Refleksija apie kūrybišką požiūrį į Bendrąją programą be vadovėlio

Rūta Mazgelytė
,
MRU Pedagogikos profesinių studijų programos studentė

Visai neseniai žiniasklaidoje vėl mirgėjo naujienos apie Rusijos kariuomenės suaktyvėjimą prie Ukrainos sienos. Tarptautiniu lygiu būgštauta, jog konfliktas Rytų Ukrainoje nepaaštrėtų. Šiuolaikiniai ginkluoti konfliktai, jų deeskalavimas, humanitarinės veiklos ar atkūrimo darbai ginkluotus konfliktus patyrusiose teritorijose eiliniam Lietuvos gyventojui yra pakankamai tolimas ir svetimas dalykas. Jei Sovietų armijoje tarnybą atlikusi karta dar prisimena Afganistaną, tai jauniausios kartos gyvoji istorinė atmintis nesiekia nė Sausio 13-osios įvykių. Daugiausiai, ką gali sužinoti ir apmąstyti apie šiuolaikinius ginkluotus konfliktus bei jų padarinius, jauniausioji karta (kaip ir kiti Lietuvos gyventojai) gali perskaitę žiniasklaidos pranešimus. Tiesa, mokykloje besimokantiems vyresniųjų klasių mokiniams yra ir kitų galimybių, pavyzdžiui – geografijos pamokos. Kokias galimybes vyresniųjų klasių mokiniams kalbėtis ginkluotų konfliktų tema programuoja Bendroji programa? Kaip tai galima realizuoti praktikoje, dirbant be vadovėlio?

Bendroji programa

 

Pirmiausia derėtų aptarti kontekstines sąlygas, kurios apibrėžia arba tiksliau – padiktuoja geografijos mokytojui – pamokos turinio ir tematikos kryptį. Vidurinio ugdymo bendrųjų programų 5 priedo „Vidurinio ugdymo bendrosios programos: socialinis ugdymas“ (toliau – Bendroji programa) dalyje, skirtoje išplėstiniam kursui, yra vartojama karinių konfliktų sąvoka. Ji gan mechaniškai susiaurinama ir susiejama su terorizmu (o tai nėra dalykiškai korektiška, nes karinis konfliktas ≠ terorizmas), jo pasekmėmis ir tarptautinės bendruomenės dalyvavimu. Teikiamas prioritetas karinio konflikto analizei, bet suponuojama sieti su terorizmu(!). Kadangi karinis konfliktas vartojamas sinonimiškai su terorizmu, tai ir į padarinius siūloma žvelgti terorizmo „kampu“. Neprojektuojamas socialinių padarinių rakursas, o veikiau politinių – valdysenos, teritorinių, ekonominio plėtojimo padarinių rakursas.

 

Štai kaip atrodo gamtinių ir visuomeninių procesų analizės dalyje formuluojamas reikalavimas gebėjimams: „2.34. Pagal pateiktus informacijos šaltinius, išanalizuoti karinį konfliktą, jo priežastis, pasekmes ir tarptautinės bendruomenės veiksmus.“ (Vidurinio ugdymo bendrosios programos: socialinis ugdymas, 2011, p. 51). Reikalavimas žinioms ir supratimui atrodo taip: „2.34.1. Nurodyti karinių konfliktų židinius bei priežastis (grobimas, nepriklausomybės siekimas, etninių grupių interesai, kolonijų padalijimas, gamtos ištekliai, religiniai, politiniai ir ekonominiai nesutarimai), tarptautinio terorizmo grėsmes. 2.34.2. Apibūdinti tarptautinį terorizmą, nurodyti jo pasekmes, pasaulio bendruomenės pastangas kovoje su šiuo reiškiniu.“ (Vidurinio ugdymo bendrosios programos: socialinis ugdymas, 2011, p. 51). Tiek žinių apie ginkluotus konfliktus. Vienas „gabaliukas“. Pokonfliktiniams kontekstams dėmesio atskirai apskritai neskiriama. Tarsi ginkluoti konfliktai būtų toks reiškinys, kuris yra permanentiškas, be galimybės būti užbaigtu ir pereiti į kitą – pokonfliktinį, o dar geriau – taikios visuomenės etapą. Teisingumo dėlei, verta atkreipti dėmesį į 2.34.2 punkte nurodytą žodį pasekmes, kuris šiek tiek švelnina situaciją ir palieka galimybę kalbėti apie padarinius.

