„Nuotykinga klajonė metų ratu po augmenijos pasaulį“
Kodėl žolė žalia? Kaip užauga pati didžiausia gėlė? Kur žiemą pradingsta braškės? Ar galiu padėti augalėliui augti? Vaikai užduoda daug klausimų apie supantį pasaulį ir į visus juos tikisi sulaukti atsakymų…
Gamta išties kupina įvairiausių paslapčių, netikėtumų, atradimų. Praskleisti augalijos paslaptingumo skraistę lopšelio-darželio „Vaikystė“ „Ančiukų“ grupės vaikams padėjo įstaigoje vykdytas ilgalaikis projektas „Kas auga darželio kieme“. Mažieji gamtininkai domėjosi augalų pasauliu, įgijo naujos patirties skirtingais metų laikais stebėdami, tyrinėdami bei aktyviai veikdami.
Pavasaris geriausias metų laikas sėjai. Tad aptarę ir draugiškai nusprendę, kokius augalus norėtume labiau pažinti, pastebėti, kaip kasdien jie keičiasi, kibome į darbus. Plušome išsijuosę – aiškinomės, ko reikia augalų sodinimui, auginimui, visi drauge bendradarbiaudami atnaujinome lauke esančius daržiukus, įkūrėme naujas augalų auginimo erdves. Sėjome, sodinome žirnius, braškes, špinatus, pomidorus, ropes, levandas, saulėgrąžas, krokus ir kt. augalus. Aktyviai tyrinėjome augalų sėklytes, daigus, išmokome juos skirti pagal atrastus požymius, tik tam tikrai rūšiai būdingus bruožus. Prižiūrėjome, rūpinomės ir puoselėjome savo sodinukus. Tikrinome žemės drėgnumą, laistėme gležnus daigelius kiekvieną kaitrią saulėtą dieną, stebėjome, fiksavome kaip jie stiebiasi, auga, krauna pumpurus, žiedus, veda vaisius. Susidorojome su visais iššūkiais, kilusiais sunkumais. Besistiebiančius žirnių daigus pamėgo mūsų kaimynės varnos – juos išraudavo, nuskabydavo. Teko apsišarvuoti kantrybe ir net kelis kartus iš naujo atsodinti žirnių lauką. Bendrų pastangų dėka visgi sulaukėme gausaus ir skanaus žirniukų derliaus.
Pasitelkę į pagalbą savo žinias apie technologijas, įdiegėme naują informacijos apie auginamus augalus „perdavimo“ būdą – sukūrėme ir prie kiekvienos augalų auginimo erdvės įrengėme lenteles su QR kodais. Išbandyti kažką naujo, neįprasto, išmokti naudotis QR kodų nuskaitymo programėlėmis, galėjo ne tik vaikai, bet ir tėvai. Nuskenavę kodus išmaniuoju įrenginiu, sužinojome ir realiai ekrane pamatėme daug įdomybių apie augantį augalą, jo priežiūrą, klausėmės ir mokėmės eilėraštukų žodžių, išgirdome naujų dainelių bei įminėme daug mįslių. Išmokome žirniukų, žemuogėlės šokio judesius, iš įvairių kūrybinių priemonių čia pat lauke kūrėme tai, ką pasėjome ar pasodinome. Susipažinome su daugybe skaniausių patiekalų receptų, kurių pagrindiniai „veikėjai“ mūsų pasodinti augalai. Draugiškai pasiskirstę darbais, gaminome ledų kokteilį su braškėmis, sveikuolišką špinatų gėrimą, gaivias rūgštynių salotas, virėme moliūgų sriubą. Begamindami išsiaiškinome, jog visų patiekalų ingridientai yra labai skirtingų skonių – braškės saldžios ir kvapnios, rūgštynės – rūgščios, ridikėliai – truputėlį kartūs, o pipiriukai – aštrūs ir aitrūs.
Augalų gyvenimo ciklą stebėjome visais metų laikais, fiksavome stebėjimų rezultatus, lyginome juos su ankstesne savo patirtimi. Tyrinėjome pasitelkę visus turimus pojūčius – apžiūrinėjome, čiupinėjome, ragavome, uostėme. Kiekvieną kartą aplankydami ,,gėlių kalendorių“ ar ,,saulėgrąžų ratą“, pastebėdavome pokyčius, atrasdavome naujus gėlių pumpurus, žiedus, lapus. Matavome ir lyginome juos pagal dydį, stiebo aukštį, storį, sėklų kiekį. Tyrinėjimams panaudojome įvairias priemones: padidinimo stiklą, metrą, liniuotes, skaitmeninį mikroskopą. Šio įrenginio dėka, galėjome įžvelgti tai, ko plika akimi niekada negalėtume pamatyti, atradome daug netikėtų dalykėlių: įvairiausių angelių, gyslelių, spygliukų, skylučių. Tyrinėjimo objektai po skaitmeniniu mikroskopu tai tarsi visai kitos planetos su savo gyventojais. Įgijome naujos, vertingos patirties.
Daug sužinojome ir apie auginamas vaistažoles, prieskonines žoleles, jų panaudojimą bei naudą sveikatai. Išmokome pasigaminti sveikuoliškus gėrimus, pagardukus, prieskoninius mišinius. Lauke draugiškai įkurtose erdvėse „Rudens arbatinė”, „Gerumo ambasada”, degustavome ir mėgavomės aromatingomis pačių užplikytomis žolelių arbatomis, šilta trinta moliūgų sriuba, levandų sausainiukais. Tyrinėdami atradome naujus skonius, aromatus, dalinomės emocijomis, jausmais. Lauko arbatinė tapo visų mėgiama susitikimų vieta.
Viso projekto metu savo atradimais, pastebėjimais, rezultatais dalinomės tarpusavyje, su draugais, šeimos nariais. Kalbėjome, organizavome forumus, naudojome įvairius meninės raiškos būdus: rengėme tapybos parodas apie augalų „gyvenimą“, kūrėme spalvotų lapų šokį, išbandėme įvairių pasakų apie augalus veikėjų roles, atlikome eksperimentus su pienėmis, juodaisiais serbentais, braškėmis.
Turėjome puikią galimybę prisiliesti prie gamtos pažinimo grožio, stebėti, pamatyti augalų pokyčius skirtingais metų laikais, mokytis prižiūrėti ir rūpintis jais, tyrinėti ir atrasti.
Patirti įspūdžiai, atradimai suteikė daug teigiamų emocijų, skatino aktyviai dalyvauti pažinimo procese, žaisti, veikti gamtoje.
Tvirtai nusprendėme odisėją po nuostabų augmenijos pasaulį tęsti toliau.
Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.