Kalbų mokymo(si) inovacijų forumas LR Seime
Forume „Skaitmeninis raštingumas – kalbų mokymosi kokybės garantija“, vykusiame LR Seime vasario 2d., buvo dalijamasi gerąja patirtimi apie inovacijas kalbos mokymosi, skaitmenizacijos ir švietimo transformacijos procese. Vertingomis įžvalgomis dalijosi Vilniaus universiteto akademinės bendruomenės intelektualai, iškilūs politikai, švietimo politikos strategai, švietimo skaitmenizacijos proceso plėtotojai ir mokslininkai iš Italijos, Portugalijos, Sakartvelo ir kitų Lietuvos universitetų. Renginį vedė Vilniaus universiteto filologijos fakulteto docentės dr. Loreta Chodzkienė, dr. Eglė Petronienė ir dr. Auksė Petruškevičiūtė, Seimo Ateities komiteto pirmininko prof. Raimundo Lopatos patarėja. Šis forumas liudija, kokia svarbi yra kalba ir kokie esmingi, globalūs pokyčiai yra prasidėję kalbos mokymo(si) procese.
Šio forumo architektė, LR prezidento patarėja Vilma Bačkiūtė pabrėžė kalbos vertę, švietimo technologijų ir skaitmeninio raštingumo svarbą. Ne vienas švietimo strategas minėjo skaitmeninę kompetenciją kaip aprėpiančią daugelį kitų dalykų ir kompetencijų. Prof. Inesa Šeškauskienė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanė, pasidalijo įžvalga, kad kalbos supynimas su technologijomis yra dabartis ir ateitis. O šiame procese didelis vaidmuo tenka pedagogams. Mokslininkė išsakė lūkestį, kad pedagogai dirbtų patraukliai ir prasmingai, sudėtų rimtą turinį į technologijas. PIXEL švietimo agentūros prezidentė dr. Elisabetta Delle Donne postulavo, kad užsienio kalbos ugdymo efektyvinimo svarbi prielaida yra gebėjimas įvertinti esančius skaitmeninius šaltinius, kurti ir skaitmeninti mokomuosius išteklius bei juos taikyti kalbos mokymo(si) procese.
Apie švietimo skaitmenizacijos iššūkius ir aktualijas kalbėjo Šarūnas Diginaitis, „EdTech Lithuania“ asociacijos vadovas. Šarūnas Diginaitis iliustravo šiuolaikinių technologijų sukuriamų inovacijų reikšmingumą per paralelę su pirmosios spaustuvės (1440 m., Johannes Gutenberg press) atneštais pokyčiais. Subtiliai pajuokauta, kad gyvename labai įdomiais laikais. Technologijos tapo neatsiejama švietimo proceso dalimi, tačiau švietimas išlieka tarp mažiausiai skaitmenizuotų industrijų. Neabejotinai šioje srityje matoma didelių galimybių. EdTech paminėtas kaip galimybė padaryti proveržį Lietuvos švietimo sistemoje. Geriausiai įvertinti EdTech centrai iš Baltijos ir Šiaurės šalių (2021): „BitDegree“, „Turing College“, „Memby“, „Eduka“, „Poklet“, „Teachers Lead Tech“. Anot „EdTech Lithuania“ vadovo, švietimas turi judėti kryptingai, o svarbiausi dalyviai šiame procese yra mokiniai, mokytojai ir verslas. Buvo paminėta statistika, kad 65 proc. dabartinių pradinių klasių mokinių dirbs darbus, kurių dar nėra sukurta, o milijonai naujų su technologijomis susijusių darbo vietų bus sukurta per ateinančius 5 metus. Tai turėtų paskatinti technologinių priemonių prieinamumą ir inovacijų aktyvinimą švietimo bendruomenėje.
Forume buvo pristatytas inovatyvus tarptautinis projektas „QuILL – Kalbų mokymosi kokybė“ (VU docentė, dr. Loreta Chodzkienė).
Sudaroma galimybė naudotis ir dalytis vertingais intelektiniais projekto produktais:
18-os Europos šalių kalbų atviros prieigos mokymo išteklių duomenų bazė (368 ištekliai).
E. mokomasis paketas, skirtas IT grįstų išteklių kalbų mokymui identifikuoti, vartoti ir kurti aukštojo mokslo institucijoje.
Publikacija „Skaitmeninio kalbų mokymo(si) galimybės aukštajame moksle. Gerosios praktikos gairės“.
Koks palankus laikas žymiems pokyčiams užsienio, o ypač anglų kalbos mokinių gebėjimų ugdymo procese. Juk skaitmeniniai ištekliai jau yra sukurti globaliai, instrumentai išbandyti, užsienio ekspertų patirties sklaida vyko ir vyksta, taikymo sėkmė ir proveržis pamatuojamas ir neabejotinas. Mokiniai naujoves priima noriai, yra atviri eksperimentuoti ir bendradarbiauti su mokytoju. Trakų regiono mokinių ir pedagogų bendruomenė yra palankus sociumas tiek skaičiumi, tiek pasirengimu naudotis technologinėmis inovatyviomis priemonėmis, tokiomis kaip hibridinės klasės techninė įranga, funkcionaliai veikiančiais planšetiniais kompiuteriais ar nešiojamaisiais kompiuteriais, mokiniui skirtomis ausinėmis. Minėtos priemonės yra esminės, leidžiančios personalizuoti ugdymą, siekti pažangos kalbos ugdymo(si) procese ir skaitmeninės kompetencijos taikymo mokymosi tikslais. Švietimo bendruomenės perspektyvumas apibrėžtinas sukuriamomis bendradarbiavimo galimybėmis ir technologinių priemonių prieinamumu. Gerosios patirties sklaida yra ypač vertinga, žinant kad III gimnazijos klasių mokinių 2024–2025 m. laukia daug sudėtingesnis anglų kalbos valstybinis egzaminas, kuris numatomas pagal UTA programas. Beje, stebėdami anglų kalbos mokymo(si) ateities perspektyvas universitetuose, turime pripažinti, kad studentai orientuosis į specialybės dalyko modulių studijavimą anglų ar kitomis užsienio kalbomis. Taigi, pagrindinio ir vidurinio ugdymo pakopos tampa atsakingiausios už mokinio užsienio kalbų valdymo kompetenciją, kuri ateities kartoms bus viena svarbiausių, prilygstanti skaitmeninei kompetencijai.
Dėkoju akademinei bendruomenei už pasidalijimą intelektiniais produktais ir švietimo inovacijų įžvalgomis.
Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.