Be vadovėlio dirbančiam mokytojui, kuris kaip pagrindinį atspirties tašką savo pamokoms (ar kitoms ugdomųjų veiklų formoms) ima Bendrąją programą ir nori šiek tiek plačiau mokinius supažindinti su šiuolaikiniais ginkluotais konfliktais ir / ar kontekstais po konfliktų, tenka būti kūrybiškam. Detaliau paanalizavus išplėstiniam kursui skirtą Bendrosios programos dalį, nišų minėtam kūrybiškumui realizuoti yra. Tereikia išmaniai šiuolaikinių ginkluotų konfliktų temą susieti su kitomis programoje numatytomis ugdyti žiniomis, suvokimu ir gebėjimais. Pavyzdžiui, šiais:

  • „2.20. Naudojantis gyventojų skaičiaus statistiniais duomenimis, sudaryti gyventojų skaičiaus kaitos kreives remiantis skirtingų valstybių pavyzdžiais, jas analizuoti, lyginti, daryti išvadas.“
  • „2.26.1. Įvardyti migracijų rūšis ir pateikti priverstinės bei savanoriškos migracijos priežastis. <…> 2.26.6. Nurodyti pabėgėlių problemas, jų atsiradimo priežastis, sieti jas su politiniais ir ekonominiais įvykiais. Siūlyti būdus pabėgėlių problemoms spręsti.“
  • „2.27. Naudojantis pateikta statistine ir grafine informacija, rasti ryšius tarp socialinės gyventojų raidos ir gyvenimo kokybės šalyje ar regione.“
  • „2.32. Naudojantis informacijos šaltiniais, kritiškai vertinti šiuolaikinę geopolitinę pasaulio sąrangą, pateikti savo vertinimą, išvadas, atsižvelgiant į pastarojo meto politinius, ekonominius ir kitus įvykius.“ (Vidurinio ugdymo bendrosios programos: socialinis ugdymas, 2011, p. 49–51).

Tokiu būdu gauname pačių įvairiausių variacijų ir tos pačios temos atspalvių. Atsiranda galimybė pažvelgti ne į plikas ir nukontekstintas gyventojų skaičiaus kaitos kreives, bet kalbėti apie regiono, šalies gyventojų kaitą vykstant konfliktui ir jam pasibaigus. Pažvelgti į tą kreivę etniniu aspektu ir suprasti etniškai motyvuotą civilių puldinėjimą. Lyginti su kaimyninės valstybės gyventojų skaičiaus kaita ir supažindinti mokinius su priverstinės migracijos reiškiniu. Arba interpretuoti konfliktus išgyvenusių ir tų šalių socialinę gyventojų raidą konfliktams pasibaigus. Atskleisti gyvenimo kokybės krytį kaip ginkluotų konfliktų efektą. O vėliau vykstančius gyvenimo kokybės svyravimus ar tą pačią atsiliekančią socialinę gyventojų raidą parodyti kaip vienus iš svarbių iššūkių konfliktus išgyvenusių kontekstų visuomenėms.

 

Žinoma, šios variacijos nėra baigtinės. Jų galėtų būti ir kitokių. Tačiau aišku yra tai, kad norint išgauti daugiau atspalvių, reikia bazinių spalvų – demografijos, statistinės analizės, politikos mokslų, sociologijos ar nacionalizmo studijų pagrindų. Taip pat domėtis tarptautinėmis aktualijomis, išmanyti labiausiai su tematika susijusias organizacijas ir jų kaupiamus duomenis. Turint šias spalvas, investuojant laiko ir papildomos energijos, galima parengti įvairiapuses pasaulio aktualijas, realų gyvenimą bei bazinių spalvų profesinį lauką atskleidžiančias pamokas.

Tematikos realizavimas praktikoje

 

