Kūrybinis pleneras Veiviržėnuose

Dešimt dienų, nuo liepos 1 d. iki 10 d., Klaipėdos r. Veiviržėnų miestelyje vyko pleneras „Kūrybinės dirbtuvės Veiviržėnuose“, kuris vėl draugėn subūrė menininkus (dauguma jų pedagogai) ir Veiviržėnų bendruomenę. Ir senos durys bei nebylus molis vėl prabilo. Buvo kuriamas sekretas „Šv. Jurgio koplyčios legenda“, įstaigoms durys – stendai.

 

Plenero dalyviai pasidalijo savo nuotaikomis, mintimis ir patirtimis.

„Kai neturi laiko atsipalaiduoti – pats metas tai daryti“ (S. J. Harisas)

 

Lina Nikartienė (Kretingos meno mokykla): „Žinojau, kur važiuoju, nes pernai dalyvavau plenere „Durys“. Šie metai kitokie: komandinis darbas, skirtingi matymo kampai, atrodė, kad įkritau kaip muselė į išrūgas (juokiasi). Aš ne tas žmogus, kuris reikštų savo nuomonę, bet viskas susidėliojo, kaip liaudis sako, į savo lentynas. Aš lipdau su malonumu iki išnaktų – dvyliktos, pirmos. Bendrauju su kolegomis. Siela pailsi. Fizinis nuovargis didžiulis, bet ir dvasinė atgaiva didžiulė.“

 

Algimantė Stonkutė (laisvoji menininkė): „Aš taip pat galvojau, kad bus kaip pernai – piešiu. Bet šiais metais kitaip – aš lipdau ir man tai patinka! Pasiskirstėme darbus. Aš lipdžiau avinėlius, o paskui jau viską, ką reikėjo.”

 

Živilė Sabaliauskaitė (Kretingos meno mokykla): „Iš kolegų girdėjau apie praeitų metų projektą. Sakė, smagu. Pasidarė įdomu. Važiavau pabendrauti su visais. Pamatyti miestelį. Norėjosi pasidomėti istorija. Išgirsti legendą. Smagu išjausti kūrybinę patirtį. Praturtėjau. Nuovargis? Per darbą pailsiu. Tai kūryba, ji padeda atsipalaiduoti.”

„Laimė yra kiekvienos veiklos tikslas” (Aristotelis)

 

Liudmila Liaudanskaitė (VŠĮ Kretingos pranciškonų gimnazija): „Esu čia, nes man asmeniškai patinka. Tai žemei nesu abejinga. Čia mano šaknys. Ir kasmet tokie dalykai vis labiau kabina. Norisi pažinti… Kad kažką galėtum perduoti savo žmonėms. Netgi privalai tai padaryti. Ir kas čia yra daroma – gražu. Džiaugiuosi tuo bendruomeniškumu. Daugiau tokių gražių pavyzdžių. Platesnio šeimininko žvilgsnio – ne tik iki savo tvoros. Matyti miestelį, Žemaitiją, savo šalį, pasaulį. Nenusišalinti. Pakelti šiukšlę… Pačiam padaryti.”

 

Valdonija Karaliūnienė (Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija): „Plenere visi turi jaustis gerai, rasti savo nišą ir daryti tai, kas patinka, kas labiausiai sekasi. Šių metų pleneras – tikrai išbandymas – juk menininkai intravertai, o dirbti reikėjo komandoje ir tai buvo didžiausias iššūkis. Bet jis buvo įveiktas! Ir nauja patirtis: dirbti individualiai, bet kartu (juokiasi). Taip, savotiška auka. Tai darbas be atlygio. Savas laikas – 10 d. atostogų ne Turkijoj, Ispanijoj…, o Veiviržėnuose – plenere.“

 

Dainius Stulpinas (Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija): „Galiu save pavadinti „menininku-techniku“, nes šlifuoju, pjaustau, lankstau, prigręžiu, prisuku, atsuku ir t. t. Įgyvendinu menininkų idėjas. Nuovargis? Pareini – kojų nebejauti. Bet tai taip malonu, nes žinai, nuo ko pavargai: padėjai, padarei kažką gražaus. Kas čia vyksta yra nuostabu – pakylėja!”

„Laimė nėra stotis, į kurią atvykstate. Laimė – tai kelionės būdas” (M. Li Ranlek)

 

Artūras Nikitinas (laisvasis menininkas): „Kodėl vėl atėjau? Mane tokie dalykai „veža“. Nepatiktų – neičiau. Smagu prisidėti prie miestelio puošybos. Norisi, kad būtų traukos centras, kad būtų į ką pažiūrėti. Smagu pasibendrauti su bendruomene, menininkais – smagi kompanija. Darom tai, kas turi išliekamąją vertę. Gal taip dar labiau formuosis gilesnė meno samprata, kad tai ne tik „teplionė“, tai ir bendrystė, susikalbėjimas, kūrybinė fantazija ir procesas – bendras istorijos – legendos kūrimas. Kiek daug dar atrandi: pamatai, kaip skleidžiasi žmogaus sugebėjimai, saviraiška. Noras ir entuziazmas irgi „veža“.

 

Edita Jurkaitienė (Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija): „Plenere dalyvauju pirmą kartą. Nežinojau, kur veliuosi. Iš savęs tikėjausi daugiau, tačiau, kai reikėjo tapyti ant nelygaus durų paviršiaus, sutrikau. Jaučiuosi kaip mokinė. Šiuo metu labai džiaugiuosi, kad galiu mokytis iš tikrų meistrų. O mokytis reikia. Yra apie ką pamąstyti.“

 

Jurgita Burbienė (architektė): „Šaunu. Dalyvauju antrus metaus. Atsivežu ir dukrą, ji A. Brako dailės mokyklos moksleivė. Geras patyrimas. Šiais metais ir lipdžiau, ir piešiau ir su akmens mase teko padirbėti. O kolektyvas čia nuostabus.“

„Padėkite kitiems pasiekti jų svajones, ir jūs pasieksite savąsias“ (L. Braunas)

 

Rima Baukaitė (Klaipėdos Adomo Brako dailės mokykla): „Kodėl esu čia? Bendruomenė pritraukianti – pulsuoja energija. Visada gauni teigiamą atsaką – tas pozityvumas paperka. Norisi padėti. Man lyg ir nereiktų, bet smagu yra palikimas – „Aš mačiau tavo darbą“ (sako pažįstami). Mes čia esame bendruomenės dalis. Šiais metais darbas didesnis. Svari istorinė dalis: ką pamatys, ką sužinos, perskaitys, analizuos. Ne užmokestyje esmė, o kultūroje. Tu padedi puoselėti kultūrą. Visi džiaugiasi, o ypač vaikai (jie čia ir palipdo, ir patapo). Mes daromės geresni. „AČIŪ, gražiai piešiat.“ Dėl to ir esu čia. Atsakomybės jausmas. Aš paliksiu ne bet ką ir ne bet kaip.“

 

Martynas Jankevičius (Klaipėdos Verdenės progimnazija): „Kai mane pakvietė į šį plenerą, abejojau, po Nidos, Šventosios ir kitų renginių… Ir „užsiroviau“ tiesiogine šio žodžio prasme – tiek sutelkta menininkų! Labai stipru! Taip dinamiška. Čia skleidžiasi miestelio faktūra. Aš naujas žmogus ir miestelis su manim  kalbasi per meno kūrinius, kurie atskleidžia jo istoriją. Galinga ekspozicija gimnazijos muziejuje. Miestelio landšaftas palankus kūrybai.“

 

Plenero dalyvių sukurti darbai – sekretas „Šv. Jurgio koplyčios legenda“ bus eksponuojamas Veiviržėnų miestelio slėnyje, o durys – stendai prie įstaigų: vaikų darželio, muzikos mokyklos ir amatų centro.

 

Projekto organizatoriai – Veiviržėnų kultūros centras ir Valdonija Karaliūnienė, partneriai – Veiviržėnų bendruomenė, muzikos mokykla, amatų centras, seniūnija, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija.

 

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Klaipėdos r. savivaldybė.

 

Menininkus kalbino plenero dalyvė Irena Juciuvienė