Kauno pedagogai perima Japonijos kolegų patirtį

Kas gali būti bendro tarp Lietuvos ir Japonijos? Vis daugiau atsakymų į šį klausimą pateikia prieš trejus metus užsimezgusi Kauno draugystė su Hiracukos miestu. Kauno švietimo įstaigų darbuotojai vis labiau stiprina ryšius su kolegomis iš Tekančios Saulės šalies, o japoniškąją patirtį ketina pritaikyti ir savo mokyklose.

Svarbu šiandienos vaikams

 

Siauresnės, bet gilesnės mokomųjų dalykų apimtys, ypatingas dėmesys socialinių įgūdžių ugdymui, nuolatinė pagalba ir visuotinė samprata švietimo srityje, kad kiekvienas vaikas turi visko išmokti veikdamas individualiai. Tai vieni pagrindinių principų, taikomų Japonijos mokyklose.

„Japonijos mokinių pasiekimai – vieni aukščiausių pasaulyje, todėl išties naudinga tiesiogiai perprasti šioje šalyje taikomą ugdymo metodiką, įvairių tipų mokyklų veiklą, procesų organizavimą ir galiausiai švietimo tradicijas. Kitas svarbus aspektas – mokinių vertybinio pamato ir socialinių įgūdžių formavimas. Šiandienos vaikui tai ypač aktualu ir atveria kelius į sėkmingą tolesnį gyvenimą“, – teigia Kauno pedagogų kvalifikacijos centro vadovė Rasa Bortkevičienė.

Spalio pradžioje ji drauge su devynių Kauno gimnazijų ir mokyklų vadovais viešėjo Kanagavos prefektūros Hiracukos miesto mokyklose. Stažuotės tikslas – iš arčiau pažinti sėkmingą Japonijos patirtį švietimo organizavimo srityje siekiant aukštesnių mokinių rezultatų.

Menas padeda atsiskleisti

 

Pagrindinis panašumas tarp Japonijos ir Lietuvos ugdymo sistemų – 12 metų laiko tarpas nuo pradinės mokyklos iki gimnazijos baigimo. Tačiau gilinantis į šios Rytų Azijos šalies švietimo specifiką išryškėja ir nemažai skirtumų. Japonijos pradinės mokyklos apima mokinių amžiaus grupę nuo 6 iki 12 metų. Taigi mokslas jose trunka 6 metus. Toliau laukia jaunesnioji vidurinė mokykla (12–15 metų vaikai) ir pagaliau – 10–12 klasės gimnazijoje.

Atvirose diskusijose su Japonijos kolegomis kauniečių delegacijos atstovai ieškojo atsakymų į vienus opiausių šių dienų klausimų: kaip išmokyti vaikus siekti asmeninių rezultatų ir įgytas žinias susieti su gyvenimo praktika? Taip pat gauta vertingų įžvalgų apie mokomųjų dalykų integravimą ir apie tai, kokią tikrą naudą teikia pamokos netradicinėse erdvėse.

Japonijos pedagogai pasakojo suradę savąją sėkmės formulę. Jų įsitikinimu, ypač teigiamą įtaką vaikams daro menas, ugdant tiek kritinį mąstymą, tiek ir mokantis kalbų, gamtos bei tiksliųjų mokslų. Lankantis Minato pradinėje mokykloje, su kuria jau ne vienerius metus artimai bendrauja Kauno Panemunės pradinė mokykla, svečių dėmesį patraukė mokyklos erdvėse eksponuojama gausybė kaligrafijos, dailės, origamio ir keramikos darbelių. Esą galimybė kurti kiekvienam mokiniui leidžia atsiskleisti ir būti matomam.

Savitos tradicijos ir metodai

 

Pusiaukelėje tarp pradinės mokyklos ir gimnazijos Japonijoje mokiniai 3 metus praleidžia vidurinėje mokykloje. Čia jų tvarkaraščius sudaro 9 skirtingi dalykai. Tai yra mažiau nei Lietuvoje, bet mokymosi programos – gerokai intensyvesnės. Šešerius metus trunkantis vidurinės mokyklos ir gimnazijos kursas intensyviai dėstomas penkerius metus, o baigiamieji skiriami žinioms gilinti ir įtvirtinti.

