Kitų metų švietimo biudžetas – puse milijardo didesnis

Švietimo, mokslo ir sporto sritims kitąmet valstybė skirs 430 mln. Eur daugiau negu šiemet, iš jų daugiau kaip pusė (254 mln. Eur) bus skirta švietimo ir mokslo įstaigų darbuotojų atlyginimams didinti. Tokį patikslintą ateinančių metų biudžetą Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė šiandien pristatys Seimo švietimo ir mokslo komitete.

 

Kartu su savivaldybių planuojamomis papildomomis išlaidomis 2023 m. vien tik švietimo biudžetas augs daugiau kaip puse milijardo eurų (526 mln. Eur) ir sudarys 3,5 mlrd. Eur. Švietimo išlaidų dalis nuo BVP kitąmet turėtų sudaryti 5 proc.

 

Valstybės biudžeto asignavimai ugdymo reikmėms turėtų išaugti 20 proc., profesiniam mokymui – 18 proc., studijoms ir mokslui – 21 proc., sportui – 11 proc.

 

„Biudžeto projektas atspindi valstybės prioritetus. Pirmiausia, tai yra siekis, kad pedagogo ir tyrėjo darbo vieta būtų patraukli, o darbo užmokestis būtų orus. Antra, visapusiška pagalba mokiniams siekti geriausių rezultatų, tai yra kokybiškas grįžtamasis ryšys, individuali pagalba ir konsultacijos, taip pat švietimo pagalba. Trečia, mokslo konkurencingumo didinimas pritraukiant jaunus mokslininkus, skatinant tarptautiškumą ir investuojant į prioritetines tyrimų sritis. Be to, Vyriausybė aiškiai laikosi prieš metus pasirašytame parlamentinių partijų susitarime dėl švietimo politikos numatytų įsipareigojimų, kuriems įgyvendinti teks beveik pusė – 233 mln. Eur – iš papildomų valstybės asignavimų švietimui ir mokslui“, – pabrėžia ministrė J.Šiugždinienė.

Atlyginimai augs daugiau, nei įsipareigota kolektyvinėse sutartyse

 

Pasak ministrės, valstybės biudžeto projekte numatytas mokytojų, akademinių ir neakademinių darbuotojų darbo užmokesčio didinimas net ir labai sudėtingu metu leidžia nuosekliai siekti partijų susitarime numatyto tikslo, kad vidutinis mokytojų darbo užmokestis 2024 m. sudarytų 130 procentų šalies vidutinio darbo užmokesčio, o mokslininkų ir tyrėjų – 150 proc.

 

Numatoma, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, kitų pedagogų, dėstytojų ir neakademinių darbuotojų atlyginimai augs 13 proc. Mokyklų vadovų pareiginė alga turėtų didėti 21 proc. Tai numatyta ir Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje.

 

„Siūlomas darbo užmokesčio didinimas įgyvendina partijų susitarimo nuostatas ir atitinka Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvines sutartis, kuriose numatyta 2023 m. ir 2024 m. užtikrinti, kad mokytojų darbo užmokesčio lėšos didėtų ne mažiau kaip po 10 procentų kasmet“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

 

Prognozuojama, kad 2022 m. vidutinis mokytojų darbo užmokestis sudarys 115 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio, o 2023 m. mokytojų atlyginimų didinimas 13 proc. leis pasiekti jau 120 procentų šalies VDU. Atitinkamai mokslininkų ir tyrėjų vidutinis mokytojų darbo užmokestis 2022 m. sudarys 131 proc. VDU, 2023 m. – 137 proc.

 

Skaičiuojama, kad ateinančiais metais mokytojų atlyginimas atskaičiavus mokesčius bus didesnis vidutiniškai 151 Eur,  mokslininkų, tyrėjų – 172 Eur.

 

Numatoma ne tik didinti atlyginimus, bet ir toliau kurti mokyklose trūkstamų specialistų etatus ir juos finansuoti. Papildomoms švietimo pagalbos specialistų pareigybėms kurti 2023 m. suplanuota 2,2 mln. Eur biudžeto lėšų.

Papildomos lėšos ugdymo kokybei gerinti: kad nereikėtų korepetitorių

 

Švietimo ir mokslo darbuotojų atlyginimų didinimas – tik viena iš parlamentinių partijų susitarime dėl sutartų švietimo priemonių. Kitąmet numatoma 58 mln. Eur daugiau skirti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai. Studijų prieinamumui gerinti – stipendijoms studentams su negalia – papildomai planuojama skirti 1 mln. Eur, paskatoms rinktis mokytojo profesiją – virš 2 mln. Eur.

 

Švietimo pagalbai stiprinti papildomai suplanuota 4 mln. Eur. Mokinių pasiekimams vertinti ir mokymosi spragoms šalinti po pasiekimų patikrinimų – 2,4 mln. Eur: iš šių lėšų bus finansuojamos papildomų konsultacijų valandos mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams.

 

„Pagrindinis dėmesys krypsta į pagalbą mokiniui: kaip užtikrinti tokią pagalbą mokykloje, kad nereikėtų samdyti korepetitorių, visi būtų pasirengę išlaikyti pasiekimų patikrinimus ir galėtų drąsiai, be didelių mokymosi spragų, keliauti į aukštesnę klasę”, – sako ministrė.

 

Auga valstybės biudžeto finansavimas lituanistiniam švietimui užsienyje: tam suplanuota 1,7 mln. Eur. Nuo kitų metų užsienyje veikiančios neformaliojo švietimo lituanistinės mokyklos gaus užtikrintą ir nuoseklų finansavimą iš Lietuvos valstybės biudžeto ir pirmą kartą lėšas galės naudoti patalpų nuomai ar jų išlaikymui, mokytojų atlyginimams, vadovėliams ir kitoms ugdymui būtinoms priemonėms, įskaitant ir skaitmenines, įsigyti ar nuomoti. Iki šiol neformaliojo švietimo lituanistinės mokyklos buvo finansuojamos konkurso būdu, o lėšos negalėjo būti naudojamos patalpų nuomai ar mokytojų atlyginimams – tik renginiams ir ugdymo priemonėms.

 

ŠMSM inf.