Lietuvių gestų kalba – pagrindas, ant kurio turėtų būti statomas kurčiųjų ugdymo „namas“

„Per gimtąją kalbą žmogus yra susijęs tiek su savo paties buvimu, tiek su kitais. Todėl įaugimas į kalbą yra išgyvenamas kaip kažkas be galo sava ir įprasta. Žmonės gyvena panardinti joje, dažnai nejausdami, nemąstydami jos – kaip oro, kuriuo kvėpuoja. Pajunta ją tik susidūrę su kita, svetima kalba, jiems nesuprantama ar vos pramokta. Tuomet patiria, koks džiaugsmas sutikti savo gimtąja šnekantį. Jis iš karto pasidaro artimas, tarsi net giminė per tą kalbos bendrumą. Prisirišimas prie gimtosios kalbos žmogui yra savaiminis, instinktyvus, kaip stipri ir aiški jo žmogiškosios esmės apraiška.“ (Šviesaus atminimo profesorė Vanda Zaborskaitė)

1997 metais įkurta Lietuvos surdopedagogų asociacija (LSA). Oficialiai įregistruota prieš devynerius metus. LSA įkūrėja ir vadovė iki 2018 metų – Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro (KKNUC) direktorė Laimutė Gervinskienė. Nuo 2018 metų – Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos (PKNPM) direktorė Danutė Kriščiūnienė. LSA veikloje dalyvauja per 100 surdopedagogų iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio.

Vienas iš LSA pagrindinių tikslų – suvienyti surdopedagogų, pagalbos mokiniui specialistų, kitų specialistų, dirbančių su klausos negalią turinčiais asmenimis bei tėvų pastangas, siekiant ugdyti sutrikusios klausos vaikų asmenybę, parengti juos socialiai prasmingam gyvenimui šiuolaikinėje visuomenėje.

Šiandien surdopedagogų bendruomenės nėra didelės. Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre (LKNUC) dirba 14 kurčių darbuotojų: 11 pedagogų ir 3 nepedagoginiai darbuotojai. Kurtieji sudaro 21,5 proc. pedagoginių darbuotojų. KKNUC taip pat dirba 14 kurčiųjų. Iš jų: 9 pedagogai ir 5 nepedagoginiai darbuotojai. Kurtieji pedagogai sudaro 20 proc. pedagoginių darbuotojų. PKNPM dirba 7 kurtieji: 5 pedagogai ir 2 nepedagoginiai darbuotojai. Kurtieji pedagogai sudaro 15 proc. pedagoginių darbuotojų. Klaipėdos Litorinos mokykloje dirba 2 kurtieji mokytojai. Iš jų viena dirba ir mokytoja, ir auklėtoja. Tai sudaro 4,8 proc. pedagoginių darbuotojų. Klaipėdos technologijų mokymo centre 2019–2020 m. m. mokosi 18 mokinių su klausos negalia. Dirba viena neprigirdinti surdopedagogė.

Vyriausybė, 1995 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 630 „Dėl kurčiųjų gestų kalbos pripažinimo gimtąja kalba“, pripažino gestų kalbą gimtąja kurčiųjų kalba. Deja, klasifikatoriuje yra tik gestų kalba ir mokinių duomenų bazėje naudojama tik gestų kalba. Gestų kalba surdpedagoginei minčiai be galo svarbi, nes ji – kurčiųjų gimtoji kalba. Nemokant gestų kalbos, neįmanoma mokyti lietuvių kalbos, nes visos žinios perteikiamos  gestų, o tik vėliau – lietuvių kalba. Lietuvių kalbos mokoma remiantis gestų kalba. Lietuvių gestų kalbos kurtieji mokosi kaip gimtosios. Lietuvių žodinė kalba jiems yra antroji kalba, kurios mokosi siekdami geriau integruotis į visuomenę. Beveik visą informaciją kurtieji gauna tik matydami. Todėl gestų kalba formuoja jų ryšį su pasauliu. Jei kurčias vaikas kurčiųjų darželyje ar iš tėvų neišmoksta gestų kalbos iki pradėdamas lankyti mokyklą, susiduria su rimtais mokymosi sunkumais, net jei jo intelektas normalus. O mokytojas, dirbantis bendrojo lavinimo mokykloje, tokiam vaikui, nemokėdamas gestų kalbos, negeba paaiškinti mokomosios medžiagos. Tik surdopedagogas gali kurčią vaiką visapusiai mokyti ir lavinti.

