Pasaulinė žemės ir vidinės taikos diena

Gera mokykla ta, kuri suteikia vaikui galimybę rasti savo kelią, būdą juo eiti, drąsina, veda ir padeda. Štai kodėl kilo idėja Pasaulines žemės ir vidinės taikos (ramybės) dienas švęsti netradiciškai, paverčiant kovo 20-ąją mielo, aktyvaus, ramaus, smalsaus bendravimo diena.

 

Degėme noru neprimesti mokiniams veiklų, bet leisti jiems patiems rinktis „čia ir dabar“ svarbiausias ir įdomiausias pagal gamtos elementus (yra žinoma, kad Visata ir gyvybė pasaulyje, žmogus ir jo prigimtis yra 5 elementų struktūra). Taip susikūrė 5 kiekvieną gamtos elementą (Žemę, Vandenį, Ugnį, Orą, Eterį) simbolizuojančios įvairaus amžiaus mokinių grupės ir kiekviena jų išsiruošė į pasaulio ir savęs pažinimo paieškas…

Rytą nudžiugino saulė (visą savaitę apsiniaukęs ir lietingas dangus nušvito) ir mokytojos senjorės Aldonos rankų darbo atvirukas su vis kitu palinkėjimu… Liaudies išmintis sako, kad gera pradžia – pusė darbo.

 

Ugnis – vidinė ir varomoji jėga. Pasaulinė taika tol nepasiekiama, kol nėra vidinės taikos. Ekologai rūpinasi žmogaus aplinkos švara, o joga moko žmones keistis viduje ir rūpintis vidine švara. Vienas veiksmingiausių būdų pasiekti vidinę ramybę – meditacija, padedanti įveikti stresą besimokant, ugdanti mokinio ir mokytojo tarpusavio pagarbą ir supratimą. Mokėti sutelkti dėmesį, nesiblaškyti praverčia įvairiose gyvenimo situacijose. Sahadža jogos (UNESCO Taikos centro partnerės) ir Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos lektoriaus Vytauto paskaitas pasirinko apie 70 gimnazistų (dauguma ketvirtokų), kurie galbūt pirmąkart gyvenime klausėsi savęs…

 

Žemė – stabilumas, nekintama struktūra. Fizinis aktyvumas reikalingas žmogui ir normaliai jo sveikatai. Būdamas gamtoje gali pasijusti Visatos dalimi, išgyventi amžinybę ar dieviškumą. Todėl mokytojai Margarita, Edita, Ineta, Lina, Kęstutis ir savanoris Rokas iš Vilniaus pasiryžo lydėti daugiau kaip 70 gimnazistų į edukacinį-ekologinį žygį į Graužų mišką. Kielių medžiotojų klubo būstinėje jų laukė buvę įvairių laidų gimnazijos mokiniai (Česlovas, Sigitas, Vygantas su medžiokliniu šuniu Taiga) ir mokytojai emeritai (Romualdas ir Jonas). Penki grupės mokiniai vaikščiojo po kirtavietes, ieškodami medžioklės trofėjų, rinko šiukšles, kankorėžius (jų reikės kitą netradicinio ugdymo dieną), klausėsi medžioklės istorijų, ieškojo žvėrių pėdsakų, aplankė I pasaulinio karo apkasus ir karių kapus, stebėjo ledyno vandens suformuotą smėlio liežuvį, pelkių augaliją, „kirto“ demarkacinę Lietuvos–Lenkijos ribą ir t. t. Esame dėkingi Širvintų bendruomenei ir mokinių tėveliams, Autobusų parkui, kad žygis į mišką buvo saugus. O viską geriausiai nusako mokinių mintys: „Miške nuostabu, gavome daug žinių, emocijų. Visiems, kurie buvome žygyje, labai patiko. Daug geriau negu mokykloje, daug įdomiau. Daugiau tokių dienų, kur nereikia piešti plakatų!“

 

Oras – mobilumas, judėjimas, dinamika. Džiaugiamės, kad į gimnaziją atvyko meteorologė ir fizinių mokslų daktarė Audronė Galvonaitė. Jos paskaitą „Klimato kaita. Orų kaprizai“ pasirinko 25 gimnazistai drauge su mokytojomis Daiva, Danute, Rita, Helena ir Vanda. Kaip sako abiturientai: „Dar tokių dalykų nebuvome girdėję nė per vieną pamoką… Apskarda, Brokeno šmėkla, čimčiakas, juodasis ledas, „HiTech“ šiukšlynai ir daug dar kitų dalykų, kurių nežinojome…“

 

Vanduo simbolizuoja kaitą, judėjimą, gyvybę. Mokytojos Violeta, Audronė, Nijolė, Irena ir apie 70 mokinių šią dieną pasirinko gamtą stebėti iš šalies. Keturi kabinetai virto kino salėmis, kur visi kartu žiūrėjo dokumentinius filmus „Namai“ (Pasaulio dokumentika. Planeta Žemė (2) ir „Apie ką staugia vilkai“ (čia turėtume pastebėti, kad kai kurie mūsų gimnazistai vis dar nėra sąmoningi, nes laisvę rinktis supranta kaip nieko nedarymą, o ne atsakomybę už pasirinkimą). Tie, kurie rinkosi atsakingai, sako, kad filmai buvo įdomūs, ypač patiko apie vilkus, gerai, kad diena buvo tikrai netradicinė, nes į mokyklą nereikėjo eiti 8 val.! Išsimiegojus ir saulė kitaip šviečia…

 

Eteris (erdvė) – terpė, kur vyksta visi gyvybiniai procesai ir kaita. Trys autobusiukai su apie 50 mokinių (dėkojame Sporto centrui, pradinei mokyklai ir mūsų vairuotojui) pajudėjo Molėtų kryptimi į Etnokosmologijos muziejų. Mokiniai džiaugėsi įdomiu gidų pasakojimu, įspūdingu veidrodžiu, demonstruojančiu teleskopo veikimo principą, saulės laikrodžiu ir net savo ištvermės išbandymu lipant į apžvalgos aikštelę, galimybe „čiupinėti“ meteoritus ir susipažinti su rėdos ratu… Visą dieną gimnazistais rūpinosi mokytojos Valda, Inga, Daiva, Edita, Loreta ir Nomeda.

Kita nedidukė grupelė mokinių su mokytojomis Rasa ir Elvyra išėjo tiesiog pasivaikščioti po pavasarėjančias Širvintas. Koks mūsų miestelis per fotoobjektyvą, kokie gyvybiniai procesai vyksta, kaip sparčiai viskas keičiasi, kiek žalio rūbo turime, kuo galime džiaugtis ir kas liūdina – dabar jau užfiksuota…

 

Visi tą dieną nutikę įvykiai – jau praeitis, juos sukūrėme vakar… Iš tiesų svarbu tik tai, ką renkamės mąstyti ir kalbėti dabar. Mat šios mintys ir žodžiai kurs mūsų ateitį… Kovo 20-oji atnešė į mūsų širdis vidinės taikos ir supratimo, kad, pažindami save ir aplinką, galime būti sveiki ir laimingi. Džiaugiamės ir dėkojame visiems mokiniams, mokytojams, tėveliams, administracijai.

Ir dar. Palinkėkime sau daugiau gryno oro ir judėjimo, daugiau nuoširdžių žvilgsnių ir šilto bendravimo, dažniau pakeltų žvilgsnių į dangų ir medžių viršūnes, daugiau dėkingumo už tai, kas mums duota.

 

Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus g-jos inf.