Kaip suvaldyti mokymosi krūvius?

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Nacionalinės švietimo agentūros Mokyklų veiklos įsivertinimo ir tobulinimo skyriumi surengė nuotolinę vaizdo konferenciją tema: „Kaip suvaldyti mokymosi krūvius“. Vaizdo konferencijos tikslas – pasidalyti nuotolinio ugdymo organizavimo patirtimis, sprendžiant iššūkius, susijusius su mokinių mokymosi krūviais. Savo konkrečia praktine patirtimi dalijosi mokyklų direktoriai bei jų pavaduotojai, mokinių tėvai. Vaizdo konferencijoje dalyvavo 460 dalyvių. „Švietimo naujienos“ dalijasi keleto mokyklų patirtimis, vadovų pastebėjimais, įžvalgomis, patarimais.

Plungės rajono Platelių gimnazijos patirtis

 

Plungės r. Platelių gimnazijos direktorė Regina Rubinienė teigia, kad per nuotolines pamokas stengiamasi rasti daugiau įvairovės. Pasak jos, atsiskleidė kai kurių mokytojų kūrybingumas, t. y. kaip švietimo strategijoje parašyta – atsirado „išlaisvintas kūrybiškumas“. Pedagogai veda daugiau integruotų pamokų, pavyzdžiui, matematikos ir kūno kultūros – mokiniai bėgioja, skaičiuoja žingsnius, savo kiemo plyteles; technologijų ir matematikos pamoka gali vykti savoje virtuvėje, čia ir dabar – sveriant produktus, skaičiuojant, kiek šaukštų miltų yra, pavyzdžiui, 200 ml ir t. t. Mokytojai intensyviai pradėjo mokytis dirbti su IT, nes suprato, kad pamokos karantino metu bus kitokios ir neužteks tik surašyti vaikams skirtas užduotis „Tamo“ dienyne.

„Žinojome, kad mokiniai geriau įvaldę įvairias programėles, todėl reikėjo per dvi savaites juos pasivyti. O išklausę daugybę nuotolinių seminarų, supratome, kad reikia tobulėti“, – sako vadovė.

 

Direktorė užsimina, jog, esant mažam mokinių skaičiui, galimas ir dažnesnis asmeninis nuotolinis kontaktas. Pagrindinės ryšio priemonės asmeniniam nuotoliniam kontaktui, jei reikia greitos informacijos – „Facebook“, „Messenger“, mobilieji telefonai, „Tamo“ žinutės, elektroninis paštas. Anot vadovės, keletą vaikų dažnai tenka ir pažadinti telefonu. Individualios konsultacijos vyksta „Zoom“ platformoje, su kai kuriais – telefonu.

Penktadienis – motyvavimo laiškams…

 

R. Rubinienė džiaugiasi praktika kiekvieną rytą su mokytojais pradėti gražia sentencija ar kokia nors mintimi, kuri pakylėtų darbui ir padėtų mažiau galvoti apie siaučiantį virusą. Direktorė sako, jog penktadieniais mokytojams, tėvams, mokiniams rašo į „Tamo“ dienyną.

 

Mokiniams. „Mūsų planeta išgyvena sunkius laikus, todėl svarbu, kad kiekvienas iš mūsų išsaugotų pusiausvyrą. Kalbėkimės su artimais žmonėmis tai, kas tikrai svarbu. Nuoširdžiai rūpinkimės vieni kitais. Padėkime atgauti tikėjimą tiems, kurie palūžo. Ačiū Jums, mieli mokiniai, už Jūsų supratingumą, toleranciją. Juk mes niekada nebuvom dirbę nuotoliniu būdu. Aš džiaugiuosi ir didžiuojuosi Jumis. Gerumo, meilės, pavasarinio atgimimo Jums visiems. Mes reikalingi vieni kitiems. Šiandien. Dabar. Mes įveiksime sunkumus. Visi drauge“.

