Mažeikių „Bitutėje“ balandis – Autizmo supratimo mėnuo

Balandžio pradžioje pasaulis minėjo Autizmo supratimo dieną. Mažeikių lopšelis-darželis „Bitutė“ mini ne tik ją – bendruomenė balandį skelbia Autizmo supratimo mėnesiu ir jį pasitinka bei palydi aktualiais, visiems naudingais renginiais. Šį balandį, be Autizmo supratimo dienos renginių, vyko konferencija, kurioje pranešimus skaitė Santaros klinikų Vaikų raidos centro medikės, planuojami mokymai tėvams.

Tobulinimasis – visus metus

 

„Bitutėje“ šiuo metu veikia dvi grupės, kurias lanko autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai. Lopšelio-darželio pedagogai ir specialieji pedagogai stengiasi, kad ugdytiniams būtų suteikiama efektyvi pagalba.

Tuo tikslu mokytojų ir specialiųjų pedagogų komanda stengiasi įgyti naujų žinių, ugdymo procese naudoti efektyvius šiuolaikiškus metodus, kelti kvalifikaciją, bendrauti ir bendradarbiauti su kolegomis, medikais, vaikų raidos specialistais, vaikų tėveliais, skleisti įgytą patirtį.

„Bitutės“ bendruomenė supranta, kad vienas žmogus nenuveiks tiek, kiek gali grupė bendraminčių, todėl stengiasi įvairiais būdais suburti ir suaugusiuosius, ir vaikus – renginiams, mokymams, pramogoms, kurios turi ne tik žaidybinės prasmės.

Kaip pasiruošę padėti?

 

Nuo 2015 metų, kai „Bitutėje“ buvo suformuota pirma specialiojo ugdymo grupė, skirta vaikams turintiems autizmo spektro sutrikimą (ASS), balandis skelbiamas Autizmo supratimo mėnesiu.

Įstaigos bendruomenė seniai suprato, kaip svarbu šviesti visus: tėvelius, pedagogus, aplinkos žmones, kad ASS – ne liga, kad vaikui galima padėti tapti visaverčiu visuomenės nariu, tik ugdytojams reikia specialių žinių ir kantrybės.

 

Konferencijoje „Keliaukime kartu – visi skirtingi, visi lygūs“, kuri vyko balandžio 12 d., įstaigos darbuotojams bei ASS pasižyminčių vaikų tėvams pranešimus skaitė viešnios iš Santaros klinikų  Vaikų raidos centro: vaikų neurologė-socialinė pediatrė Laima Mikulėnaitė ir ergoterapeutė Irina Butkienė. L. Mikulėnaitė, pristačiusi pranešimą „Vaikystės autizmas: ar mes pasiruošę padėti?“, teigė, kad autizmas paveikia apie 2 proc. Europoje gyvenančių vaikų. Ir ta dalis ateityje didės.

 

„Kaip šie vaikai prisitaikys pasaulyje, priklausys nuo mūsų ir paties žmogaus, nuo jo galimybių ir pagalbos, kurią jis gaus mūsų visuomenėje“, – tvirtino vaikų neurologė. Savo pranešime ji pateikė ir faktinės medžiagos, ir asmeninių vertinimų bei įžvalgų, kaip vaikui su ASS gali padėti tėvai, pedagogai, kita aplinka.

Vaiko raidos centro ergoterapeutė I. Butkienė kalbėjo apie sensorinę integraciją, elgesio korekciją ir ergoterapijos naudą vaikui.

Pažangūs siekiai – jau antrą dešimtmetį

 

„Bitutės“ direktorė Janina Karpinskienė pristatė viešnioms lopšelio-darželio erdves, kalbėjo apie įstaigos planus, ugdymo aktualijas.

Šis Mažeikių lopšelis-darželis nuo 2021 m. yra A. spektro mokyklų tinklo narys. Tinklo įstaigų  pagrindinė užduotis – pasirengti ugdyti vaikus, turinčius autizmo spektro ir kitų raidos sutrikimų.

 

„Bitutė“ jau seniai – apie du dešimtmečius – įgyvendina svarbiausius šiam tinklui keliamus uždavinius: kuria saugią, poreikius atitinkančią ugdymosi aplinką, stengiasi keisti visuomenės požiūrį į vaikus, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių, tobulina įstaigos specialistų kvalifikaciją“, – akcentavo direktorė.

Lopšelyje-darželyje vyksta praktiniai mokymai tėvams, auginantiems vaikus, turinčius ASS. Juos veda specialioji pedagogė logopedė Vilija Buivydaitė ir mokytoja ekspertė Palmira Šaulienė.

 

Ši „Bitutės“ pedagogė gali pateikti įtikinamų įtraukiojo mokymo pavyzdžių. P. Šaulienės ugdytinių grupė, kurioje – vaikai, turintys ASS, bendradarbiauja su mokytojos Zuzanos Strakšienės bendrojo ugdymo grupe – priešmokyklinukais.

Pedagogių teigimu, vaikus sieja draugystė, bendros veiklos, susitikimai jų erdvėse. Matomi teigiami poslinkiai abiejose ugdytinių grupėse.

„Artėja laikas, kai kiekviena mokykla Lietuvoje bus įpareigota vykdyti įtraukųjį ugdymą. Tai reiškia, kad negalią turintys vaikai pagaliau galės mokytis kartu su savo bendraamžiais artimiausioje ugdymo įstaigoje. Kol šiam žingsniui šalyje tik buvo ruošiamasi, „Bitutėje“ įtrauktis vyksta jau daugelį metų ir autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų yra beveik visose bendrojo ugdymo grupėse“, – pažymėjo įstaigos vadovė J. Karpinskienė.

Degė mėlynai

 

Balandžio 2-ąją – tikrąją Autizmo supratimo dieną – „Bitutėje“ vyko akcija, kurios organizatoriai, paskelbę šūkį „UŽSIDEKIME MĖLYNAI!“, pakvietė bendruomenę mėlynais drabužiais ar jų detalėmis išreikšti supratimą bei palaikymą ASS turintiems žmonėms.

Lopšelis-darželis organizuoja respublikinę socialinę akciją „Keliaukime kartu – visi skirtingi, visi lygūs“. Ši akcija – tęstinė, ją mūsų įstaiga organizuoja jau aštuntą kartą.

Mokytoja P. Šaulienė, specialioji pedagogė logopedė V. Buivydaitė, aplankydamos visas „Bitutės“ grupes, dovanodamos mėlynus balionus, skleidė žinią, kad kiekvienam tokiam žmogui reikalingas supratimas bei palaikymas.

 

KAI SUPRANTI – NE VELTUI STENGEISI

 

 

„Pavyko…“, – atsikvepiu. Prisukamas žaislas suveikė – ir Vardukas pasidavė, stengėsi, veikė. Dabar galvoju apie kitą užsiėmimą: pasiruošiu „ekstrinius“ žaisliukus, kurie, esant reikalui, visada pagelbėja.

Susidedu mokymo priemones. Ką gi, pirmyn! Gal šiandien užsiėmimas praeis sklandžiai – be riksmų ar daiktų mėtymo? Galvoje sudėlioju strategiją: ką darysiu, jei…

 

Įeinu į grupę ir mane pasitinka švytinčios mokytojos akys. „Žinai, – skuba pasidalyti. – Vardukas šiandien išsėdėjo ryto rate ir bandė mėgdžioti!“.

Šypsenos padėjėjų lūpose ir jausmas, lyg nugalėjus koronavirusą. Kitiems tai galbūt pasirodytų menkniekis, o mums – pergalė. Tas nepakartojamas vidinis džiaugsmas, kai bendros pastangos pasiteisina.

 

 

Ak, tos nuostabiosios vaikučių fėjos…

Kada būna sunkiausia?

Sunku išlikti ramiam, kai šalia sproginėja „minos“ (jeigu kitaip, tai vaiko protrūkiai). Nors ir suvoki, kad jam tuo metu šimtą kartų sunkiau nei tau.

Sunku išgyventi bejėgiškumą. Sunku, kai į tave žvelgia ašarų pilnos mamos akys, kai tavęs klausia „Ar kalbės?“, „Ar galės lankyti mokyklą?“, „Ar greit susitvarkys elgesys?“. Sunku suvokti, kad žadėti nieko negali, nes tu paprasčiausiai NEŽINAI.

 

 

Tik viena aišku, kad stebuklų nebūna, būna tik ilgas atkaklus darbas, o koks bus rezultatas… Ir lauki, kaip ir tos mamos laukia, kada ledai pajudės.

Prisimenu psichologo žodžius vieno seminaro metu: „Neįsileiskite giliai į širdį kitų problemų, negyvenkite kitų gyvenimų – čia tik darbas, jūs tik mokytojas“. Bet kodėl kiekvieną kartą, patyrus nesėkmę, taip daužosi širdis? Nepavyksta užsiblokuoti.

 

 

Ko išmokau?

Autistiški vaikai mane išmokė atkaklumo – tikriausiai, niekas taip nesugeba siekti savojo tikslo.

Kantraus laukimo – geriausi dalykai nutinka tuomet, kai jau nebesitiki.

Gyventi čia, šiuo momentu, nes po minutės viskas gali kardinaliai pasikeisti.

Patirti, koks teisingas posakis „Ką darai, daryk gerai“ – tokio kruopštumo kartais galima tik pavydėti.

Džiaugtis mažais dalykais.

 

 

„Noriu pasidalyti, taip džiaugiuosi. Vardukas pirmą kartą paprašė sausainio“, – SMS žinutėje rašo mūsų berniuko mama.

Tiek ir užtenka, atrodytų, kažkas ant sparnų pakylėjo. Ir supranti –  ne veltui stengeisi.

Mieli kolegos: mokytojos, padėjėjos, specialistai ir visi, kas kasdien kantriai padeda ypatingiems (nebūtinai autistiškiems) vaikams, STIPRYBĖS IR SVEIKATOS JUMS!

 

 

Vilija Buivydaitė 

 

Mažeikių l.-d. „Bitutė“ specialioji pedagogė logopedė