Pilietiškumo ugdymo vaidmuo didinant piliečių atsparumą krizėms

Gruodį vyko diskusija apie pilietiškumo ugdymo vaidmenį, didinant piliečių atsparumą krizėms. Diskusijoje dalyvavo Švietimo, mokslo ir sporto, Krašto apsaugos ministerijų, Nacionalinės švietimo agentūros, nevyriausybinių organizacijų atstovai ir mokytojai.

Khrystyna Chushak, Europos Vergelando centro (EVC) programos „Demokratinė mokykla“ koordinatorė, pristatė preliminarius 2022 m. Ukrainoje vykdyto tyrimo rezultatus. Tyrime dalyvavo 40 mokyklų iš 18 Ukrainos regionų.

Tyrimo, vykdomo EVC bendradarbiaujant su Europos Taryba, ataskaita bus paskelbta šiemet, tačiau pirmieji rezultatai leidžia daryti prielaidas, kokios pilietiškumo praktikos, didinančios piliečių atsparumą krizėms, yra itin veiksmingos karo metu.

 

• Demokratinių vertybių puoselėjimas. Šios vertybės tapo aiškesnės ir giliau įsisąmonintos Rusijos kare prieš Ukrainą. Jei anksčiau mokytojai abejojo, ar svarbu yra naudoti demokratinių vertybių puoselėjimo praktikas, tyrime dalyvaujantys mokyklų atstovai sakė, kad tokių abejonių lieka vis mažiau.
• Pilietiškumo ugdymas – ne atskiras dalykas, o nuoseklus procesas, apimantis visos mokyklos demokratinės kultūros kūrimą. Tyrimas parodė, kad mokykloms, kuriose išvystyta demokratinė kultūra, geriau sekasi atsakyti į karo keliamus iššūkius (lanksčiau reaguoja, geriau geba suvokti ir patenkinti mokinių ir bendruomenės kintančius poreikius).
• Jaunimo įtraukimas į naujų pilietinio dalyvavimo formų, praktikų kūrimą. Jauniems žmonėms reikia aktyvesnių, naujų dalyvavimo formų, kurios padėtų parodyti savo šalies palaikymą. Idealiu atveju naujų formų ir būdų turėtų būti ieškoma kartu su jaunais žmonėmis.
• Mokyklos kaip bendruomenės centrai, glaudžiai bendradarbiaujančios su nevyriausybinėmis organizacijomis. Tos mokyklos, kurios anksčiau aktyviai bendradarbiavo su vietos bendruomenėmis, tapo pagrindiniais pagalbos, palaikymo centrais karo metu.
• Jaunų žmonių parengimas ne tik aktyviam pilietiniam pasipriešinimui ir krašto gynybai, bet ir kitų demokratinės kultūros kompetencijų, tokių kaip empatija, gebėjimas bendradarbiauti ir t. t., ugdymo svarba (remiantis Europos Tarybos demokratinės kultūros kompetencijų modeliu).
• Mokinių savivaldos ir kitų įtraukios valdysenos grupių, stiprinančių ryšius tarp jaunų žmonių ir jų gebėjimus palaikyti, remti vieni kitus, svarba.

„Diskusijoje, vykusioje po K. Chushak pristatymo, aptarėme, kaip turėtume transformuoti pilietiškumo ugdymą, kad mūsų bendruomenės būtų atsparesnės globaliems iššūkiams. Jos metu pabrėžėme demokratinių vertybių stiprinimo svarbą. Atkreipėme dėmesį į bendruomeniškumo puoselėjimą, bendrųjų kompetencijų ir išgyvenimo įgūdžių balansą, praktinio ugdymo programas mokykloje ir už jos ribų, nevyriausybinių organizacijų įsitraukimą ir nuoseklų dalyvavimą“, – pasakoja tinklo direktorė Judita Akromienė.

 

Diskusija „Visuomenės atsparumo didinimas: pilietiškumo ugdymo vaidmuo“ ir straipsnis yra projekto „Švietimas po NVO didinamuoju stiklu“, finansuojamo Europos ekonominio finansinio mechanizmo, ir APF (Aktyvaus piliečių fondo) programos dalis.

 

Nacionalinio švietimo NVO tinklo inf.