Nauja finansinio ugdymo programa turėtų įtraukti pirmokus

Andželika Rusteikienė

Organizacija „Lietuvos Junior Achievement“ praėjusiais metais kartu su dešimtimi šalies mokyklų išbandė pradinukams skirtą finansinio raštingumo ugdymo programą „Mano bendruomenė“. Jos metu vaikai „matavosi“ skirtingas profesijas, valdė užsakymus kepykloje, sužinojo, kaip bendruomenėje ar šalyje priimami sprendimai, kodėl mokami mokesčiai. Dažniausiai programa dėstyta antrokams–ketvirtokams. Šiemet organizacija paruošė programą, tinkančią ne tik pirmokams, bet ir priešmokyklinukams, pavadinimu „Aš pats“. Pradinių klasių mokytojai jau pasirengę dirbti su naująja programa ir tikina, kad tokios pamokos – itin aktualios.

 

Ja džiaugiasi ir Švietimo, mokslo ir sporto ministras.

„Palaikome „Lietuvos Junior Achievement“ iniciatyvą finansinio raštingumo programą pradėti diegti jau šešiamečiams. Apie finansus ir jų valdymą  su vaikais kalbėtis ir formuoti atsakingą jų požiūrį būtina nuo ankstyvojo amžiaus. O mokymasis žaidžiant – puikus būdas sužinoti, kas yra taupymas, pajamos, išlaidos ar kišenpinigiai. Visiems projekte dalyvaujantiems vaikams ir jų mokytojams linkiu įdomių ir prasmingų ieškojimų ir atradimų“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Kodėl visko norisi, bet turėti visko – negali?

 

„Lietuvos Junior Achievement“ programų ir administracijos direktorė Jūratė Raudoniūtė sako, kad pirmosiose vaikų gyvenime finansinio raštingumo ugdymo pamokose svarbu sudėlioti esminius akcentus, kurie atlieptų mokinių psichologiją ir jų amžiui būdingą ugdymą.

„Rengdami ir adaptuodami priešmokyklinio bei pirmų klasių finansinio raštingumo stiprinimo programą stengiamės, kad temos ir veiklos būtų kuo artimesnės ir aktualios tokio amžiaus vaikams. Neatsitiktinai šią programą pavadinome „Aš pats“ – tai apie mane ir mano priimamus kasdienius sprendimus, kodėl aš visko noriu, bet negaliu visko turėti, kokie yra mano poreikiai ir norai, kaip uždirbami pinigai, kada reikia taupyti, o kada galima išleisti, kodėl svarbu dalintis su aplinkiniais, kurie patiria sunkumų“, – aktualias programos temas vardijo J. Raudoniūtė.

 

Tokie klausimai pirmokams ir priešmokyklinukams labai aktualūs, o ankstyvas finansinio raštingumo ugdymas padeda formuoti įgūdžius, teisingą požiūrį ir vertybines nuostatas. Pašnekovė akcentuoja, kad programos „Aš pats“ turinys  vaikams pateikiamas atliekant praktines, žaidybines veiklas, skatinančias kritiškai mąstyti, spręsti kylančias problemas, formuoti socialinius įgūdžius. Įdiegus programą „Aš pats“ formuojamas progresinis finansinio raštingumo ugdymas, užtikrinantis, kad mokiniai kiekvienais mokslo metais įgis vis naujų žinių ir praktinės patirties.

Ketina integruoti finansinio raštingumo ugdymą lietuvių kalbos pamokose

 

Pasinaudoti šia programa, ir mokyti pirmokus finansinio raštingumo, galimybę turės ir tautinių mažumų mokyklos. Šalčininkų Jono Sniadeckio gimnazijos pradinių klasių mokytoja Veslava Komoliubienė teigia, kad bus kiek sudėtinga medžiagą išversti į lenkų kalbą, tačiau turinys ją sudomino.

Tos pačios gimnazijos mokytoja Alina Suruda, vos išklausiusi programos pristatymą, jau turi minčių, kaip finansinio raštingumo tematiką integruoti lietuvių kalbos pamokose, kurias pradinukai lenkiškoje mokykloje turi kasdien.

„Pamokos tikrai labai aktualios. Jau turiu minčių, kaip šios pamokos vyks: mokysimės taupyti, apsispręsti dėl dovanojamos dovanos vertės, įsivertinti, ar tikrai reikia norimo daikto“, – planuoja A. Suruda.

Vaikus finansinės temos itin domina

 

Švenčionių rajono Pabradės „Ryto“ gimnazijos priešmokyklinio ugdymo pedagogė Lijana Ivanauskienė juokdamasi prideda, kad tokios pamokos aktualios ir mokytojams, ir moksleivių tėvams.

„Iš tiesų laukiame tų pamokų – labai norisi tai, ką išgirdau, išbandyti praktiškai. Įtrauksime ir tėvus, manau, bus smagūs metai“, – sako L. Ivanauskienė.

Jos teigimu, finansinio raštingumo įgūdžių pirmokams jau reikia, nes yra pastebėjusi, kad vaikai nejaučia centų ir banknotų vertės skirtumų.

„Bus įdomu, jei ne karantinas… Nes pamokos pritaikytos bendrauti gyvai, vaikams diskutuoti, priimti sprendimus. Ši programa skatina loginio mąstymo raidą, numatyti veiksmus žingsniu į priekį. To tiek vaikams, tiek suaugusiems vis dar trūksta“, – įvertino mokytoja.

 

Tos pačios gimnazijos mokytoja Olė Kavaliūnienė svarsto, kad finansinio raštingumo ugdymo programos temas galima integruoti ir į matematikos bei pasaulio pažinimo pamokas.

„Jau pradinėse klasėse siekiame, kad mokiniai domėtųsi finansais. Šiuo atveju, manome, nebus sunkumų išdėstyti medžiagą pirmokams. Juos domina viskas, kas susiję su pinigais, tai juos įkvepia. Anksčiau su pirmokais esame gaminę netikrų pinigų, o per dailės pamokas – pinigines jiems susidėti, žaisdavome parduotuvę, rengėme Kaziuko muges, ten vaikai prekiavo savo darbais, vėliau skaičiavo uždirbtus pinigus“, – kalbėjo O. Kavaliūnienė.

Pradinių klasių mokytojos nuomone, nėra per ankstyvo laiko su vaikais pradėti kalbėtis šiomis temomis.

„Apie tai reikia kalbėtis jau darželyje: kaip pinigus taupyti, kaip juos uždirbti? Pastebiu, kad kai kuriose šeimose labai trūksta finansinių įgūdžių, tokiems vaikams reikia labai daug aiškinti apie pinigus. Manau, kad ši mokymo programa – labai reikalingas dalykas“, – pokalbį užbaigė Pabradės „Ryto“ gimnazijos mokytoja.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *