Pasakos – ne tik pramoga, bet ir svarbi terapinė priemonė
Pasakos yra neatsiejamas vaikystės ritualas. Jos lavina vaikų vaizduotę, o tinkamai pristatytos gali tapti ir vertinga ugdymo priemone. Pasaka – tai ne tik literatūrinis kūrinys, tai tam tikra prasme vadovas įvairiose gyvenimo situacijose. Galima sakyti, kad pasaka – tarsi „gyvenimo enciklopedija“, kur metaforine prasme pavaizduotos skirtingos gyvenimo situacijos ir būdai joms išspręsti.
Telšių rajono psichologės, jau ne vienerius metus dirbdamos su vaikais, taiko pasaką kaip terapinį metodą. Jos pastebėjo, kad šis metodas tinka dirbant su įvairiomis vaikystės traumomis, vaikų baimėmis, mokantis valdyti pyktį, padedant išbūti su sunkiomis emocijomis, sprendžiant patyčių situacijas, mokantis bendravimo – taigi pasakos terapinis metodas tinka tada, kai vaikas susiduria su įvairiomis problemomis…
Prieš metus psichologei Alvydai Beržanskienei kilo idėja dalytis patirtimi apie pasakų terapinį poveikį psichologų metodiniuose užsiėmimuose. Kiekviena psichologė pristatė savo darbo metodus ir dalijosi pastebėjimais apie pasakų terapijos poveikį vaikų emocinei sveikatai. Taip pat per metodinius užsiėmimus buvo išgrynintas pasakos kaip terapinio metodo taikymo būdai ir galimybės.
Sakoma, kad per puikias idėjas kyla kitos geros idėjos: Telšių Švietimo centro PPT skyriaus psichologė, psichologų metodinio būrelio vadovė Vitalija Sabeckienė pasiūlė surengti rajoninę konferenciją „Pasakų terapinis poveikis vaiko emocinei raidai“ ir pasidalyti savo įžvalgomis bei patirtimi su priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogais. Konferencija vyko sausio 26 d. per „Zoom“ platformą.
Programa buvo sudaryta taip, kad dalyviai galėtų susipažinti su įvairiais pasakos taikymo būdais. Telšių Švietimo centro PPT skyriaus psichologės Vitalija Sabeckienė ir Alvyda Beržanskienė akcentavo pasakų poveikį ir teikiamą naudą klausytojui, jo emocinei sveikatai, aptarė literatūrą ta tema ir pristatė pasakų analizės galimybes bei metodus, supažindino, kokias problemas galima spręsti taikant pasakos terapinį metodą. „Atžalyno“ progimnazijos psichologė Dana Stasiulienė analizavo brolių ir seserų santykius pasakose. Analizuodama pasakas ji atskleidė, kaip galima kalbėtis su vaikais apie pyktį, konkurenciją, pavydą, baimę būti atstumtam gimus kitam vaikui, kaip tėvams tvarkytis su prieštaringais jausmais stebint vaikų tarpusavio kovas ir varžybas. Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos psichologė Renata Jagminienė pasidalijo autentiška patirtimi ir savo sukurta pasaka bei jos iliustracijomis. Pasakoje kalbama apie vaiką, augantį šeimoje, kurioje vienas iš tėvų yra priklausomas nuo alkoholio. Vaikui tai yra trauminė patirtis. Renata subtiliai atskleidė vaiko išgyvenimus ir jausmus – gėdą, netikrumą, apleistumą, nerimą, baimę, nusivylimą… Pasakoje parodoma, kaip vaikas stengiasi išgyventi ir kas gali jam padėti. Akcentuojama, kad skaudi patirtis nebūtinai sužlugdo. Aš, Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazijos psichologė Jadvyga Ignotienė, pristačiau pasakos „Mėlynbarzdis“ analizę. Šią pasaką galima analizuoti tiek su vaikais, tiek su suaugusiaisiais, mat joje paliečiama smurto tema, agresoriaus ir aukos vaidmenys, atskleidžiamas mechanizmas, kaip išsivaduoti iš toksiškų santykių. Konferencijos pabaigoje Telšių Džiugo gimnazijos psichologė Isidora Stonienė pakvietė seminaro dalyves į praktinį užsiėmimą. Ji aptarė dailės terapijos metodo galimybes ne tik analizuojant pasakas, bet ir išveikiant sunkias emocijas bei siekiant atsipalaidavimo. Klausytojos galėjo atlikti pratimus ir pajusti terapijos poveikį.
Psichologės akcentavo, kad, atsižvelgiant į vaikų amžių, su pasaka galima dirbti įvairiais aspektais: ir grupiniuose užsiėmimuose, ir su vienu klientu, galima skaityti visą pasaką iškart, galima analizuoti ištraukas, galima dalytis vaidmenimis, siūlyti iliustruoti pasaką, ją perkurti, pakeisti veikėjų likimus – galimybių daug ir įvairių, todėl šis metodas vaikams niekada neatsibosta. Įdomu ir naudinga aptarti veikėjų motyvus, elgesio būdus skirtingose situacijose, jų santykius su pasauliu, kitais veikėjais ir savimi. „Atrenkame tuos akcentus, – pabrėžė psichologės, – kurie aktualūs mūsų klientams. Aptariame jausmus, kurie sukilo klausantis pasakos, kaip tie jausmai siejasi su sprendžiama situacija.“ Bet kokių emocijų prasiveržimas rodo, kad pasaka rado kelią į klausytojo širdį, o paslėptos joje prasmės aktualios vaikui vystantis, tobulėjant, sprendžiant susidariusias situacijas jo gyvenime, vertybių sistemai. Su vyresniaisiais galima aptarti pasakos simboliką, iššifruoti metaforas. Taigi interpretacijos laukas labai platus ir prasmių ieškojimo galimybės beveik neribotos.
Psichologė Vitalija Sabeckienė apibendrindama konferenciją paragino kurti pasakas kartu su vaiku. „Puiku, jeigu pasaką kursite kartu su vaiku. Vaikai tuo paprastai geba užsiimti maždaug nuo ketverių metų. Kai mažylis pradeda kurti, jis per fantazijas išreiškia savo problemas, sunkias emocijas. Vaikams – kartais ir suaugusiesiems – suvokti, kad jaučia pyktį, nerimą ar kitas nemalonias emocijas dažnai būna sudėtinga. Kai kurdamas pasaką mažylis, jos padedamas, išsikalba, tėvai, kiti suaugusieji gali geriau suprasti, ką vaikas jaučia, išgyvena. O ir pačiam išsiliejus palengvėja. Todėl kurkime, sekime, skaitykime pasakas, juk tai pats sveikiausias gydymo būdas“, – akcentavo Vitalija.
Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.