Be to, nelieka nuošalyje ir neformalusis švietimas – veiklos po pamokų, skirtos įvairioms mokinių kompetencijoms ugdyti. Nuolat organizuojama daugiau kaip 20 skirtingų užsiėmimų – nuo plaukimo pamokų baseine iki beisbolo ir tradicinio japonų kovos meno kendo treniruočių. Mokiniai ugdomi ir netradicinėse aplinkose – vyksta į 2–3 d. ekskursijas. Taip pat dešimtoje klasėje turi galimybę dalyvauti mainuose su Anglijos ar kitų šalių mokiniais.

 

R. Bortkevičienė pasakojo, kad pamokos paaugliams trunka iki 16.30 val., tačiau buvimas mokykloje neapsiriboja vien įprastu ugdymo procesu: „Pavyzdžiui, japonų vaikai savo mokyklas tvarko patys. Tvarkaraštyje tam specialiai skiriamas laikas. Taip formuojami socialiniai įgūdžiai, suvokimas apie savo aplinkos tvarkymą, atitinkamai ugdoma atsakomybė. Įdomu ir tai, kad mokykloje auklėtiniams būtina persiauti šlepetėmis, o kiekviena amžiaus grupė jas nešioja skirtingų spalvų padais.“

Stiprinant vaikų savarankiškumą, socialinius įgūdžius ir atsakomybes, nuo pat pirmos klasės mokinių tėvai elgiasi kone priešingai nei mūsų šalyje. Japonijoje siekiama, kad vaikas visko išmoktų veikdamas individualiai. Netgi pirmoką į mokyklą tėvai lydi tik pirmąją mokslo metų savaitę, o paskui jis privalo išmokti autobusu ar traukiniu atvykti pats. Kelionė gali trukti iki valandos. Japonai laikosi nuomonės, kad vaikui privalo padėti kiekvienas.

Plačiai žinomas Kauno vardas

 

„Universitetinės bakalauro ir magistro studijos Japonijoje trunka tiek pat, kiek ir Lietuvoje. Vis dėlto buvo vertinga susipažinti su aukštojo mokslo teikiamomis galimybėmis, universitetų įkurtų mokyklų ugdymo tęstinumo užtikrinimu, mokinių galimybėmis rinktis studijas ir joms suteikiamomis lengvatinėmis sąlygomis“, – apie stažuotės patirtis kalbėjo R. Bortkevičienė.

Kauno atstovai lankėsi dviejose privačiose aukštojo mokslo įstaigose – Tokai ir Kanagavos universitetuose. Pirmasis yra vienas didžiausių Japonijoje. Jame studijuoja apie 30 tūkst. jaunuolių iš daugiau kaip 50 pasaulio šalių. Universitetas ypač didžiuojasi aeronautikos ir astronautikos programomis. Tuo metu Kanagava yra Jokohamos universiteto padalinys, bendradarbiaujantis su trimis Lietuvos aukštosiomis mokyklomis, taip yra skatinami akademiniai ir kultūriniai mainai tarp šalių.

Pašnekovė pridūrė, kad Lietuvos ir ypač Kauno vardai Hiracukos miesto bendruomenei jau kuris laikas gerai žinomi ne vien švietimo įstaigose, bet ir kur kas plačiau. Prieš kitąmet vyksiančias Tokijo olimpines žaidynes būtent čia treniruosis Lietuvos sportininkai, todėl šis miestas jau dabar neoficialiai vadinamas „lietuviškiausia“ Japonijos vietove.

2016-ųjų rugsėjį savo draugystę oficialiai įtvirtinę Kauno ir Hiracukos miestai bendradarbiauja švietimo, kultūros ir sporto srityse.

Kauno pedagogų kvalifikacijos centro inf.