Ginkluotų konfliktų ir kontekstų konfliktams pasibaigus tematikos realizavimas praktikoje galėtų susidėti iš specialaus pamokų ciklo bei jį papildančio ugdomojo renginio. Pamokų ciklo turinys rengiamas remiantis Tarptautinių krizių grupės (International Crisis Group), Upsalos konfliktų duomenų bazės, Jungtinių Tautų, Jungtinių Tautų plėtros programos (United Nations Development Programme), Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostat) pateikiama informacija. Sudaromos prielaidos susipažinti su konfliktų tendencijomis 2020 metais. Pristatomos ir tarpusavyje palyginamos svarbiausios, su šiuolaikiniais ginkluotais konfliktais susijusios sąvokos, konfliktų tipologija – organizuotas smurtas, valstybinis ir nevalstybinis ginkluotas konfliktas, vienpusis smurtas, karas. Analizuojamos ginkluotų konfliktų priežastys ir bendrosios pasekmės visuomenei. Gilinamasi į realius, pastaruoju metu fiksuotus ginkluotus konfliktus šalyse. Pristatomos svarbiausios sąvokos gyvenimo kokybei, gyventojų socialinei raidai nusakyti, apžvelgiami ir palyginami juos matuojantys rodikliai. Gilinamasi į ginkluotų konfliktų paveiktų šalių gyventojų socialinę raidą.

 

Pamokų ciklo veiklos kuriamos taip, kad jungtų vieną tiriamąjį projektą, siejamą su šiuolaikinių ginkluotų konfliktų bei jų socialinių padarinių tema. Visų keturių pamokų ciklo metu mokiniai dirba tose pačiose grupėse. Praktinės tiriamosios veiklos metu dėmesys skiriamas pateikiamų šaltinių ir duomenų autentiškumui, patikimumui, tarptautiškumui bei ilgalaikiam darbui su grupės pasirinkta analizuoti šalimi. Viso pamokų ciklo užduotys skaidomos etapais, tačiau jos visos susilieja bei papildo tiriamojo projekto metu mokinių rengiamą intelektinį produktą – pasirinktos šalies ginkluoto konflikto bei jo padarinių analizę.

 

Kadangi ginkluotų konfliktų tematika (ypač jų pasekmės) ir suaugusiesiems gali būti emociškai sunki, pamokų cikle į šį aspektą atsižvelgiama. Ciklo paskutinėje dalyje, kurioje mokiniai užbaigia tiriamąjį projektą,– papildomai supažindinami su jaunuoliais pasaulyje, kurie skleidžia taikos žinią – yra Jungtinių Tautų Gerosios valios ambasadoriai, Nobelio taikos premijos nominantai, įvairių nevyriausybinių organizacijų aktyvistai konfliktų veikiamose ar šalyse po konflikto. Tokiu būdu kuriamas įkvepiantis, į pozityvų pokytį orientuotas ir teigiamą emociją padedantis kurti fonas.

 

Ugdomasis renginys (pavyzdžiui, „Ką reiškia gyventi Ukrainoje šiandien?“) siejamas su pamokų ciklu. Į renginį – neformalųjį pokalbį kviečiamas ginkluoto konflikto paveiktos šalies gyventojas. Renginio metu gyventojas atskleidžia gyvenimo šioje šalyje ypatumus kaip „paprasto“ vietinio gyventojo poziciją, o autentišku pasakojimu – jo ir jo tėvynainių patirtis. Papildydamas pamokų ciklą, renginys sukuria sąlygas mokiniams pamatyti ne tik analitinį, kiekybine statistika iliustruotą ginkluotų konfliktų padarinių vaizdą, tačiau plėtoti ir žmogiškąją jo pusę.

 

Dabar grįžkime į straipsnio pradžią. Tai kokios tos galimybės su vyresniųjų klasių mokiniais kalbėtis šiuolaikinių ginkluotų konfliktų ir kontekstų tematika tiems konfliktams pasibaigus, dirbant be vadovėlio? Kaip matome iš Bendrosios programos turinio dalies vertinimo, galimybių yra. Norint tai paversti konkrečiomis ugdomosiomis veiklomis ir pasiekti kokybiško rezultato, reikia ne tik kūrybiško požiūrio, bet ir gan plataus kompetencijų arsenalo, specialiųjų žinių. Ar tai iššūkis? Taip. Įveikiamas? Taip. Greičiausiai tiems, kas linkę į avantiūrizmą.

 

O apie ginkluotus konfliktus, kontekstus po konfliktų kalbėti verta. Kaip rodo Upsalos konfliktų duomenų bazėje pateikiama ginkluotų konfliktų dinamika – ši tematika aktualumo taip greitai nepraras.

 

Nors bendrai paėmus, žuvusiųjų nuo organizuoto smurto skaičius mažėja, tačiau <…> vykstančių ginkluotų konfliktų skaičius yra istorinėse aukštumose. 2019 metais užfiksuoti 54 valstybinio lygio ginkluoti konfliktai, 7 iš jų – kariniai (Pettersson T., Oberg M., 2020).

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *