Jeigu mokome mąstymo, padarykime jį matomą
Įsivaizduokite mokinį, žinantį, kaip savarankiškai spręsti bet kokią akademinę ar praktinę užduotį, ir pasitikintį savimi, nes turi reikiamų universalaus mąstymo įrankių. Turbūt tokio ateities žmogaus tikimės mes, mokytojai, kai pamokoje kuriame minčių žemėlapius, užduoties žingsnius ir kitokius mokinių mokymosi ir mąstymo vedlius. Ir, be abejonės, kasdien į mokyklą mus veda klausimas: kaip padėti jaunam žmogui pažinti savo mąstymą, kad lengviau orientuotųsi sparčiai sudėtingėjančiame pasaulyje.
Tokio klausimo vedami mokykloje pradėjome tarptautinį „Erasmus+“ KA2 projektą „Matomo mąstymo rutinos kaip priemonė kultūriniam išprusimui lavinti“. Svarstymai apie mąstymo kultūrą pamokoje, apie šiandienos mokiniui reikalingiausius mąstymo gebėjimus ir praktinis darbas su Harvardo universiteto projekto „Zero“ tyrėju Marku Churchu atvedė prie konkrečių atradimų ir sėkmingų patirčių.
Pirmiausia, išbandydami matomo mąstymo rutinas (jas galite rasti čia), susidūrėme su mokinių poreikiu geriau suprasti ir sąmoningiau vartoti mąstymo sąvokas (ką reiškia įvardyti, apibendrinti, vertinti, apibrėžti, plėtoti ir kt.). Todėl pabandėme išsigryninti jų suvokimą per piešinius. Juos aiškindami mokiniai sukūrė savas sąvokų apibrėžtis.
Mokinių nupiešti konkretūs mąstymo procesai palengvino pokalbius apie užduotis, mąstymo sąvokos tapo universaliu įgūdžiu, atpažįstamu per įvairių dalykų pamokas.
Taigi antras sprendimas buvo pasitelkti mokinių vizualizacijas kuriant jiems plakatus apie matomo mąstymo rutinas. Radome bendrų vardiklių, per kokias vaizdines užuominas mūsų mokiniai atpažįsta konkrečius mąstymo būdus, ir sukūrėme juos ženklinančias ikonas.
Taip matomo mąstymo rutinų instrukcijos buvo papildytos vizualizuotomis sąvokomis. Plakatuose pateikėme ne tik rutinos žingsnius, bet ir sąsają su mąstymo veikla tame žingsnyje. Nuo šiol pažindamas metakognityvinius procesus mokinys lengviau mąstymo rutiną perkels iš pamokos konteksto į kasdienį gyvenimą, labiau bus įtrauktas į veiklą, nes suvoks perkeliamąją veiklos vertę. O pati mąstymo rutina pamažu bus įsisavinama ne kaip pamokos veiklos forma, bet kaip mąstymo struktūra.
Matomo mąstymo rutinų lankstumu galima įsitikinti skaitant mūsų mokytojų, dalyvavusių projekte, refleksijas. Jos rašytos pagal konkrečias rutinas.
Iki šio projekto pradžios maniau, kad mąstymas yra daugialypis, kad savaiminiu būdu jį lavinamės kasdien, kad visi mąstome skirtingai. Galvoje dažnai kirbėjo klausimai: „kaip paaiškinti, kas yra analizė?“, „ar įmanoma išmokyti mąstymo?“ Maniau, kad mąstyti gali mokėti tik gabūs arba motyvuoti mokiniai, skaitydami knygas, gilindamiesi į pamokos veiklas, keldami klausimus ir ieškodami atsakymų.
Pasibaigus šiam projektui, ir toliau manau, kad mąstymas yra daugialypis darinys, tačiau dabar suprantu, kaip jis yra įsivaizduojamas vaikų galvose. Suvokiu, ką aš, kaip mokytoja, galėčiau paaiškinti detaliau, kur turėčiau sustoti. Taikydama vizualaus mąstymo rutinas, aš matau, kaip vaikai eina iki temos supratimo, ir galiu laiku jų suvokimą koreguoti. Taigi, pasirodo, mąstymas nėra savaime suprantamas dalykas.
(Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Kotryna)
Tikimės, kad į lietuvių kalbą išverstos rutinos (galbūt kiti pavadinsite būdais, strategijomis, instrukcijomis) pirmiausia struktūruos mokinių mintis, supažindins su mąstymo procesų įvairove. O ilgainiui šie būdai atlikti akademines užduotis bus intuityviai mokinių taikomi sprendžiant bet kokias gyvenimiškas problemas, praktines užduotis. Plakatus atsisiųsti galite čia.
Projektą finansuoja Europos Komisija.
Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.