Surdopedagoginė mintis Lietuvoje – vienalytė. Kurtieji, lietuvių kalbos, kaip valstybinės, turėtų mokytis, kad jiems būtų paprasčiau integruotis į girdinčiųjų visuomenę, nes vertėjo šalia nebūna nuolat. Vadovaujantis 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų 99.1.2 p. – kurčio ir neprigirdinčio mokinio ugdymo plane turi būti skiriama, lietuvių gestų kalbai ne mažiau kaip 74 pamokos, lietuvių kalbai ir literatūrai ne mažiau kaip 222 pamokos, per metus. Be abejonės, lietuvių kalba daug svarbesnė. Visos keturios mokymo įstaigos Lietuvoje vadovaujasi šiais ugdymo planais.

LSA surdopedagogu plačiąja prasme linkusi laikyti ir kurčiųjų mokytoją, ir specialistą, mokantį taisyklingos tarties, lavinantį girdėjimą, ugdantį šnekamosios kalbos įgūdžius ne tik kurčiųjų mokyklose, bet ir teikiantį pagalbą sutrikusios klausos vaikams, ugdomiems bendrojo ugdymo įstaigose. Surdopedagogas – specialistas, gebantis mokyti klausos negalią turintį mokinį žodinės kalbos, žinantis specialią kalbos gramatinės sandaros formavimo metodiką. Be surdopedagogo pagalbos kurtieji daug sunkiau integruotųsi į girdinčiųjų visuomenę. Pagrindinis surdopedagogo darbas – užtikrinti sėkmingą inkliuzinį (įtraukųjį) kurčiųjų mokymąsi. Tai ir mokytojų konsultavimas, pagalba mokiniams pamokų metu, vertimo poreikio patenkinimas, reikalingos informacijos teikimas administracijai, mokytojams, auklėtojams, specialistams, mokinių pažangos stebėjimas, klasės valandėlių vedimas girdintiesiems apie kurčiuosius, dalyvavimas mokyklų ar centrų renginiuose, bendradarbiavimas su psichologais, socialiniais pedagogais ir daugybė kitų funkcijų, susijusių su kurčiaisiais ir neprigirdinčiaisiais.

Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pag. m-klos nuotr.

Surdopedagogai teigia, kad nepakankamas dėmesys kurčiųjų mokymui valstybiniu lygiu. Trūksta metodinės medžiagos, mokymo priemonių, vadovėlių, pratybų. Bendruosiuose ugdymo planuose turėtų būti nurodytas konkretus valandų skaičius pagal atskirus dalykus sutrikusios klausos mokiniams. Kadangi jų gebėjimai labai skirtingi, vadovėliuose turėtų būti ir užduočių variantai. Labai reikalingi paveikslėlių žodynėliai žodyną plėsti.

Mokant lietuvių kalbos kurtiesiems netinka skaitmeninės priemonės pateiktos „Educa“, „Ema“ ar „Ugdymo sodo“ platformose. Netinkamai pritaikyta PUPP medžiaga. Nepatvirtinta lietuvių kalbos ir literatūros programa, parengta jau 2016 metais. Vaikams, besimokantiems bendrojo lavinimo mokyklose, kuriems atlikta kochlearinė implantacija, būtina surdopedagogo pagalba. Ne tik vaikui, bet ir šeimai. Surdopedagogai įžvelgia gestų kalbos poreikį ir autizmo sutrikimą turintiems mokiniams, jiems ši kalba pasitarnautų kaip alternatyva bendravimui.

Surdopedagogui tiesiog būtinas puikus gestų kalbos mokėjimas, siekiant kokybiško bendravimo su klausos sutrikimų turinčiais mokiniais, gero kontakto užmezgimui, surdopedagogo, kaip lyderio ir autoriteto formavimuisi. Dirbdami surdopedagogai jaučia stiprų administracijų užnugarį, o tai jiems svarbus ir didelis motyvacijos faktorius. Surdopedagogai gali būti platesnio profilio specialistais, ne vien tarties, kalbos, klausos lavinimo profesionalai, ypač jei kalbama ne tik apie kurčiųjų mokyklas ar centrus.

Vis garsiau kalbant apie integraciją, tokie specialistai privalo dirbti tose įstaigose, kuriose mokosi neprigirdintys vaikai. Surdopedagogai pasigenda glaudesnio bendradarbiavimo su LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Pageidauja visaverčiais partneriais dalyvauti diskusijose: teikti pasiūlymus ar išsakyti nuomones.

