Pozityvių tarpusavio santykių pradžia – tinkamai išreiškiamos vaiko emocijos

Milda Piliuvienė
,
Vilniaus l.-d. „Atžalėlės“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė
Zita Kavoliūnienė
,
Vilniaus l.-d. „Atžalėlės“ ikimokyklinio ugdymo vyresn. mokytoja

Kiekvieną dieną mus lydi įvairiausios emocijos – džiaugsmas, susijaudinimas, liūdesys, pyktis, smalsumas, nuostaba, baimė ir kt. Emocijas nulemia tai, ką mes galvojame apie vieną ar kitą situaciją mūsų kasdienėje veikloje. Psichologų teigimu, visos emocijos yra geros ir reikalingos, svarbiausia – jų neužgniaužti, o išmokti tinkamai į jas reaguoti.

 

Ikimokyklinis amžius – pats tinkamiausias laikas mokytis atpažinti ir įvardinti kylančius jausmus ir emocijas bei ugdytis savitvardą, t. y. gebėjimą suvaldyti neigiamas emocijas. Su 4–5 m. amžiaus grupės „Gandriukų“ grupės vaikais darželyje kasdien žaidžiame žaidimus, organizuojame kitas ugdomąsias veiklas, padedančias plėtoti emocijų atpažinimo, įvardijimo ir pozityvių tarpusavio santykių kūrimo įgūdžius.

 

„Jausmų išraiškų veidukai“. Kad vaikams būtų lengviau kalbėtis apie jausmus ir įvardyti kilusias emocijas, sukūrėme metodinę priemonę „Jausmų išraiškų veidukai“. Vaikai pastebėjo, kad jų emocijos per dieną gali pasikeisti daugybę kartų, ir tai yra visiškai normalu. Emocijų sąmoningai pasirinkti negalime, bet svarbu išmokti tinkamai į jas reaguoti.

 

„Nuotaikos tyrinėjimas“. Tyrinėjame, kokia nuotaika mus šiuo metu aplankė, stebėdami kitų veido išraiškas, savo veido išraišką dideliame veidrodyje ar kišeniniame veidrodėlyje. Vaikai pastebi, kada šalia esantis draugas linksmas, džiugiai nusiteikęs ir kada piktas, suirzęs ar išsigandęs.

 

„Kūrybinės emocijų dirbtuvėlės“. Iš plastilino, gamtinės medžiagos (kankorėžių, kaštonų, lapų, šakelių, pagaliukų ir kt.), antrinių žaliavų (siūlų, sagų, dėžučių, medžiagų atraižų ir kt.) kartu su vaikais ant šviesos stalo, medinių lentelių kuriame emocijų veidukus, piešiame emocijų veidukus ant popieriaus ir ant pripūstų balionų. Vėliau su vaikais kalbamės ir aiškinamės, kada mes jaučiamės laimingi, pikti, nuliūdę, išsigandę, susirūpinę ar džiugios nuotaikos.

 

„Emocijų namelis“. Žaisdami su kartoninėmis lėlytėmis iš antrinių žaliavų sukurtame namelyje, vaikai mokosi išjausti vienokias ar kitokias emocijas, girdi mokytojos intonaciją, stebi kitų vaikų elgesį žaidimo metu inicijuojamose  kasdienėse situacijose.

 

„Suvaidintos emocijos“. Kad galėtume geriau atpažinti kylančius jausmus ir emocijas, su vaikais traukiame paeiliui apverstus „Jausmų išraiškų veidukus“ ir bandome vaidinti. Vaidindami vaikai pradeda geriau suprasti, kas vyksta jų kūnuose, kai išgyvena vienokias ar kitokias emocijas. Pavyzdžiui, kai mus aplanko neigiamos emocijos – pyktis, nerimas, liūdesys – dažnai mūsų kūnai reaguoja skirtingai: dreba kojos, skauda pilvą, sukandame dantis, sugniaužiame kumščius, kaista veidas, širdis plaka greičiau.

 

„Kaip pasijusti geriau?“ Su vaikais kalbamės apie situacijas, kuriose jie jautėsi blogai – buvo liūdni, pikti, pavydėjo. Kartu sugalvojame daugybę sprendimų, kurie gali padėti pasijusti geriau: „pažaisti stalo žaidimą“, „nupiešti piešinį“, „pasiklausyti dainelių ir pašokti“, „pasikviesti draugą pažaisti kartu“, „pasikalbėti su mokytoja apie tai, kas nuliūdino“.

 

Dirbdamos su „Gandriukų“ grupės vaikais, mes, mokytojos, pastebėjome, kad veiksmingiausias savitvardos mokymo metodas darželyje – mokytojo pavyzdys. Vaikams labai svarbu pamatyti, kad ir mokytojas gali pykti, bet neprarasti savitvardos: kalbėti ramiai ir nepakeltu balso tonu.

 

Vaikai, gebantys atpažinti ir įvardyti savo emocijas, greičiau išmoksta tinkamai reaguoti į neigiamas emocijas, lengviau sukaupia dėmesį, sėkmingiau kuria draugiškus tarpusavio santykius ne tik su bendraamžiais, bet ir su suaugusiaisiais, mokosi konstruktyviai spręsti problemas susiklosčiusiose kasdienėse situacijose.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.