Muziejus – kūrybiško mokymosi erdvė

Ugdydami šiuolaikinius mokinius vis daugiau dėmesio skiriame netradicinėms ugdymo erdvėms, kurios skatina kūrybiškumą ir mokėjimo mokytis kompetenciją. Muziejaus erdvės išsiskiria savo specifika, informacijos pateikimo galimybėmis ir mokymosi būdų įvairove. Tuo įsitikino tarptautinio „Erasmus+“ projekto „Museumholics“ dalyviai. Projekto svarbiausios sritys: pagarba kultūrų įvairovei, istorijos ir meno žinių, susijusių su Europos kultūros paveldu, komunikacijos užsienio kalba lavinimas, tarpdalykinė integracija.

 

Lapkritį Klaipėdos Vitės progimnazijos komanda kartu su projekto partneriais iš Lenkijos, Ispanijos, Italijos, Rumunijos ir Turkijos mokyklų susitiko niekada nemiegančiame Stambulo mieste. Muziejų Stambule tikrai netrūksta. „Museumholics“ komanda aplankė tik keletą jų ir įsitikino, kad Turkijos ugdymo procese jie užima labai svarbią vietą. Lankydamiesi viename didžiausių pasaulio muziejų – Topkapi rūmuose, sutikome skirtingo amžiaus mokinių grupes, kurios per įvairias edukacijas mokėsi pažinti savo šalies istoriją. Skaitydami mokyklinį vadovėlį, laiko tėkmę, įvairių amžių žmonių kultūrą, gyvenimo įvykius galime tik įsivaizduoti. O kas nutinka, kai prie istorijos gali priliesti savo ranką? Vaikščiojant Bazilikos cisternos kolonų alėjomis, lydint klasikinės muzikos ir varvančio vandens garsų, apima mistinis jausmas ir žavesys to meto žmonėmis.

 

Susitikimą tęsėme Izmito mieste. „75.Yil Cumhuriyet Ortaokulu“ mokykloje susitikę mokytojai aptarė įgyvendintas projekto veiklas, suplanavo ateinančius darbus.

Izmito muziejai aktyviai bendradarbiauja su miesto mokyklomis. Vienas didžiausių SEKA popieriaus muziejų ne tik supažindina su popieriaus atsiradimo istorija, bet ir leidžia savo rankomis pasigaminti popieriaus lakštą. Čia pat įsikūręs mokslo centras žavi ne tik mokinius, bet ir vyresnio amžiaus lankytojus. Aktyvi veikla, paremta atradimų džiaugsmu, patirties įgijimu per praktinę veiklą, tampa viena svarbiausių šiuolaikinio muziejaus veiklos sričių. Projekto dalyviai dalyvavo programavimo-kodavimo užsiėmime, kuris dar kartą patvirtino, kad neformali, šiuolaikiška muziejinė aplinka yra artimesnė šiandienos vaikų poreikiams ir neretai laimi prieš formalius mokymo metodus mokykloje.

„1999 m. rugpjūčio 17 d. Marmario regione įvykęs žemės drebėjimas laikomas amžiaus katastrofa, per kurią žuvo daugiau nei 17 tūkst. žmonių.“ Tai tik faktas, kuris, įžengus į Žemės drebėjimo muziejų, trumpą akimirka tampa išgyventa baime, liūdesiu, skausmu… Įrengti stimuliaciniai kambariai leidžia pajausti po kojomis drebančią žemę, žmogaus bejėgiškumą prieš visatos galią, pamatyti sugriautus namus.

 

Šiandien muziejų galimybės leidžia pajusti praeitį ir dabartį, prisilietimas, garsas skatina vaizduotę, patvirtina istorijos tikrumą, senelių pasakojimai įgauna prasmę. 2020 m. kovą į naujas pažintis ir atradimus Ispanijoje leisis mokinių ir mokytojų grupelė, ten vyks jau priešpaskutinis projekto dalyvių susitikimas.