„Molinių pasakų knyga“ – inovatyvi metodinė ugdymo(si) priemonė

Dirbant nuotoliniu būdu, mokytojui (ugdytojui) tenka ieškoti įvairių kelių, kaip pasiekti vaikus ir jų šeimas, kaip sudominti, motyvuoti vaikus prasmingai veiklai, t. y. ugdyti(is) per nuotolį. Kauno lopšelio-darželio „Vaivorykštė“ meninio ugdymo mokytoja ekspertė Joana Tėvelytė, mėnesį dirbdama ir ugdydama nuotoliniu būdu, pasirinko bendrauti su vaikų šeimomis naratyvinio žaidimo principais.

 

Sąvoką „naratyvinis žaidimas“ suformulavo Hakkarainen ir Brėdikytė (2010) ją apibrėždami kaip vaizduote paremtą kolektyvinį vaidmenų žaidimą, kurio metu vaikai kuria bendrą siužetą. Daugeliui ikimokyklinio ugdymo pedagogų naratyvinis žaidimas pirmiausia asocijuojasi su siužetiniu vaidmenų žaidimu. Naratyvinis žaidimas dažniausiai būna įkvėptas literatūrinio pasakojimo, pasakos ar istorijos ir pradiniame etape jais remiasi; tuo jis gali priminti pasakos dramatizaciją. Naratyvinio žaidimo metu kuriamas motyvuojantis naratyvas, o jo emocinis išgyvenimas padeda vaikui per savo patirtį giliau suvokti gyvenimo reiškinius. Dalyvavimas tokioje kūrybinėje veikloje suteikia vaikui galimybę eksperimentuoti patiriant skirtingas psichologines būsenas, prisiimant socialinius vaidmenis ir tyrinėjant jų tarpusavio santykius. (Naratyvinis žaidimas ir mokymasis. Gairės ikimokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogams, dirbantiems su 3–8 metų vaikais. UAB „Vitae Litera“. Kaunas, 2017).

 

Viso nuotolinio ugdymo metu meninio ugdymo mokytoja siuntė vaikų šeimoms savo sukurtus filmukus su pasakomis, užduotimis, padedančiomis lavinti vaiko emocijų suvokimą ir raišką, savivoką ir savigarbą, sakytinę kalbą, aplinkos pažinimą, tyrinėjimą, problemų sprendimą, kūrybiškumą ir, be abejo, meninę raišką ir estetinį suvokimą. Naratyvinis metodas pedagogės pasakose sujungia pasaką, kūrybą, žaidimą, tyrinėjimą ir mokymąsi. Sukurtos pasakos tai tik inspiracija – paskatinimas kurti, tarsi tam tikri rėmai interpretuojant, improvizuojant, žaidžiant ir mokantis, tyrinėjant, suprantant ir pažįstant pasaulį, naudojantis savo patirtimi ir auginant ją.

 

Istorijos, pateiktos vaikams panaudojant skirtingus resursus, tokius, kaip pasakojimas, vaidinimas, piešimas, lipdymas ir kita, atskleidžiant į veiklos formų įvairovę, paskirtį ir panaudojimo galimybes. Pasakos kurtos kaimo aplinkoje, įtraukiant natūralius objektus: gyvas vištas, avis, kalvas, miškus, upę, viską įpinant į bendrus siužetus, kuriamus jau iš molio nulipdytais personažais ir nupieštomis detalėmis. Pasakų tikslas buvo sudominti vaikus istorijomis, nekasdieniškais vaizdais ir paskatinti pačius vaikus su šeima perkurti, tęsti siužetus, t. y. kurti naujus, savitus pasakojimus.

 

Kuriant pasakas, pasirinkti skirtingi siužetai, įvairios temos: apie klausimus ir atsakymus; mamos bučinius, padedančius įveikti sunkumus; mandagių žodžių stebuklingą veikimą; priemonę, stabdančią barnius ar konfliktus; dalijimosi grožį; kaip susidraugauti su savo laime; atsiprašymo galią ir užsispyrimą dėl tikslo.

