Nepamokinio ugdymo diena „Piliakalniai“ – Alytaus Jotvingių gimnazijos pasirinkta netradicinė regiono pažinimo forma

Alytaus Jotvingių gimnazija – vienintelė tokį savitą ir iškalbingą pavadinimą pasirinkusi mokykla Lietuvoje, todėl bendruomenė jaučia pareigą garsinti ją ne tik siekdama akademinių rezultatų, bet ir įprasmindama jotvingių genties palikimą.

Nepamokinio ugdymo dieną „Piliakalniai“, skirtą Alytaus Jotvingių gimnazijos 40-čiui, grupė iniciatyvių mokytojų ir administracija pasiūlė švęsti itin originaliai. Visa gimnazija vieną dieną pasiryžo keliauti ir aplankė net 24 piliakalnius, menančius senųjų baltų gyventojus – jotvingius. Tai buvo patyriminio mokymosi diena, kai dėmesio centre buvo ne tik žinios, bet ir asmeninė patirtis. Džiugu, kad mokiniai suvokė, jog savi išgyvenimai, savos įžvalgos kiekvienam patys svarbiausi.

Viename istoriniame šaltinyje rašoma, kad „jotvingių kraujas buvo per daug neramus, kad jį būtų pavykę išsaugoti vienoje vietoje“, ir jie, tie istorikai, buvo teisūs. Jotvingiškiai pasklido po visą Pietų Lietuvą, nes svečiavosi Alytaus, Lazdijų, Varėnos, Prienų rajonuose ir Birštono savivaldybėje esančiuose ir jotvingių gentis menančiuose piliakalniuose. Poteronių, Daugų, Einorių, Pivašiūnų, Dzirmiškių, Žilvios, Obelijos Papėčių, Kaukų (Obelytės piliakalnis), Prelomciškės, Liškiavos, Merkinės, Giraitės Rudaminos, Dambavaragio, Bambininkų, (Ąžuolų ragas), Giluičio, Rumbonių, Margaravos, Bundorių, Gerulių, Norkūnų ir Birštono piliakalniai bei „Jotvingių kiemas“, įkurtas Lazdijų rajone – vietos, kuriose Jotvingių gimnazijos mokiniai ir mokytojai susipažino su krašto istorija.

Teigiama, jog žmogaus atmintis fiksuoja tas patirtis, kurios sukelia teigiamas emocijas, todėl mokymasis tyrinėjant, eksperimentuojant ir atrandant labai tiko vykdant projektą „Piliakalniai“. Kiekviena klasė išvykdama įsipareigojo pasidomėti pasiūlyto aplankyti objekto istorija ir įveikti netikėtai kilusius iššūkius, kai iki piliakalnių reikėjo bristi krūmais apžėlusiomis pievomis. Pasiekę kelionės tikslą klausė draugų ir mokytojų sekamų legendų, o visi drauge nusprendę, kurie faktai apie piliakalnį patys įdomiausi, juos aptarė, atrinko ir vėliau pristatė juos gimnazijos bendruomenei.

Savos patirties refleksija pasidalino su bendruomene, grįžę į gimnaziją gimnazistai pristatė aplankytus objektus: nuotraukose atradimų, išgyventų įspūdžių akimirkos, aprašymuose atrastos istorijos ir iškalbingi faktai, linkėjimuose emocijos.

„Jotvingių kiemas“, kurį savo tėviškėje Kybartų kaime, Lazdijų rajone, įkūrė Lietuvos kariuomenės karininkas majoras Donatas Mazurkevičius, gražiai ir kūrybiškai susipina šio krašto gamtos ir žmonių istorija. Čia sužinojome, kad Donatas Mazurkevičius Žalgirio mūšio inscenizacijoje Lenkijoje atliko Vytauto Didžiojo vaidmenį. Greta unikalių gamtos kūrinių kieme savo vietą rado šio krašto istorijos simboliai. O čia esantys akmenys – geriausi gamtos evoliucijos ir žmogaus istorijos metraštininkai. Šiandienos dzūkai iš dalies yra jotvingių genties palikuonys.