 

Tėvams. „Pirmos nuotolinio mokymo dienos buvo skirtos pasibandymui, darbotvarkės susiderinimui. Taip, buvo trikdžių iš „Tamo“, „Edukos“, gal ir mokytojai ne visi labai gerai susitvarkė su šiuo iššūkiu, bet, patikėkite – jie labai daug dirba, stengiasi, gal kartais ir per daug skyrė Jūsų vaikams užduočių. Bet ir mes, ir Jūs, ir Jūsų vaikai mokosi dirbti kitaip. Apklausėme vaikus, mokytojus, tėvus. Renkame atsiliepimus, pasiūlymus. Nuotolinis mokymas visiems kol kas naujiena, prie šito reikės įprasti, išmokti, suderinti sistemas. Mes tai įveiksime, viskas turi būti gerai. Ir būtinai tai vyks Jums prisidedant, mieli tėveliai. Ačiū už Jūsų toleranciją, supratingumą. Visada laukiame elektroninių laiškų, telefoninių skambučių, trumpųjų žinučių. Bendraukime, netylėkime, padėkime vieni kitiems. Turime bendrą tikslą – mokyti, išmokyti vaikus. Būkite sveiki visi. Saugokite save ir artimuosius“.

 

Mokytojams. „Štai ir praėjo ši neįprasta, sudėtinga savaitė. Ačiū visiems už susitelkimą, greitą reagavimą, supratingumą. Apsipraskime su mintimi, kad karantinas dėl epidemijos jau vyksta, kad tai tikrai ne filmas ir ne atostogos. Ir – kad tai – nevyks amžinai. Mes grįšime į kitokią mokyklą – jūs būsite labai „paaugę“. Tik sveika nuovoka, vidinė ramybė leidžia mums atrasti geriausius sprendimus. Tikrai įveiksime sunkumus. Būtinai! Padrąsinkime sutrikusius, palaikykime vieni kitus! Sveikatos ir dvasinės stiprybės mums visiems! Gero, sveiko savaitgalio“.

 

Vadovė teigia, kad laiškus rašanti ne tik ji. Kolektyve yra sutarę, kad vieną savaitgalį laišką rašo mokyklos pavaduotoja, kitą – socialinė pedagogė, popamokinio darbo organizatorė ir pan.

 

Pasak vadovės, apklausus 10 mokytojų, negalima sakyti, kad dabar vaikai išmokomi geriau. Bet, anot jos, mokytojai nuveikė labai daug: ko nepadarėme per 30 švietimo reformos metų, pasiekėme per dvi savaites. „Kai kurie tik vidutiniškai buvo įvaldę IT, o dabar sugeba dirbti net su keliomis platformomis. Daugeliui mokinių taip dirbti įdomiau. Be abejo, jie pasiilgo draugų, mokyklos, pradėjo labiau vertinti mokytojus. Suprato, kad kartais labai reikia gyvo mokytojo paaiškinimo. Tie, kurie aplaidžiau žiūrėjo į mokslą prieš karantiną, ir dabar nepersistengia. Mokymas(is) nuotoliniu būdu rodo, kad technologijos negali visiškai pakeisti žmogiškojo bendravimo, mokiniams ir mokytojams trūksta gyvų emocijų. Bet nuotolinis mokymas(is) suteikia galimybių geriau pažinti save ir mokinius. Mokytojas gali pamatyti, kokie mokiniai įprastoje aplinkoje – namuose. Mokiniams patinka mokytojai, kurių pamokose galima rasti staigmenų (gamtos mokslų pamoka virtuvėje ir kt.)“, – patirtimi dalijasi direktorė.

 

Platelių gimnazijoje, anot vadovės, jau rudenį mokytojams nupirkta „Edukos“ licencija, tad prasidėjus nuotoliniam mokymui didelio streso nepatyrėme. Papildomai, kaip ir daugelyje Lietuvos mokyklų, dirbama su „Zoom“, „Tamo“ dienynu, „Google Classroom“, EMA, įvairiomis e. aplinkomis.

