmirštamos muzikinės kelionės žaidimo „Traukinukas“ melodija. Čia vyksta ir bilietų tikrinimas, ir vaikų fantazijos šalių lankymas, kaip, pavyzdžiui, „saldainių“, „kurioje šokam po du…“

Kiekvienas ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikas geba save išreikšti judėdami. Mankštindamiesi ir šokdami vaikai patenkina prigimtinį poreikį veikti ir patirti judėjimo džiaugsmą. Juk pasitelkdami judesį jie gali išreikšti savo mintis, jausmus ar tiesiog atsipalaiduoti, emociškai pasikrauti ir džiugiai nusiteikti visos dienos buvimui savo grupėse per ugdomąsias veiklas. Tokiu būdu mokosi bendrauti, bendradarbiauti su bendraamžiais, suaugusiais, stengiasi veikti kartu, ne tik pagal interesų grupes, bet ir pagal pedagogo, suaugusiojo rekomendacijas.

Malonu stebėti po rytinės mankštos iš salės išeinančių vaikučių veidus, spindinčius džiugiomis emocijomis, pozityvia energija. Labai svarbu, kad kiekviena akimirka vaikui teiktų teigiamų emocijų, kurios brandintų asmenybę fiziniu, psichologiniu, meniniu, dvasiniu požiūriu.

Darželis – ta vieta, kurioje daroma įtaka socialinei ir emocinei vaiko raidai, sudaromos sąlygos stiprinti bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius.

+4

0