Bambininkų piliakalnis, kai kuriems geriau žinomas Ąžuolų Rago, Dembavaragio arba Ąžuolinių vardais, pūpso Bambenos upelio kairiame krante, netoli turistų gausiai lankomos Žuvinto biosferos. Anot legendos, čia palaidotas paskutinis šios apylinkės Perkūno garbintojas Demburis. Spėjama, kad galėjo būti ir senovės lietuvių aukuras, dar pasakojama, kad šį piliakalnį 1812 m. kepurėmis supylę prancūzai.

Dzirmiškių piliakalnis gerai išsilaikęs, nes sutvirtinimui buvo naudojami akmenys. Tyrinėtojų manymu, šis piliakalnis buvo skirtas ne gynybos, o kulto reikmėms. Legenda sako, kad Dzirmiškės esąs seno Lietuvos kario kapas, o kitur pasakojama, kad toje vietoje, kur dabar piliakalnis, kadaise stovėjęs nedidelis krivio namelis. Tas krivis nepaprastai mylėjęs žmones ir stengęsis visomis išgalėmis jiems padėti, šimtams grąžindavęs sveikatą įvairiausiomis gydomosiomis žolelėmis, gydydavęs ne tik kūną, bet ir sielas. Kai šis nuostabus krivis miręs, žmonės liūdėdami sudeginę kūną, pelenus supylę į puodą ir pakasę į žemės gelmes. Po to ėmė nešti ant tos vietos žemių ir tokiu būdu iškilęs dabartinis Dzirmiškių piliakalnis. Piliakalnis apaugęs gydomosiomis žolėmis.

Prelomciškės piliakalnis yra vienas iš didžiausių ir įspūdingiausių Metelių regioninio parko piliakalnių. Manoma, kad jį supylė jotvingiai – artima lietuviams baltų gentis. Archeologai patvirtino, kad piliakalnio papėdėje būta gana didelės jotvingių gyvenvietės, o ant piliakalnio stovėjusi gerai įtvirtinta medinė pilis.

Rudaminos piliakalnis – vienas žymiausių Užnemunėje jotvingių paminklų. Įdomu tai, kad Rudaminoje, jotvingių pilių vietoje, kunigaikštis Ringaudas 1240 m. pastatė pilį, kurioje, pasak istorikų, Mindaugas buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi.

Prieš išvyką ketvirtokai gimnazijoje pažiūrėjo dokumentinį filmą, kuriame buvo pasakojama apie kadaise ant Rudaminos piliakalnio stovėjusią medinę pilį ir kunkuliavusį tuometinį gyvenimą.

Tai tik keletas pavyzdžių, įrodančių, kokia turtinga Dzūkijos žemė, menanti jotvingių laikus. Kuo daugiau patirties įgijo mokiniai rinkdami medžiagą ir vėliau ją pristatydami, tuo geresni įspūdžiai išliks atmintyje ir paskatins branginti, domėtis ir keliauti ne tik po jotvingių istoriją menančius piliakalnius, bet ir po šalį.

Grįžę iš piliakalnių, apibendrinę įspūdžius bei istorinių ir kultūrinių žinių šaltinius, keletas gimnazistų nusprendė, kad reikia pasirūpinti, jog apleisti, sunkiai prienami lankytojams piliakalniai būtų sutvarkyti. Tad laukia laiškų rašymas atsakingoms institucijoms, o gal ir tvarkymo darbai – puiki pilietiškumo pamoka.

Kadangi besimokančiojo patirtis yra individuali, tai kiekvienas nepamokinės veiklos dieną „Piliakalniai“ mokymosi proceso dalyvis kūrė savo individualų žinojimą, kuris tik jam yra aktualus ir prasmingas. Mokymosi galimybės ne mokykloje Alytaus Jotvingių gimnazijos mokiniams suteikė galimybę įgyti įvairesnės patirties, būti mokomiems ne tik mokytojų, o mokymąsi susieti su savo interesais.

+9

0