Iššūkiai ir sėkmės

 

Direktorė R. Rubinienė džiaugiasi, jog didelių iššūkių neteko patirti, o mažus – greitai išsprendžiantys.

Pasak vadovės, nuotolinis mokymas – puiki galimybė mokytojams išplėsti mokymo turinį, papildant jį internete esančiais informacijos šaltiniais. „Aš manau, kad iš šios nelaimės, laimės visi: tiek mokiniai, paragavę kitokio mokymo, tiek ir mokytojai, priversti įsijungti modernėjantį gyvenimą“, – akcentuoja vadovė, teigdama, jog internetas – beribė erdvė, pilna įvairiausios informacijos. Mokytojui tenka sunkiausia užduotis ir pareiga – atrinkti ir pritaikyti ją savo mokiniams. Atsiskaitymams užduotis mokytojai dažniausiai ruošia patys. To paties dalyko mokytojų, mažoje mokykloje, vos keletas, žinoma, jie bendradarbiauja.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos patirtis

 

LSMU gimnazijos direktoriaus pavaduotojos ugdymui Jolitos Jukštaitės paklausus, kaip jiems sekasi mokyti(is) nuotoliniu būdu, išgirdome netikėtą atsakymą. Pasak pavaduotojos, nuotolinis mokymas gimnazijoje įgyvendinamas labai sėkmingai. „Pasinaudojome ministerijos skirtomis dviejų savaičių mokinių atostogomis ir skyrėme jas kryptingai pasirengti ugdymo procesui nuotoliniu būdu. Pasitelkdami gimnazijos IT mokytojus, surengėme mokytojų darbo, nuotolinėje aplinkoje, mokymus; parengėme vaizdo pamokas, skyrėme užduotis, kurias mokytojai turėjo atlikti nurodytu laiku; sudarėme sąlygas ateiti į individualias pamokas gimnazijoje, o iškilus klausimams, konsultuotis telefonu ar nuotolinėje aplinkoje bet kuriuo metu. Mokytojai ugdymą nuotoliniu būdu vertina kaip puikią galimybę asmeniniam tobulėjimui skaitmeninių kompetencijų tobulinimo srityje, jau dabar svarsto galimybes jį pritaikyti ir sugrįžus į tradicinį ugdymą. Susiklosčiusi situacija nesudaro sąlygų kitam pasirinkimui, todėl visiems labai aišku, kodėl reikia taip dirbti ir su dideliu užsidegimu tai daro“, – džiaugiasi ji.

Mokinių požiūris į nuotolinį mokymą

 

Vadovė pasidalijo, po dviejų savaičių nuotolinio mokymo, atlikta mokinių apklausa dėl nuotolinio ugdymo organizavimo gimnazijoje:

„Nuotolinis mokymas yra efektyvus, viskas aišku ir atliekama gerai.“

„Viskas puiku, mokytojai pasiruošę, labai stengiasi, toks jau laikas, kad yra nelengva ir nieko nepadarysi.“

„Patinka, kad viskas vyksta vienoje bendroje „Teams“ erdvėje.“

„Kol kas jokių pastebėjimų neturiu. Pamokos nuotoliniu būdu man yra priimtinos, krūvis yra toks pat, koks buvo ir prieš karantiną. Jokių problemų mokantis savarankiškai nepatiriu, nes visada galima konsultuotis su mokytojais.“

„Visos problemos man kyla dėl mano nemokėjimo planuotis laiko, tad tobulėti lieka tik man, o mokslai geresni nei juos įsivaizdavau karantino metu.“

„Nuotolinės pamokos man nuobodesnės nei įprastos mokykloje.“

„Dažnai jaučiuos pavargusi, atrodo, kad visko per daug, bet šiaip viskas „super“.

