Projekto „Įvairiatautės kultūros glėbyje“ veiklos Trakų r. Rūdiškių gimnazijoje

Vita Patinskienė
,
Trakų r. Rūdiškių gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė, 6a klasės vadovė

Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, įgyvendindamas Tautinių mažumų integracijos į Lietuvos visuomenę, išsaugant jų tapatumą, programą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu pavestą priemonę, skirtą socialiniams ir ekonominiams skirtumams regionuose, kuriuose gausiai gyvena tautinių mažumų atstovai, mažinti, kasmet skelbia konkursą tautinių mažumų kultūros projektams finansuoti.

 

Projekto „Įvairiatautės kultūros glėbyje“ veiklose dalyvavo ir Trakų r. Rūdiškių gimnazijos 6a klasės mokiniai, jų klasės vadovė Vita Patinskienė, pradinio ugdymo mokytoja Lilija Butkevičienė, mokinių tėvai. Patirta, sužinota ir aplankyta labai daug: Kėdainiai, Telšiai, Plungė, Mažoji Lietuva su nuostabiąja Kuršių Nerija, Vinetu kaimas, Palanga.

Veiklas pradėjome rugsėjo 18 d., nes tą dieną buvo suplanuota ypatinga edukacinė išvyka po Mažąją Lietuvą. Vykome žinodami, kad Mažosios Lietuvos pavadinimas vartojamas nuo XVII a., o jos gyventojai save vadina lietuvininkais, taip pat šišioniškiais, rečiau – būrais. Mažoji Lietuva – tai Kuršių Nerija, Šilutės ir Klaipėdos rajonas bei pietinės Tauragės apskrities dalis. Šis Lietuvos regionas pasižymi išskirtiniu savitumu ir yra reikšmingai prisidėjęs prie tautinio, kultūrinio tapatumo puoselėjimo. Žydų istorija domėjomės Kėdainiuose, Telšiuose, Plungėje, o spalio 9 d. vėl važiavome pajūrio link.

 

Pirma stotelė – Vinetu kaimas. Tai Šiaurės Amerikos indėnų tradicijas puoselėjanti vieta, kurioje po atviru dangumi įkurtas gyvosios indėnų istorijos muziejus. Mus pasitiko indėnų vadas Vinetu ir pakvietė į ritualinę indėnų palapinę, užkūrė laužą, dainavo, pasakojo apie turtingą bei legendomis apipintą Amerikos indėnų kultūrą ir istoriją, mokė mušti būgnus. Netrukus buvome pakviesti patikrinti akies taiklumo. Lankai, strėlės, švytintys vaikų veidai ir net kiaurai merkiantis lietus prisidėjo, kad pasijaustume tikrais indėnais: Karlo Majaus, Dž. F. Kuperio, Lizelotės Velskopf sukurtais personažais. Laikas neprailgo, bet privalėjome skubėti, nes mūsų dar laukė kita stotelė – Palanga bei jos kiek netikėta istorija.

Po dešimties minučių jau išgirdome ošiančią jūrą ir įdomų mūsų gidės pasakojimą apie tai, kad šis kurortas slepia daug daugiau įdomybių nei galime tikėtis. Pavyzdžiui, ar žinojote, kad nedaug trūko, jog Palanga priklausytų ne Lietuvai, o Latvijai? Palangos švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia – Palangos dominantė, kurios bokštas matomas iš toli. Bažnyčią pastatė vienas svarbiausių kurorto kūrėjų – didikas Feliksas Tiškevičius. Daugybė šalių paliko savo ženklą šiuose maldos namuose. Štai centrinio altoriaus marmuras bei grindų plytelės – pargabenti iš Prancūzijos, vitražai – iš Krokuvos, vartai pagaminti Liepojoje, laikrodis atkeliavo iš Vokietijos. Bažnyčia nebuvo sugriauta per karą, neuždaryta ir sovietmečiu.

 

Anksčiau kurorte veikė ir raudonų plytų sinagoga (dabar toje vietoje įsikūrusi „Maximos“ parduotuvė), sudegusi per 1938 m. Palangos gaisrą, panaši ir Rūdiškių sinagogos lemtis. J. Basanavičiaus gatvė iki pat 1923 m. vadinta Tiškevičių bulvaru. Lietuvos patriarchas Jonas Basanavičius kurorte lankėsi būtent 1923 m., tada jo vardu ir pavadinta gatvė.

Dar… gražusis Palangos tiltas, viliojantis nepaprastu vaizdu, grafų Tiškevičių rūmai. Sužinojome, kad iki 1921-ųjų lietuviai dėl Palangos pešėsi su latviais. Į šį konfliktą teko įsikišti net tarptautiniam diplomatui Simsonui iš Anglijos. Po ilgų ilgų derybų Palanga pagaliau perduota Lietuvai. Net atliktos apklausos, ko gyventojai nori, kas jie – latviai ar lietuviai. Ir tik 1921-ųjų pavasarį Palanga perduota Lietuvos žinion.

Kultūrų glėbyje gražėjo mūsų Lietuva.

 

Įgytomis žiniomis ir įspūdžiais mokiniai pasidalys kurdami viešąsias kalbas apie projekto veiklas ir pristatys bendraklasiams lietuvių kalbos pamokose. Džiaugiamės, kad turėjome galimybę dalyvauti Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės projekto „Įvairiatautės kultūros glėbyje“ veiklose. O dar didesnis džiaugsmas apima, kai sužinai, kad kai kurie mokiniai, tik šio projekto dėka pirmą kartą pamatė jūrą.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *