Naujame gimnazistų filme – tikros istorijos apie tikrus paauglius

Kiekvienais metais Lietuvos mokyklose, tarp jų ir Vilniaus „Laisvės“ gimnazijoje, vyksta daugybė įvairių akcijų ir renginių, kuriais siekiama ugdyti toleranciją ar mažinti patyčias… Akcijoms pasibaigus, mokyklos ir įvairios organizacijos pasirašo sau „pliusą“ ir ramiai gyvena toliau. Ne paslaptis, kad trumpalaikės „Savaitės be patyčių“, Tolerancijos dienos renginiai ir kitos prevencinės akcijos mokyklose gana dažnai būna formalios ir nepasiekia reikšmingų ilgalaikių pokyčių, geriausiu atveju trumpam atkreipia dėmesį į problemas, kurias visi žino, bet nesijaučia galintys ką nors pakeisti. Šiemet mūsų gimnazijoje nutiko nemalonus patyčių atvejis, kurį sukėlė keli iš pažiūros geri gimnazistai. Problema buvo išspręsta, bet sukėlė daug klausimų bendruomenei – kaip ir kodėl nutinka, kad iš esmės paprasti, taisyklių besilaikantys, iš darnių šeimų kilę vaikai tam tikromis aplinkybėmis pradeda elgtis netinkamai?

Tėvai neretai mano, kad socialinius įgūdžius turėtų išugdyti mokykla, mokytojai sako, kad netinkamo elgesio priežastys glūdi šeimoje, o anoniminiai interneto svetainių komentatoriai nuolat kartoja teiginį, kad šiuolaikiniai vaikai žino tik savo teises, bet neatlieka pareigų. Tiesa yra ta, kad tėvai, vaikai ir mokytojai dažniausiai gyvena savuose informaciniuose burbuluose.

 

Visuomenėje sklando nemažai su jaunąja karta susijusių stereotipų, kuriais lengviausia paaiškinti dažnai pasitaikančias problemas, visiškai nesigilinant į tikras reiškinių priežastis. Tėvai neretai mano, kad socialinius įgūdžius turėtų išugdyti mokykla, mokytojai sako, kad netinkamo elgesio priežastys glūdi šeimoje, o anoniminiai interneto svetainių komentatoriai nuolat kartoja teiginį, kad šiuolaikiniai vaikai žino tik savo teises, bet neatlieka pareigų. Tiesa yra ta, kad tėvai, vaikai ir mokytojai dažniausiai gyvena savuose informaciniuose burbuluose, neturėdami aiškesnio supratimo, ką apie tas pačias problemas galvoja kita grupė. Mums kilo idėja „įlįsti“ į gimnazistų „kailį“ ir pamatyti pasaulį jų akimis. Sumanėme nufilmuoti atvirų pokalbių su paaugliais filmą, kuriame gimnazistai patys papasakotų, kaip jie gyvena, kaip vertina savo santykius su tėvais, bendraamžiais ir mokytojais, dėl kokių sumetimų laužo jiems nustatytas taisykles, kokias tikrąsias patyčių priežastis mato ir kaip elgiasi, su jomis susidūrę patys.

 

Filmų apie paauglius ir patyčias yra labai daug, didesnė jų dalis – „parodomoji“ prevencinė produkcija, neretai pagaminta įvairių projektų lėšomis, bet ne itin veiksminga. Nenorėjome kurti tokio filmo. Norėjome pamatyti ir parodyti kitiems nepagražintą tiesą, net jei ji būtų ne itin maloni. Rizikuodami patirti nesėkmę, pasiūlėme gimnazistams dalyvauti šiame netradiciniame projekte. Neįtikėtinai lengvai susiradę septynis mokinius, norinčius filmuotis, paaiškinome jiems sumanymą ir leidome kalbėti apie tai, ką patys norėtų papasakoti. Prieš filmavimus nesirengėme jokių specialių klausimynų, leidome pokalbiams tekėti natūralia vaga. Su kiekvienu filmo dalyviu kalbėjomės maždaug apie valandą, nors pačiame filme panaudojome tik po kelias pokalbio minutes. Ši metodika pasiteisino, nes pirmas dešimt pokalbio minučių gimnazistai dažniausiai nebuvo savimi, stengėsi būti diplomatiški ir kalbėti taip, „kaip reikia“, vėliau atsipalaidavę jie tapo atviresni ir nuoširdesni – o filmui būtent tokie auksiniai momentai ir buvo reikalingi.

 

Vilniaus „Laisvės“ gimnazijos Kino klubas (neformaliojo ugdymo būrelis) per kelerius metus jau sukūrė dešimtis įvairiausių žanrų filmų, tačiau šis naujas projektas, inicijuotas socialinės pedagogės, buvo tikrai išskirtinis. Per filmavimus mus šiek tiek šokiravo gimnazistų atvirumas – papasakoti, kad tėvai girtauja, esi ne kartą pabėgęs iš namų, savaitgalį turėjai problemų su policija, iš tavęs vaikystėje tyčiojosi, nes buvai iš skurdžios šeimos, neišdrįstų dauguma mūsų, suaugusiųjų. Beje, gimnazistai ir jų tėvai sutiko, kad filmas būtų viešai skelbiamas. Gimnazistų atvirumas filmo kūrėjams sukėlė daug apmąstymų. Akivaizdu tai, kad bent dalis jų pasinaudojo proga būti išgirsti ir išklausyti. Pokalbių dalyviai buvo filmuojami atskirai, tačiau beveik visi vienaip ar kitaip išsakė mintį, kad jiems norisi būti išklausytiems. „Tėvai nesiklauso, ką noriu pasakyti, o iškart rėkia“, – atvirai pareiškė vienas iš filmo herojų. Kitas, augęs girtaujančioje šeimoje, sakė, kad vis tiek myli savo tėvus, ypač mamą, o vaikystėje jam esą tiesiog reikėjo tik trupučio dėmesio…

Mums pavyko sukurti atvirą, šokiruojantį socialinės dokumentikos filmą paaugliams, jų tėvams ir mokytojams, sudarytą iš autentiškų pokalbių su 16–19 metų jaunuoliais.

Filmą pavadinome „JIE. Paaugliai be grimo“, ketiname jį rodyti per klasių valandėles, vėliau diskutuoti su gimnazistais filme aptariamais klausimais, galbūt net filmuotą medžiagą pristatyti tėvams jų susirinkimo metu. Vilniaus „Laisvės“ gimnazijos mokiniai filmą matys savaip, nes pažįsta jo herojus. Tačiau filmą verta pamatyti ne tik Vilniaus „Laisvės“ gimnazijos mokytojams ir tėvams, bet ir kitų mokyklų bendruomenėms. Nebūtina sutikti su filme rodomų pokalbių dalyviais – jie tiesiog pasakoja apie save ir tai, kaip patys mato gyvenimą ir pasaulį. Tačiau šie gimnazistai nusipelno pagarbos už ne visų žmonių parodomas vertybes – drąsą ir atvirumą.

Manome, kad mums pavyko sukurti atvirą, šokiruojantį socialinės dokumentikos filmą paaugliams, jų tėvams ir mokytojams, sudarytą iš autentiškų pokalbių su 16–19 metų jaunuoliais, kurie pasakoja asmenines istorijas apie šeimą, santykius su tėvais, patyčias ir kaip jas pavyko įveikti, patirtį vaikų globos namuose, paauglių problemas, ateities planus. Šis filmas pasakoja tikras istorijas apie tikrus paauglius; jį galima naudoti per dorinio ugdymo pamokas ar klasių valandėles, įkvepiant diskutuoti apie paauglystės problemas ir jų priežastis.

 

Filmą kūrėme mes, socialinė pedagogė Jurgita Radzevičiūtė ir mokytojas Marius Janulevičius, filmavo gimnazistas Tautvydas Kumbrevičius. Už atvirumą ir drąsą kalbėti filmo kūrėjai dėkoja gimnazistams Ernestui, Aidui, Gabrielai, Jurijui, Aurelijui, Dominykui ir Agnieškai.

Filmą pamatyti galite čia.