„Dažnai jaučiuosi liūdnai, nes pasiilgau mokytojų ir draugų, ir dažnai nerimauju dėl ateities, nes bijau, kad šiais mokslo metais nebenueisime į mokyklą.“

„Trūksta bendravimo, sporto treniruočių, paprastos mokyklos. Galbūt įtakos turi didelis laiko tarpas praleistas prie kompiuterio.“

Ugdymo proceso organizavimas

 

Pasak pavaduotojos J. Jukštaitės, jau iki nuotolinio mokymo gimnazijos mokytojai ir mokiniai naudojosi „Microsoft 365“ aplinka, todėl susiklosčius situacijai nereikėjo laiko svarstymui, kokią nuotolinio mokymo aplinką pasirinkti.

„Didelių pokyčių, organizuojant klasės ir mokyklos darbą, nėra. Išlaikėme visas iki šiol buvusias grupes ir vykusius susirinkimus, pasitarimus. „TEAMS“ aplinkoje dirba atskiros metodinės grupės, metodinė taryba, klasių vadovai, kuratoriai, pagalbos mokiniui specialistai, administracija. Tiesa, anksčiau mokytojų susirinkimai vykdavo kartą per mėnesį, dabar juos rengiame kiekvieną savaitę. Pirmadieniais, per pirmą pamoką, klasių vadovai susitinka su auklėtiniais, vyksta klasės valandėlė, bet taip buvo ir prieš karantiną. Organizuojame srautinius mokinių tėvų susirinkimus, karjeros specialistė konsultuoja II gimnazijos klasių mokinius dėl individualaus ugdymo plano pasirinkimo. Administracija, mokytojams, mokiniams ir tėvams, pasiekiama „Teams“ erdvėje, „Tamo“ dienyne, el. paštu ir telefonu“, – pasakoja pavaduotoja.

 

Anot jos, net ir tvarkaraščio nereikėjo keisti, mokytojai reguliuoja tik pamokos trukmę – 15–35 min., likęs pamokos laikas skiriamas mokytojui, individualiai konsultuoti mokinius.

„Krūvių kontroliavimas dabar labiausiai priklauso nuo grįžtamojo ryšio. Susitarimai yra, tačiau labai svarbu įvertinti, kaip tuos susitarimus jaučia vaikai. Dėl mokymosi krūvių mūsų gimnazijos klasių vadovai; kuratoriai kalbasi su mokiniais; pagalbos mokiniui specialistai teikia individualias konsultacijas mokiniams pagal poreikį ir apklausų rezultatus; dalykų mokytojai vykdo pamokos refleksiją; administracija apklausia mokinius, rengia bendrus pasitarimus ir individualius pokalbius su mokytojais.

Krūvio reguliavimas dabar maksimaliai priklauso nuo mokytojo gebėjimo jausti klasės kontekstą ir kiekvieną mokinį, nes mokinių apklausa rodo, kad mokiniai karantino metu susiduria su labai įvairiomis socialinėmis problemomis, kurios daro įtaką ir jų mokymosi krūviui“, – pastebi pavaduotoja.

Iššūkiai ir sėkmės

 

J. Jukštaitė teigia, jog didžiausia problema – ilgos darbo ir mokymosi valandos prie kompiuterio. Pasak jos, spręsdami šią problemą, trumpiname pamokos trukmę, su mokytojais sutarta, kad dėmesį skiriame tik esminiams ugdymo programos turinio aspektams, stengdamiesi kuo daugiau užduočių skirti ne skaitmeninėje aplinkoje. „Tikime ir pasitikime mokytojais, tad leidžiame jiems patiems planuoti laiką taip, kaip mokiniams ir jiems būtų geriausia“, – pabrėžia pavaduotoja.

