Pradinukų kūrybinis projektas „Lietuviška mokykla vakar ir šiandien…“

Vasario 7–11 dienomis Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinėje mokykloje (PKNPM) dažnai skambėjo Lietuvos vardas. Pradinių klasių mokiniai, vadovaujami savo mokytojų Laimutės Lazdauskienės ir Laimos Palionienės, vykdė kūrybinį projektą „Lietuviška mokykla vakar ir šiandien…“

Pirmąją projekto dieną vyko dailyraščio „Mano Lietuvai“ konkursas. Mokiniai turėjo kuo gražiau nurašyti eilėraščius apie Lietuvą. Skirtingų klasių pradinukai rašė skirtingus eilėraščius. Mokiniai praplėtė žinias apie poeziją, poetus. Poezija žavi įtraukiančiu ritmu, žodžių skambėjimu girdinčiuosius, tačiau mūsų mokiniams eilėraščiai taip pat nėra svetimi – turime kitą tikslą. Manoma, kad eilėraščių įsiminimas yra vienas iš efektyviausių būdų pagerinti ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų atmintį, o rašymas dailyraščiu padeda išvengti klaidų tekste, nes lavinama motorinė atmintis, o ranka pati užrašo žodį taip, kaip reikia rašyti. Mokiniams su klausos negale tai labai svarbu.

Antrąją projekto dieną pynėme lietuviškų šokių ir žaidimų pynę. Smagią popietę su linksmais lietuviškais žaidimais ir šokiais organizavo nepailstanti kolegė, muzikos ritmikos mokytoja metodininkė Regina Liutkevičienė. Mokiniai ne tik šoko ir žaidė, jie lenktyniavo, atlikdami neįprastas užduotis – šiaudeliu supūtė lietuvišką vėliavą iš spalvotų kvadratėlių, draugiškai rinko sukarpytus žodžius ir surikiavo po Lietuvos himno posmą, jį perskaitė, parodydami savo gimtąja gestų kalba. O svarbiausia, vaikai, pasipuošę šventiškai, su lietuviškomis juostomis, jautėsi laimingi.

Trečiąją projekto dieną pamokos vyko netradicinėje aplinkoje. Visi pradinių klasių mokiniai vyko į Pasvalio krašto muziejų, kuriame edukacinio užsiėmimo „Slaptoji lietuviška mokykla“ metu mokėsi slaptojoje lietuviškoje mokykloje. Pamokas dūminėje gryčioje vedė daraktorė. Jai talkino pirkios gaspadinė. Užsiėmimo pradžioje vaikai susipažino su senoviškos lietuviškos mokyklos veikla, o vėliau tapo jos „mokytiniais“. Skaitė iš tų laikų knygelių, kalkiniu rašalu žąsies plunksna rašė ant medinių „doskelių“, iš „silkinio“ popieriaus siuvo sąsiuvinius – tetradkas, kuriuose rašė „černila“ ir plunksnakočiu, sužinojo ir apie bausmes – skaudžius kirčius liniuote bei klūpėjimą ant žirnių. Netikėtai įsiveržęs piktas žandaras su bizūnu rankose, visus išvaikė. Mokiniai, su baime akyse, šoko prie iš anksto numatytų, sutartų darbų. Vieni verpė, kiti vijo virves, treti siuvo ar skaitė rusiškas knygas. Visi balsu kartojo „mama, papa…“ Juk visiems buvo svarbu apgauti žandarą ir išgelbėti lietuviškas knygeles bei tetradkas. Visa tai vyko labai rimtai ir tikroviškai. Edukacinis užsiėmimas supažindino vaikus su pirmosios lietuviškos mokyklos istorija, leido patiems pajusti ir išgyventi tų laikų dvasią. Na, o mes, kartu dalyvavusios mokytojos Laimutė Lazdauskienė, Laima Palionienė bei gestų kalbos mokytoja Lijana Čiplienė, akylai sekėme, kaip mūsų mokiniams sekėsi rašyti plunksna, kam pavyko geriausiai.

Pasvalio krašto muziejuje lankėmės ne pirmą kartą, bet kiekvieną sykį liekame maloniai nustebinti. Šįkart vaikai „važiavo“ senutėliu motociklu su lopšiu, pro „stebuklingus“ akinius stebėjo Žaliojo šaltinio dugną, apsilankė partizanų bunkeryje, dar kartelį pasigrožėjo lietuviškų tautinių rūbų spalvomis ir ornamentika. Patirti įspūdžiai išliks ilgam.

Ketvirtąją projekto dieną mums talkino surdopedagogė, o taip pat ir tautodailininkė, Genutė Sutkuvienė, kuri atvėrė lietuviškų tautinių juostų lobyną. Mokiniai stebėjo juostų pavyzdžius, klausėsi mokytojos aiškinimo – spalvų nedaug, pasikartojantys raštai… Po to kūrė patys. Gera buvo žiūrėti, kaip mokiniai jungė ornamentus, derino spalvas ir tai darė labai nuoširdžiai, atsakingai.

Popietę tęsėme prie arbatos puodelio ir iš Pasvalio krašto muziejaus parsivežtų lauktuvių, kvepiančių bandelių. Supratome, kad mūsų mokiniams tautiškumas ir Lietuvos vardas ne svetimi, bet buvo smalsu, ką mokiniai žino apie savo gimtinę, ką dar turėtų sužinoti. Blitz turnyre stebino ne tik mokinių žinios, bet ir didžiulis aktyvumas. Dar nespėjus baigti klausimo, jau nuaidėdavo atsakymas.

Išaušo penktosios projekto dienos rytas. Visi susirinkome į mokyklos muziejuje parengtą savaitės kūrybinių darbų parodėlę. Turėjome ką apžiūrėti, kuo pasidžiaugti. Na ir žinoma, kiekvienas geras darbas nelieka be atlygio, norime būti išgirsti, įvertinti. Visi kūrybinio projekto dalyviai, nešini padėkos raštais ir saldžiomis dovanėlėmis, išsiskirstė. Valio! Atostogos! Tikime, kad ši įdomi, kartu praleista, savaitė kiekvienam iš mūsų primins, kad gyvename Lietuvoje, kad esame lietuviai, kad mylime savo šalį, kuri prasideda nuo mums pačių brangiausių, artimiausių žmonių: mamytės, tėvelio, močiutės, senelio…

+20

0