Kolegialus bendradarbiavimas naudingas ir mokiniams, ir mokytojams

Auksė Urbonienė
,
VDU klasikinio ugdymo mokyklos lietuvių kalbos mokytoja

Kaip žinia, jeigu nori eiti greitai, eik vienas, bet jeigu nori nueiti toli, eik su kitais. Tokia mintimi popiežius Pranciškus priminė, jog žmogus – bendruomenės dalis, tad dirbdamas kartu gali pasiekti daugiau. Iš tiesų, dar svarbiau tai, kad bendradarbiavimas visų pirma suteikia daug gerų emocijų, o tai labiau motyvuoja stengtis. Tad jau ne vienerius metus VDU klasikinio ugdymo mokykloje mokytojai sklandžiai dirba bendradarbiaudami, o vienas iš pavyzdžių – trumpalaikiai projektai 5–8 klasių mokiniams, kurie ne tik teikia naudos mokiniams, bet ir sukuria gerą emocinę aplinką, gaubiančią ir mokinius, ir mokytojus.

 

Be abejo, kalbama apie integraciją – būtent šis mokymo(si) aspektas labiausiai skatina bendradarbiauti. Integracijai šiuo metu skiriamas itin didelis dėmesys, jos galima rasti visur. Tai savaime suprantama, nes juk pasaulis – nedaloma visuma, jis ne fragmentinis, o visuminis, tad siejant dalykus lengviau mokytis, sieti žinoma su nežinoma, pastebėti dėsningumus. Be to, integruojant lavinamas kritinis mąstymas rūšiuojant informaciją, kūrybingumas – ją pateikiant ir, be abejo, dalyko žinios.

 

Turbūt vienas iš integruoto ugdymo aspektų – linkę bendradarbiauti ir supratingi kolegos. Juk visų pirma, reikia suderinti temą, kriterijus su kito dalyko mokytojais. Kitas pastebėjimas yra tas, jog mokiniai mielai imasi veiklos, kuri susijusi su gyvenimiška patirtimi. Kai projektai yra pristatomi, jie pastebi, jog mokymasis kartais vyksta visai nepastebint, be to, tai visuminis procesas, kurio metu jie, pasirodo, pritaikė įvairių dalykų žinias.

 

Taigi penktokų projektas „Augintinio pasas”. Mokiniai sieja lietuvių kalbos žinias ir būdvardžių vartojimą, anglų kalbos žinias, apibūdindami gyvūnus, gamtos pamokų metu taiko gyvūnų grupavimo, požymių nustatymo žinias. Siedami visas žinias jie kuria gyvūno pasą: aiškinasi, kas tai yra, kaip atrodo, kokia informacija turi būti pateikiama, gyvūną piešia arba maketuoja pasą kompiuteriu, pristato lietuvių ir anglų kalbomis.

 

Šeštokai imasi projekto „Žmogus, garsinantis Lietuvą”. Mokydamiesi samprotauti ir pateikti argumentus lietuvių kalbos pamokose yra skatinami neplagijuoti informacijos, nurodyti šaltinius. Jie pateikia informaciją apie žmogų ir jo nuopelnus, pagrindžia savo pasirinkimą, pristato darbą lietuvių ir anglų kalbomis, nes anglų kalbos pamokose mokosi pasakojimo trečiu asmeniu. Pranešimas maketuojamas pasitelkiant IKT įrankius.

 

Septintokai lietuvių kalbos pamokose grupuoja informaciją, argumentus, skaito kelionių literatūrą, tad ruošia projektą „Aš – keliautojas. Įdomioji Lietuva”. Jų užduotis – paruošti patrauklią informacinę skrajutę turistui apie Lietuvą arba savo gimtąjį miestą. Geografijos pamokose aptarę valstybių įvairovę mokiniai pristato darbus lietuvių ir anglų kalbomis aiškindami, kodėl išrinko būtent vienokius ar kitokius faktus apie Lietuvos istoriją, kultūrą, virtuvę, sportą.

 

Aštuntokai lietuvių ir anglų kalbomis pildo savo CV ir rašo motyvacinį laišką dalyvaudami projekte „Laiškas darbdaviui”. Mokiniams sumodeliuojama situacija, tad jie turi prisiminti ir retorikos įgūdžius, ir laiško rašymo struktūrą lietuvių ir anglų kalbomis, ir CV rašymo specifiką. Šis projektas ne tik gilina dalykines žinias, bet ir padeda aštuntokams geriau pažinti save, įvardinti savo gebėjimus ir asmenines savybes, pasidomėti įvairiomis profesijomis.

 

Šie trumpalaikiai projektai įtraukia mokinius į ugdymo procesą ir skatina juos sieti įvairių dalykų žinias. Tačiau jokia integracija nebus džiuginanti ir sėkminga, jeigu šalia nebus kolegų, su kuriais yra gera bendradarbiauti. Tikra laimė, kai turi, kas tavo pradėtą mintį pratęsia savaime.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.