 

Ji patenkinta, kad mokyklos bendruomenei vis tik sekasi užtikrinti sklandų ugdymo proceso organizavimą ir bendradarbiavimą visais lygmenimis, dažnai komunikuoti ir sulaukti grįžtamojo ryšio bei laiku reaguoti į iškilusias problemas.

 

Notolinis darbas – kokybiškas… O kaip emocinė būsena?

 

Pavaduotoja J. Jukštaitė akcentuoja, jog nuotolinis mokymas tikrai gali būti kokybiškas, teigdama, kad LSMU gimnazija tokį išties užtikrina, tačiau, anot jos, visavertis jis būti negali, nes žmonės – socialinės būtybės ir, negalėdami asmeniškai bendrauti, netenka galimybės ugdytis daugybės bendrųjų kompetencijų.

 

„Vertindama bendrą gimnazijos kontekstą, galiu sakyti, kad mokinių bei mokytojų psichologinė būsena gera. Žinoma, kasdien jaučiame, kad labai trūksta natūralaus bendravimo, tačiau vieni kitus labai palaikome, skatiname, giriame. Direktorius kiekvieną dieną pradeda palaikančia ir skatinančia žinute „Teams“ erdvėje. Socialinio tinklo „Facebook“ gimnazijos paskyroje organizuojame mokinių konkursus, akcijas, ten mokiniams sudaromos sąlygos dalyvauti ne tik ugdymo procese, bet ir socialiniame gyvenime. Žinoma, yra mokinių, kurie šiuo metu labai nerimastingi, liūdni, jaučiasi nesaugūs dėl savo ateities (ypač abiturientai), tačiau jiems padeda gimnazijos psichologė, socialinė pedagogė, klasių vadovai ir kuratoriai“, – pasakoja pavaduotoja.

Palangos Senosios gimnazijos patirtis

 

Palangos senosios gimnazijos pavaduotoja ugdymui Jolita Vaičiulienė papasakojo, jog paaiškėjus, kad teks mokyti nuotoliniu būdu, pirmas iššūkis gimnazijos vadovams buvo atsirinkti tikslinę informaciją iš nenutrūkstamo srauto bei padėti ją atsirinkti mokytojams.

 

„Įvairūs „patarėjai“ švietimo kausimais, atrodo, jautė pareigą prisidėti prie proceso organizavimo ir darė tai persiųsdami iš interneto nepatikrintas, besikartojančias, neaktualias nuorodas arba labai abstrakčią informaciją. O reaguoti reikėjo greitai, tiksliai, nesiblaškant, įvertinus savo mokyklos įdirbį, kultūrą, galimybes ir poreikius. Tai ir padaryta. Itin padėjo mokytojų ir administracijos turėtos nuotolinio bendravimo, projektinio darbo patirtys, nuolat besimokantys mokytojai lengviau susidorojo su iššūkiu ir atėjo į pagalbą kolegoms. Mokytojai tarpusavyje dalijosi skaitmeniniu pamokų turiniu, kurio, pasirodo, per mažai, ir tenka kurti patiems, prisitaikė prie naujų technologijų.

 

Paskui mokytojo gebėjimą greitai keistis, profesionaliai reaguoti pasiruošimo laikotarpiu nespėjo jokie skyriai ar kvalifikacijos kėlimu besirūpinančios tarnybos. Drįstu teigti, kad gavusios esmines gaires iš ministerijos, visą pokytį ant savo pečių išnešė pačios mokyklos, be jokių tarpininkų. Mokyklų savarankiškumas šiuo kritiniu momentu, manau, ypač svarbus. Kaip suprato, taip padarė, nes yra priešakinėse linijose ir žino, kad neužteks gražiai pakalbėti, persiųsti internetines rekomendacijas, o po to ateiti patikrinti, kaip viskas vykdoma. Na, gal nereikėtų absoliutinti, bet kalbu apie mokyklas, su kuriomis teko dalytis vargais ir atradimais.

