„Mes visi esame ypatingi“ arba įtraukiojo ugdymo patirtys Helsinkyje

Kovo 6–10 dienomis mes, Vilniaus Aleksandro Puškino gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Justyna Sadovska, etikos mokytoja Ekaterina Ushakova ir anglų kalbos mokytoja Galina Kuzborskaja dalyvavome „Erasmus+“ projekto „Kelionė įtraukiojo ugdymo link” mokymuose „Mes visi esame ypatingi: mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, įtrauktis bei palaikymas klasėje ir už jos ribų” („We are all special: inclusion and support for students with special needs in and out of the classroom“) Helsinkyje, Suomijoje.

 

Mokymai prasidėjo nuo dalyvių susipažinimo. Mokytojai ir spec. pedagogai iš Italijos, Prancūzijos, Vokietijos, Graikijos, Kipro ir Lietuvos pristatė savo mokyklas ir darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais ypatumus. Didžiausiu pirmosios dienos atradimu tapo tai, jog įvairių šalių pedagogai susiduria su panašiais iššūkiais ir atvyko turėdami tuos pačius tikslus bei klausimus.

 

Visą savaitę dalyviai studijavo teorinę medžiagą apie įtraukųjį ugdymą ir dirbdami grupėse, ir poromis taikė žinias atlikdami praktines užduotis, dalindamiesi asmenine patirtimi, aptardami galimus metodų, veiklų pritaikymo sunkumus klasėje, mokykloje bei bandydami rasti bendrą sprendimą.

 

Mokymų lektorė Mia Tortilla – suomių kalbos mokytoja ir interaktyvaus mokymo(si) ekspertė, sukūrė atvirą kiekvieno dalyvio saviraiškai aplinką, kurioje visi rado savo vietą ir galėjo be įtampos tobulinti žinias. Pedagogai turėjo galimybę pajusti, ką reiškia, kai yra atsižvelgiama į kiekvieno kalbinius, fizinius, kultūrinius ypatumus ir poreikius ir kokią tai daro įtaką mokymo(si) procesui. Supažindindama su Suomijos švietimo sistema lektorė detaliai paaiškino kiekvieną įtraukiojo ugdymo aspektą: kas yra laikoma specialiaisiais poreikiais Suomijos mokyklose, kaip dirbama su skirtingų spec. poreikių turinčiais vaikais vienoje klasėje, kaip įtraukti visus vaikus į mokymosi procesą, kokius metodus, įrankius naudoti tinkamos aplinkos kūrimui ir kodėl svarbu garsiai kalbėti apie mokytojo poreikius darbo aplinkoje. Kasdien Mia siūlydavo naujas užduotis, kurios mokymų dalyviams padėjo atrasti įtraukties metodo pritaikymo galimybes: darbas su savo stiprybių pažinimo kortelėmis, galios pozos kūrimas savijautai gerinti, žaidimas su Lego kaladėlėmis kaip galima pamokos dalis, viktorina, apibendrinanti žinias apie suomišką kultūrą, įtraukusis tyrinėjimo žaidimas už klasės ribų (Helsinkio gatvėse).

 

Edukacijos ir ekskursijos tapo susipažinimo ir tuo pačiu praktine įtraukiojo ugdymo dalimi. Pamatyti ne tik lankytini miesto objektai: Katedra, Tempeliaukio bažnyčia, Seurasaari sala, bet ir Oodi biblioteka, kuri pasiekiama visiems žmonėms, nepaisant jų amžiaus, lyties, socialinio statuso, išsilavinimo ir fizinių galimybių. Ši biblioteka tapo puikiu pavyzdžiu, kaip įtrauktis tampa visuomenės gyvenimo, o ne santykio su atskiromis žmonių grupėmis dalimi. Aplankyta ir dailės muziejaus „HAM“ paroda, pavadinta „Aš ne tai, ką matai“ (angl. „I am not what you see“). Joje taip pat akcentuojama žmonių skirtybės (vidinės ir išorinės) idėja.

 

Įtraukiojo ugdymo teorija, taip detaliai išaiškinta mokymuose, iš tikrųjų atsispindi ir Helsinkio visuomenės gyvenime, tad Vilniaus Aleksandro Puškino gimnazijos mokytojos vos per savaitę pasijuto miesto gyvenimo dalimi.

 

„Intensyvaus kurso eigoje man mintyse lyg susidėliojo mozaikos detalės – įtrauktis tapo natūraliu darbo aplinkos ir gyvenimo reiškiniu. Mokymuose išbandžiusi praktiškai naujus mokymo(si) metodus, man tapo juos lengviau taikyti pamokose, pamačiau galimybes, kurių anksčiau neišnaudodavau. Su mokiniais pradėjome dažniau dirbti už klasės ribų ir įtraukėme visą mokyklos teritoriją į mokymosi proceso lauką, atrasdami kiekvienam mokiniui tinkančią pasaulio pažinimo formą“, – pasakojo etikos mokytoja Jekaterina.

 

„Džiaugiuosi suteikta galimybe detaliau pažinti Suomių švietimo sistemą ir su kolegomis iš Italijos, Prancūzijos, Vokietijos, Graikijos, Kipro aptarti kasdienius iššūkius, su kuriais susiduria. Gautas teorinis ir praktinis pagrindas padarė įtaką mano kaip mokytojos mąstysenai ir pamokų įvairovei. Nemažai pristatytų įtrauktį skatinančių metodų atradau kaip itin naudingus ir galimus pritaikyti savo pamokose bei už klasės ribų. Tikiu, kad nedideli pokyčiai ugdymo(si) turinyje ir lankstumas padeda ne tik išeiti iš komforto zonos, bet ir daro didelę įtaką mokymo(si) kokybei bei socialiniai pažangai“, – teigė anglų kalbos mokytoja Galina.

 

„Mes visi esame ypatingi – tokiais žodžiais prasidėjo kelias Suomijos švietimo sistemos pažinimo link. Per asmeninę patirtį ir bandymus atradome skirtybes kaip stipriąsias visuomenės puses, išmokome naujai pažvelgti į mokinius ir jų poreikius, atradome naujų mokymo(si) metodų ir aplinkos kūrimo būdų, taip pat pažvelgėme į Helsinkį iš kultūrinės perspektyvos. Gavau neįkainojamos patirties, kurią pritaikiau jau pirmą dieną po grįžimo lietuvių kalbos pamokose. Mažais žingsneliais daromus pokyčius teigiamai įvertino ir patys mokiniai“, – pasakojo lietuvių kalbos mokytoja Justyna.

Projektą finansuoja „Erasmus+“ 1 pagrindinio veiksmo programa (Nr. 2022-1-LT01-KA122-SCH-000075033).

 

Justyna Sadovska, lietuvių kalbos mokytoja

Ekaterina Ushakova, etikos mokytoja

Galina Kuzborskaja, anglų kalbos mokytoja