Karantinas ir karo fonas pagilino paauglių krizes

Paauglystės laikotarpis yra vienas sunkiausių amžiaus periodų. Tai saviraiškos, savęs ieškojimo, egzistencinių klausimų tarpsnis. Šį laikotarpį lydi nemažai problemų, o praėjusi pandemija ir karo padėtis Ukrainoje išryškino dar gilesnį paauglių nesaugumą ir pažeidžiamumą.

 

Pasak socialinio pedagogo Tado Mindaugo Matijošaičio, pastebėta, kad visi neramumai ir COVID-19 izoliacija neigiamai paveikė visus gyventojus, o ypač paauglius.

„Krizės šiek tiek pasikeitė nuo tų, kurios buvo prieš pandemiją ir karą Ukrainoje. Žinoma, išlieka problemos, susijusios su šeimos nesutarimais, tarpusavio santykiais su bendraamžiais, nelaiminga pirmąja meile, tačiau vaikų ir paauglių savijauta labai priklauso ir nuo to, kas vyrauja pasaulyje.

 

Susidūrus su pandemijos iššūkiais, informacijos gausa apie karo neramumus, išryškėjo ir kitų opių problemų. Visi buvome atskirtyje, o vaikams ir paaugliams bendravimas yra vienas iš svarbiausių raidos etapų. Dabar vaikai jaučiasi nestabiliai, kyla nesaugumo jausmas, nerimas. Yra begalės aspektų, o kelios baimės neretai susijungia į vieną.

Vaikai ieško tam tikrų atsakymų, klausia tėvų, mokytojų, kalba su bendraamžiais. Informacijos visur yra labai daug, o paaugliai ne visuomet geba atsirinkti, kas yra tikra, o kas ne. Svarbu kalbėtis, kad vaikai suprastų tikrą situaciją, į jų klausimus būtų atsakyta. Bet koks informacijos slėpimas ar nepasakymas iki galo sukelia dar daugiau įvairių minčių, nepasitikėjimo jausmą“, – sako soc. pedagogas T. M. Matijošaitis.

 

Pasak socialinio pedagogo, problemas norisi vadinti tam tikrais iššūkiais, tad juos sprendžiant svarbu, kad tiek vaikas, tiek šeima, tiek mokykla turėtų vienodą požiūrį. Dažnai nutinka taip, kad mokykla ir vaikas situaciją mato vienaip,  o šeima visiškai kitaip.

„Norėtųsi, kad tėvai pasikliautų ir pasitikėtų specialistais, pasitikėtų švietimo sistema. Ir kuomet yra kalbama apie vaikų iššūkius, į tai sureaguotų be kitų kaltinimo ir savigynos. Ne visiems yra lengva priimti faktą, kad vaikui reikalinga pagalba, kad galbūt dėl problemų išryškėjo ir mokymosi sunkumų, ir kad galbūt reikia kitų institucijų ar specialistų pagalbos“, – sako soc. pedagogas.

 

Ypač svarbu pastebėti momentines krizes, kuomet vaikui kyla įvairių egzistencinių gyvenimo klausimų ir netgi minčių apie mirtį. Tai kiek sustiprėjo pandemijos metu. Viena vertus, paaugliai siekia priklausyti šeimai, bet tuo pačiu nori atsiskirti ir būti nepriklausomais, daugiau bendrauti su draugais. Pandemijos metu tiek erdvės, tiek gyvo bendravimo, mėgstamų veiklų apribojimai paaugliams kėlė daug įtampos, jie jautėsi vieniši, atstumti. O jei dar ir šeimoje santykiai ne kokie, situacija tik sunkėja.

„Paaugliams būdingi intensyvesni emociniai išgyvenimai. Vieni su įtampa susitvarko, tačiau daliai vaikų toks atsiskyrimas paliko stiprių emocinių padarinių, ypač tiems, kurie jau ir prieš pandemiją turėjo psichologinių ar socialinių iššūkių. Dabar suintensyvėjo pyktis, apatija, miego sutrikimai, išryškėjo ir didesni negatyvių minčių srautai, domėjimasis mirties tema.

 

Svarbu laiku sureaguoti, ir suprasti, kiek tai yra realūs planai, o kiek tik mintys. Nei šeima, nei bendruomenės nariai ar kaimynai, nebūdami tam tikros srities specialistais, neįvertins, ar tai tik mintys, ar aiškus planas pasitraukti iš gyvenimo. Žinoma, tai viena iš baisiausių ir kraštutinių krizių, tačiau tai vyksta ir būtina kalbėti garsiai, ypač kai Lietuva vis dar pirmauja pagal savižudybių skaičių“, – pabrėžia T. M. Matijošaitis.

Daugelis paauglystę skaičiuoja nuo 14 iki 19 metų, tačiau T. M. Matijošaičio teigimu, ankstyvoji paauglystė prasideda jau nuo 10 metų amžiaus. O tai reiškia, kad ir krizės gali prasidėti anksčiau, tik atsiradusių problemų pobūdis skiriasi nuo amžiaus.

 

Kaip antai 10–12 amžiaus vaikams iškyla tarpusavio santykių, kontakto užmezgimo su bendraamžiais iššūkių. Vaikams didelis stresas gali kilti net paprasčiausiai pasikeitus mokytojui mokykloje ar specialistui, su kuriuo vaikas jau turėjo ryšį. Vyresniems atsiranda nelaimingos pirmosios meilės krizės. Vyriausiems paaugliams gali kilti sunkumų dėl finansinės padėties šeimoje.

