Kai mokytis įdomu

Rima Miknaitienė
,
Vilkaviškio r. Gižų K. Baršausko mokyklos-daugiafunkcio centro direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Strateginiame plane esame išsikėlę tikslą – ugdymo procese taikyti patyriminio ugdymo metodus, nuolat reflektuojant savo veiklą. Vaikai geriausiai mokosi per asmeninę patirtį, iš savo mažų atradimų, eksperimentų ir žaidimų. Eksperimentuodami jie ugdo(si) kūrybiškumo įgūdžius, susipažįsta su aplinkinio pasaulio reiškiniais, pratinasi stebėti, džiaugiasi atradimais ir savo darbo rezultatais, mokosi bendradarbiauti, patiria proceso ir kūrybos džiaugsmą.

 

Netradicinės integruotos praktinės veiklos patrauklios ir įdomios smalsiems pradinių klasių mokiniams. Projektas „Augu sveikas“ pradinių klasių mokinius įtraukė į įdomias, patirtines, linksmas, aktyvias ir kūrybines veiklas. Vaikams buvo netikėta, kad tą dieną mokykloje nebuvo skambučių. Mokiniai nebuvo įsprausti į pamokos rėmus, veiklas atliko neskubėdami, tardamiesi, apgalvodami žingsnius rezultato siekimui. Projektas buvo skirtas sveikai mitybai. Mokiniai statė „Sveikos mitybos piramidę“, atliko bandymus, rūšiavo sveikus ir nesveikus maisto produktus, tyrinėjo maisto produktų pakuotes, svėrė produktus, skaičiavo pridėtinio cukraus vertę maiste, ieškojo produktų sudėtyje vitaminų ir kitų naudingų medžiagų.

 

Mokiniai ragavo vaisius ir daržoves, grūdinius produktus, skanėstus, gėrimus be pridėtinio cukraus. Įgytos žinios ir nustebino, ir privertė susimąstyti apie mitybą, o ypač – cukraus žalą. Vėliau gerų emocijų vaikai pasisėmė aktyviai judėdami, laisvalaikio erdvėse žaidė socialinius įgūdžius lavinančius žaidimus, sporto salėje visas jėgas išliejo kvadrato varžybose ir estafetėse. Renginį vainikavo linksmoji „Paprika“ – personažas, uždavęs mokiniams linksmų mįslių, įtraukęs į kūrybinę veiklą. Mokiniai iš surinktos gamtinės medžiagos, vaisių ir daržovių sukūrė įspūdingas mandalas. Tėveliai taip pat įsitraukė į šį projektą – kelias dienas prieš renginį su vaikais pagamino darbelius, skaptavo moliūgus ir papuošė mokyklos erdves. Pasibaigus veikloms didelį dėmesį mokytojai skyrė refleksijai – apmąstymui to, ką mokiniai patyrė.

 

Pasirengimas projektui ir jo įgyvendinimas mokytojams ir mokiniams buvo puikus bendradarbiavimo pavyzdys. Mokytojai bendradarbiaudami parengė integruotas, patyriminiu ugdymu pagrįstas užduotis. Planuodami jie gerai apmąstė ir taikė įvairesnes šiuolaikines organizavimo formas ir būdus, kad ugdymo procesas nebūtų nuobodus. Buvo integruojami skirtingi dalykai, veiksmingai gaunamos žinios ir įtvirtinami gebėjimai, nes tokia informacija ilgiau išlieka atmintyje. Mokiniai teorines žinias pritaikė praktiškai spręsdami realias situacijas. Skirtingo amžiaus, gebėjimų, patirties mokiniai dalyvaudami bendroje grupėje susidraugavo, vieni kitus vertino, o tai prisidėjo prie palankesnio mokyklos mikroklimato kūrimo. Mokiniai įgijo ne tik dalykinių, bet ir savo veiklos įsivertinimo kompetencijų, siekė pažangos, ugdėsi aukštesniuosius mąstymo gebėjimus. Buvo sudarytos galimybės kiekvienam patirti sėkmę, įgyti įvairesnės patirties, susieti savo mokymąsi su interesais, gyvenamąja aplinka. Sveikai pasitikėdami savimi, priimdami naujus iššūkius mokiniai jautėsi laimingi, o tą dieną įvertino kaip prasmingą.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.