Jaunų surdopedagogų mokyklose jau ima trūkti, nes laikas bėga, o puikūs ilgamečiai specialistai eina užtarnauto poilsio. Surdopedagogai neruošiami jau keliolika metų, tad ateityje jų labai trūks. ŠU turėtų rengti surdopedagogus nemokamai, organizuoti studijas.

Dirbdami savo tiesioginį darbą, surdopedagogai nuolat jaučia Lietuvos kurčiųjų draugijos (LKD) palaikymą, pavyzdžiui, LKD organizuojami lietuvių gestų kalbos kursai tobulinti kalbėjimo gestų kalba įgūdžius, organizuojamos konferencijos, dalyvaujama įstaigų renginiuose, platinama informacija ir kt.

Tiek surdopedagogams ugdantiems kurčiuosius, tiek gestų kalbai, kaip kurčiųjų gimtajai kalbai, tenka ypač svarbus vaidmuo. Ne menkesnis vaidmuo tenka ir lietuvių kalbai, kaip valstybinei (ypač rašytinei). Nemokėdamas rašyti ir negebėdamas suprasti rašytinės kalbos, nepadedant vertėjui, kurčiasis negebės komunikuoti girdinčiųjų pasaulyje… Gestų kalba – surdopedagogo pagalbininkė. Jos vaidmuo ugdant kurčiuosius – ypatingas, ypatingai svarbi rašytinė kalba.

Ugdant kalbą, jei ne sakytinę, tai rašytinę, reikia ženkliai daugiau laiko ir pastangų, nei kurčiajam išmokti gimtąją gestų kalbą. Ne kiekvienas kurčiasis geba žodžiu suprantamai reikšti mintis, nors su juo dirbtų net labai patyrę specialistai. O ir ne kiekvienas kurčiojo besiklausantis supras, ką šis sako. Kurčias vaikas visada links prie kurčiojo ir bendraus gestais. Šis bendravimas reikalingas jiems kaip oras. Prabilus gestų kalba, atsiranda šypsena, sublizga akys, tampi draugu…

Surdopedagogai neįsivaizduoja kurčiųjų integracijos. Teigia, kad bus daug nelaimingų vaikų… Dauguma jų mano, kad kurčiųjų integravimas į bendrojo lavinimo mokyklas neįmanomas dėl surdopedagogų ir vertėjų trūkumo. Ne visi sutrikusios klausos vaikai gali ugdytis visiškos integracijos būdu, bet turi būti ugdymo įstaigų pasirinkimo galimybė ir teisė. Tai lemia daugelis faktorių. Todėl, siekiant sutrikusios klausos asmenims suteikti kokybišką ugdymą pagal jų specialiuosius poreikius, būtina, kad  specializuotos įstaigos išliktų. Kurčiųjų centrai ir mokyklos labai svarbios ir reikalingos. Vaikai ten gerai jaučiasi, bendrauja, nėra patyčių. Surdopedagogai baiminasi dėl to, ką vaikai patirtų bendrojo lavinimo mokyklose. Tuo labiau, kad tokios mokyklos neturi specialistų, kad būtų užtikrintas kokybiškas ugdymas; neturi tiek gestų kalbos vertėjų, kurie stovėtų prie kiekvieno vaiko, kai jam reikia čia ir dabar susikalbėti. Kurčiųjų mokyklų uždarymas arba jų sumažinimas Lietuvoje, būtų didelis minusas kurčiųjų bendruomenei. Europoje veikia daug kurčiųjų mokyklų ir su nedideliu mokinių skaičiumi. Negriaukime to, kas sukurta ir puikiai veikia. Šiandien priimame iššūkį ugdyti kurčiuosius nuotoliniu būdu. Ką darytume, nemokėdami susikalbėti su klausos negalią turinčiais mokiniais, sėdėdami prieš kompiuterio ekraną? Štai taip jie jausis, jei bus vykdomas integracijos projektas. O gal kiekvienas kurčiasis turės asmeninį vertėją?

Lietuvių gestų kalbos 25-mečio proga linkiu kurtiems vaikams nuolat turtinti žodyną, ugdyti rišliąją kalbą, kad galėtų su girdinčiu žmogumi susikalbėti rašto kalba. Tėvus ir ugdytojus džiugintų išmoktais ir aiškiai tariamais žodžiais, teisingai parašytais sakiniais, sukurtais pasakojimais… Visai kurčiųjų bendruomenei – šalia esantį jausti širdimi, bandyti vilties ir gyvenimo grožio rasti mažuose dalykuose, iš kurių susideda gražiausias ir didžiausias gyvenimo paveikslas.

+27

0