Kūrybinės keramikos būrelio veikloje naudojami kūrybiškumo ugdymo metodai

Molis yra nuostabi natūrali medžiaga, kurią norisi liesti, maigyti, kočioti, tyrinėti molio plastiškumą, priklausantį nuo drėgmės kiekio. Molio dirbinių kūrimo kelias yra ilgas ir kruopštus, kiekvienas etapas reikalauja išmanymo ir dėmesio. Mokiniai, lankydami Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro klubo „Liepsnelė“ kūrybinės keramikos būrelį „Molinė pėda“, palaipsniui nuosekliu darbu įgyja indo formavimo iš molio juostelių, puodelio formavimo iš vientisos molio masės, molio plastikos darbų modeliavimo iš kočiotos plokštumos, skulptūrinių figūrų lipdymo, ažūrinių darbų kūrimo patirties. Natūraliai, tarsi savaime, mokiniai keramikos veikloje įgyja estetinės pajautos, pozityvaus mąstymo, jautrumo grožiui, savarankiškumo, savitvarkos, savitarpio pagalbos, bendradarbiavimo, dalijimosi patirtimi ir pagarbos kito kūrybai įgūdžius.

Neformaliojo švietimo pedagoginėje keramikos veiklos praktikoje taikau kūrybiškumo ugdymo metodus. Vienas iš jų – lipdymas etapais nuo paprasto iki sudėtingo. Dažnai, gavę užduotį skulptūrinio lipdymo tema, mokiniai sunerimsta, susirūpina, pradžioje dalis atmeta užduotį ir atsisako lipdyti, teigdami, kad nemoka, nežino kaip pradėti, kad tai – sunki užduotis. Pirmiausia išsiaiškiname, ar jie gali nulipdyti paprasčiausias formas – rutulį ir ritinį, kurias gali suformuoti bet kuris 3 metų ir jaunesnis vaikas. Mokiniams atskleidžiu paprastą paslaptį – žvelgti į aplinkos objektus, figūras ir pamatyti juose elementarias geometrines formas, sudarančias siluetą. Kai vaikui pavyksta tai suvokti, smalsiai kimba į lipdymą, nes tai visai lengva – suformuoti rutulį (galvą), ritinį (kūną), keturis mažesnius rutulius (kojas) ir vėl ritinį, tik mažesnį, plonesnį (uodegą). Viską sujungti į visumą ir suteikti skulptūrai būdingą lipdomo gyvūno judesį, jo atpažįstamą elgesį.

Kitas svarbus metodas, kurį vadinu „Iš defekto į efektą“. Mokiniai iš pradžių dar ne visada suvaldo molį, sėkmingai pradėtas lipdinys gali išsikreipti, nulinkti, atplyšti detalė. Vaikui atrodo, kad darbas galutinai sugadintas. Tokiu atveju svarbu vaiką palaikyti, parodant, kad tai, kas liko, galima paversti kitu, nauju kūriniu, galbūt dar įdomesniu, netikėtu. Taip paskatinamas vaiko išradingumas, pasitikėjimas savo gebėjimais, suvokimas, kad problema turi ir sprendimus.

Nuotolinio mokymo metu mokinių domėjimasis keramikos menu ir mokymasis įgavo naują pobūdį. Naujas mokymosi pokytis paskatino mokinius savarankiai įsisavinti lipdymo iš molio technikas ir atlikti kūrybines užduotis, girdint aiškinantį, patariantį ir palaikantį mano, kaip mokytojos, balsą. Galbūt šiai dienai mokiniai darbą atliks techniškai prasčiau nei tiesioginio kontakto metu, bet tas jausmas ir patirtis, kad jis gali pats savarankiai suprasti ir atlikti užduotį be mokytojo rankų pagalbos, išliks visam laikui.

Vesdama kūrybinės keramikos būrelio „Molinė pėda“ pamokas ir taikydama kūrybiškumo ugdymo metodus, pastebiu, kad mokiniai įgyja ne tik lipdymo iš molio įgūdžius, bet ir estetinės pajautos, savarankiškumo, bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, lavina erdvinį suvokimą ir mąstymą, vaizduotę ir kūrybinius gebėjimus.

+5

0