 

Dabar, iš grįžtamojo ryšio ir kitų profesionalių vertinimų, suprantame, kad nuotoliniam mokymui pasirengėme racionaliai. Palangos senojoje gimnazijoje dar mokinių atostogų metu susitarta dėl pagrindinių nuostatų: mokytojai pateikia mokiniams savaitės veiklų ir užduočių planus, kad kiekvienas mokinys galėtų dirbti savo tempu; visų dalykų B kurso grupėms, dorinio ugdymo, menų, technologijų, ekonomikos, pilietiškumo, žmogaus saugos, etninės kultūros nuotoliniam mokymui rekomenduojama skirti tik ilgalaikes užduotis, projektinius darbus; visų A kursų mokytojai mažiausiai vieną savaitinę pamoką nufilmuoja iš anksto ir bent vieną pamoką, pagal technines galimybes, veda tiesiogiai, arba dvi pamokas per savaitę veda tiesiogiai; namų darbai (savarankiški darbai) po pamokos užduodami tik tuo atveju, jeigu vyko pamoka-paskaita. Jei mokiniams pamokai skirta savarankiška užduotis, papildomi darbai nebeskiriami. Per dieną vyksta ne daugiau kaip keturios tiesioginės pamokos, ir t. t.“, – praktiniais nuotolinio ugdymo pastebėjimais dalijasi pavaduotoja.

 

Kaip ir daugelyje šalies mokyklų, pasak J. Vaičiulienės, informacijos perdavimas vyksta elektroniniu dienynu, tiesioginėms vaizdo pamokoms mokytojai naudoja „Zoom“ platformą, pamažu pereidami į „Office 365“. Mokiniams užduotys skiriamos ir „Egzaminatorius.lt“, ir „Eduka“ platformose, savaitės planavimui ir mokytojai, ir mokiniai naudojasi „Google“ disku ir kalendoriumi arba „Teams“ įrankiais.

„Kaupiamieji daugelio dalykų vertinimai keičia kontrolinius darbus. Kontrolines užduotis mokytojai skiria „Egzaminatorius.lt“ ar „Eduka“ platformose. Pamokose, kuriose mokiniams skirti ilgalaikiai projektai, kontrolinių darbų apskritai neprireikia“, – akcentavo pavaduotoja.

Susiformavo nauji medžiagos dėstymo ciklai

 

Pavaduotoja J. Vaičiulienė pripažįsta, jog ne visiems mokytojams lengva stoti prieš kamerą, susidraugauti su technologijomis. Kad ir koks profesionalus savo dalyko žinovas būtų mokytojas, nuotolinis darbas pareikalavo itin greitai įgyti naujų įgūdžių, teko stipriai pakoreguoti supratimą apie pamokos organizavimą. Kadangi mokytojai ne visas pamokas klasei veda suderintų veiksmų būdu, o tik dalį, susidėliojo nauji medžiagos išdėstymo ir mokymo ciklai: dažnai prieš pamoką mokiniai prašomi susipažinti su pamokos medžiaga, kartais, keletą klausimų gauna iš anksto, tiesioginės pamokos metu mokytojas turi labai racionaliai išnaudoti laiką paaiškindamas esmę; nurodyti savarankiško darbo gaires, patarti dėl priemonių ir taip toliau. „Vis dar mokomės kitaip organizuoti ugdymą, didelį dėmesį skiriame grįžtamajam ryšiui: tiek mokiniai, tiek tėvai – geranoriški, tad dalijamės įžvalgomis ir patirtimis mokinio naudai“, – sako ji.