„Krizių yra įvairiausių formų, tačiau reikia suprasti, kad vaikai yra tokie pat suaugę žmonės, tačiau neturintys tiek gyvenimiškos patirties. Tad svarbus mūsų, specialistų, mokytojų ir tėvų tinkamas sureagavimas į paauglių problemas. Svarbu pastebėti ir laiku nukreipti pas specialistus, kurie galėtų įvertinti situaciją.  Galbūt suaugusiems problema atrodo išties menka, tačiau paaugliui jo gyvenimo etape tai gali būti viena iš didžiausių krizių, dėl ko gali pašlyti mokslai, nesimegzti tarpusavio santykiai, gali atsirasti daug negatyvių minčių, kaip nenoras eiti į mokyklą ar dalyvauti neformaliame ugdyme“, – sako soc. pedagogas.

 

Kiekvienoje ugdymo įstaigoje yra pagalbos mokiniui specialistai. Tačiau yra ir daug kitų organizacijų ir institucijų.

„Yra pedagoginė psichologinė tarnyba, kuri visuomet gali suteikti pagalbą, yra nevyriausybinis sektorius, kuris turi įvairiausių projektinių veiklų. Kur kreiptis pagalbos tikrai yra, svarbiausias dalykas – suprasti ir pripažinti problemą ir spręsti atsiradusį iššūkį, bei negalvoti, kad viskas savaime susitvarkys. Žinoma, gali ir savaime išsispręsti, tačiau šiuo metu esantis nedidelis iššūkis gali išaugti į gilesnes problemas.

 

Iš patirties galiu pasakyki, kad vis daugiau tėvų supranta problemas ir laiku kreipiasi pagalbos, nei tai būdavo prieš 5 ar 10 metų. Svarbiausia juk pagalba vaikui čia ir dabar, kad jis augtų be susiformavusių baimių, užsisklendimų ar negatyvių minčių.

Mes, kaip pagalbos mokiniui specialistai, tikrai ne visuomet turime fizinių galimybių nuodugniai pabendrauti su kiekvienu vaiku mokykloje. Tačiau visuomet yra susitarimas su mokytojais, bendruomene, kad jeigu pastebimi vaikų elgesio pokyčiai, jie informuotų specialistus. Galbūt paauglys buvo guvus ir laimingas, o staiga jis tampa apatišku, nedėmesingu pamokose. Tokiu atveju visuomet yra informuojamas pagalbos mokiniui specialistas, kuris atkreipia dėmesį ir įvairiais aspektais ieško priėjimo prie vaiko ir stengiasi išsiaiškinti kodėl taip atsitiko bei padėti išspręsti situacijas“, – akcentuoja T. M. Matijošaitis.

 

Pasak psichologės Kristinos Švabauskienės, bet kokie pokyčiai, vykstantys tik išoriniame pasaulyje, tiek žmogaus vidiniame pasaulyje, visada įtakoja mūsų mintis, elgesį, emocijas. Pasaulinė COVID-19 pandemija, kuri tęsėsi 2 metus ir karas Ukrainoje, kuris vyksta daugiau nei pusę metų – tai didžiulę įtaką turėję ir vis dar turintys veiksniai tiek suaugusiųjų gyvenime, tiek vaikų. Realias pasekmes, ko gero, labiausi pamatysime dar po 5 ar 10 metų, tačiau jau ir dabar įvairūs specialistai kalba, kad yra ryškus įvairių psichologinių problemų ir net psichinių sutrikimų padidėjimas vaikų ir paauglių tarpe.

„Pritariu, kad susiduriant su problemomis ar iššūkiais bei juos sprendžiant svarbu, kad tiek vaikas, tiek šeima, tiek mokykla turėtų vienodą požiūrį. Tačiau, mano nuomone, pagrindas yra šeima. Būtent šeimoje vaikas įgauna vertybių pagrindus, mokosi elgesio taisyklių ir modelių. Didžiulė problema atsiranda tuomet, kai šeima susiduria su įvairiais sunkumais, tokiais kaip įgūdžių trūkumas, priklausomybės, smurtas ir pan.

 

Bet kuriuo atveju tėvų, mokytojų ir kitų specialistų tikslas yra vienas – fiziškai ir emociškai saugus vaikas, todėl, kai tėvai negali pasirūpinti tinkamu vaiko vystymuisi klimatu, neturi galimybės nukreipti pas specialistus, tuo gali ir turi pasirūpinti švietimo įstaigos. Būtent čia turėtų būti galimybė vaikui apsilankyti tiek pas socialinį pedagogą, tiek pas psichologą“, – sako K. Švabauskienė.

Pasak psichologės, svarbu, kad ir tėvai, ir švietimo darbuotojai palaikytų ir skatintų jaunuolių bendravimą su specialistais, kad tai būtų lyg įprastas apsilankymas pas gydytoją, kai suskausta dantį. Nes kai suskausta širdį, sielą, kai kankina nerimas, kai atsiranda klausimų, į kuriuos atrodo niekas negali atsakyti, tada kaip pas gydytoją, galima ir reikia kreiptis pas psichologą.

 

Straipsnis parengtas įgyvendinant Lietuvos samariečių bendrijos Vilniaus skyriaus vykdomą projektą „Aš galiu daugiau!“, kuris finansuojamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Projekto tikslas – organizuoti ir teikti konsultavimo paslaugas ir kitas pagalbos priemones paaugliams ir jų šeimų nariams, siekiant sušvelninti ar įveikti paauglystės krizę, mažinti aukštos rizikos paauglių elgseną. Projekto laikotarpis – 2022 m. rugsėjo 19 d. – 2022 m. gruodžio 23 d.