 

Sulaukus teigiamų, palaikančių ir atsiliepimų iš ugdytinių šeimų („Ačiū už molinę pasaką, sesėms labai patiko – žiūrėjo daugiau nei 10 kartų. Kartais ir paprasti dalykai užkabina“) paskatinus ir motyvavus įstaigos vadovams („Nuotolinis darbas tik į naudą, galėsi išleisti savo pasakų knygą!”), sudarytas pasakų rinkinys – gimė autorinė, elektroninė ir spausdinta knygos „Molinių pasakų knyga“ versijos. Knygą sudaro aštuonios pasakos su užduotimis, pateiktos vaizdiniu formatu, kuris pasiekiamas per YouTube kanalo internete nuorodą ir užšifruotu QR kodu. Pasakų peržiūra trunka apie 6 minutes

 

„Molinių pasakų“ knyga skirta 2–7 metų vaikams. Ji:

• Lavina pažinimo kompetenciją, moko naudotis informacinėmis, kompiuterinėmis technologijomis, plečia akiratį – į filmuotą medžiagą įtraukta natūralių vaizdinių priemonių. Sekdami užduotimis vaikai klausia ir ieško atsakymų, eksperimentuoja, išbando šiuolaikines technologijas, mokosi nuskaityti QR kodus.
• Ugdo asmenines kompetencijas, socialinį emocinį intelektą: mažieji gilinasi į pateiktas gyvenimiškas situacijas, sprendžia, patarinėja, susipažįsta su norų ir jausmų valdymu, stiprina norą padėti, turi galimybę pakalbėti apie savo asmeninę draugystę, baimę, pyktį, susitaikymą ir panašiai.
• Plečia socialines kompetencijas: ugdytiniai kartoja mandagius, kasdieniam gyvenimui reikalingus žodžius, naratyvinio ugdymo metodais žaisdami pasakas, veikia komandoje.
• Augina kūrybiškumo kompetenciją: vaikai kuria personažus, naujus siužetus, sekdami užduotimis išbando įvairių meninių metodikų.
• Aktyvina komunikavimo kompetenciją: pasakodami, mažieji ugdo kalbinę raišką, turtina žodyną, lavina oratorystės meną, atsako į pateiktus klausimus, kurdami ir žaisdami siužetines pasakas bendrauja ir bendradarbiauja tarpusavyje, įsigyvena į personažo rolę, kalba už personažus.

 

„Molinių pasakų knyga“ ankstyvą pavasarį pristatyta Kauno miesto ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų būreliui, patvirtinta kaip metodinė priemonė ikimokyklinio amžiaus vaikams. Bendra išvada – „iliustruotas video pasakų ir meno žaidimų rinkinys „Molinių pasakų knyga“ yra šiuolaikiška, inovatyvi ugdymo priemonė, sudaranti galimybes ugdyti 2–7 metų vaikų kalbos, pažintinius, problemų sprendimo, kūrybiškumo gebėjimus. Priemonė gali būti naudojama šeimose, grupėse, meninio ugdymo ir pagalbos mokiniui specialistų (logopedų, specialiųjų pedagogų, psichologų ir socialinių pedagogų) veiklose; taip pat nuotoliniam ugdymui“.

 

Iliustracijose pateikiame keletą knygos turinio pavyzdžių (pasakos siužetas užšifruotas QR kodais.

 

Kuriant pasakas, vadovautasi paprastumo principais: meninė kalba paprasta, skatina vaikus kurti laisvai, nevertinant jų rezultato, pateiktos užduotys patariamojo pobūdžio, jas galima parinkti pagal gebėjimus.

 

Kviečiame kartu pabandyti ugdyti vaikus naratyvinio žaidimo metodu, išbandyti Joanos Tėvelytės sukurtas autorines pasakas, kurti savo pasakas vaikams ir su vaikais. „Molinių pasakų“ knygą galite rasti paspaudę šią nuorodą. Kviečiame pasidalyti savo naratyvinio ugdymo patirtimi su knygos autore Joana Tėvelyte joanatevelyte@gmail.com.