Susiduriama ir su iššūkiais

 

Viena iš kylančių problemų, anot J. Vaičiulienės, – skaitmeninio pamokų turinio trūkumas viduriniam ugdymui. „Kol pamokas tik paįvairindavome parengtimis, atrodė, kad visko pakanka, tačiau nuolatiniam ugdymui sukurto turinio nepakanka, mokytojams daug tenka kurti patiems. Džiaugiuosi, kad didžioji dauguma mokytojų geba tai daryti, bet tai – didžiulis papildomas darbas, reikalaujantis ir laiko, ir kompetencijų. Dar labai gelbsti tai, jog dauguma mokytojų tarpusavyje dalijasi parengta medžiaga ir šaltiniais. Manau, kad nuotolinis mokymas taptų tik savarankiškų užduočių atlikimu, jeigu ne mokytojų ir mokyklų administracijos pastangos. Visiems kritikams siūlyčiau pamąstyti apie kiekvienos ištransliuojamos pamokos vertę ir pasirengimui skirtas laiko sąnaudas. Padidėjęs mokytojų, pavaduotojų, mokyklų direktorių darbo krūvis – dar viena problema, bet dabartinėmis sąlygomis – tai neišvengiama. Tad tarpusavyje vis pasidėkojame vienas kitam, nusiraminame, gauname palankų grįžtamąjį ryšį ir dirbame toliau“, – šių dienų ugdymo realybe dalijasi pavaduotoja.

 

***

Ši situacija – tai galimybė

 

Svarbiausia, jog visos vadovės sutaria, jog ši sudėtinga situacija yra ir galimybė: tobulėti, augti, bendradarbiauti, pažinti vieni kitus kitokiomis, nepaprastomis sąlygomis.

 

Pavaduotoja J. Vaičiulienė pataria kolegoms į susiklosčiusią situaciją žiūrėti ne kaip į problemą, o kaip į galimybę. Juk stagnacija dažnai kaltinama mokykla, pasak jos, dabar turi puikią galimybę reabilituotis, didesniu šuoliu pasivydama besikeičiantį pasaulį.

„Prisipažinkime, kad kai kurie dalykai, kurių dabar esame priversti išmokti, jau seniai būtų mums pravertę, galbūt, padarę ugdymą patrauklesnį, įtaigesnį. Ir dar, apie tą mūsų prestižą… Visą laiką aktualijų nuošalėje stumdytas švietimas staiga atsidūrė visų dėmesio centre, tai priimkime tą dėmesį oriai: mokykimės naujų dalykų nesiskųsdami, darykime gerai tai, ką darėme ir iki šiol, nes dabar, pagaliau, didesnė tikimybė, kad bus atkreiptas dėmesys. Garsiai, bet ne piktai kalbėkime apie problemas, nesiteisinkime kiekvienam, matančiam reikalą paaiškinti, kaip, pagal kokias „suomijas“ turime dirbti, bet vertinkime konstruktyvias dalykines pastabas, nes mes žinome, ką darome. Tarkimės ir dalykimės“, – kolegoms žinią siunčia pavaduotoja J. Vaičiulienė.

 

„Viešojoje erdvėje vis girdisi, kaip mokytojams dabar sunku. Manau, kad susiklosčiusioje situacijoje turime ne dejuoti, o dėkoti likimui, kad esame mokytojai ir šiuo metu esame labai reikalingi. Džiaukimės tuo, kad buvome „priversti“ per labai trumpą laiką sustiprinti turimas kompetencijas, įgyti naujų, augti ir tobulėti. Tiesiog priimkime kaip dovaną tai, kad ne tik turime darbą, bet ir puikias galimybes tapti dar geresniais nei buvome“, – kolegoms mokytojams žinią siunčia pavaduotoja Jolita Jukštaitė.

 

Pritardama kolegėms, direktorė R. Rubinienė ragina nepamiršti, jog visi esame tik žmonės ir galime daryti klaidų. „Labai dažnai geriausius patarimus, susijusius su mokymu, duoda kolegos. Sekite juos „Facebook“ ar kituose socialiniuose tinkluose, mokytojų bendruomenių grupėse, skambinkite, kalbėkitės. Mums dabar labai svarbu tiesiog bendrauti“, – pabrėžia ji.

 

Švietimo naujienų inf.