Įtraukiojo ugdymo paslaptys

Daiva Kazlauskienė
,
anglų kalbos mokytoja ekspertė
Rasa Zakarevičiūtė
,
psichologė

Lankantis Maltos bendrojo ugdymo mokyklose teko dalyvauti įvairių dalykų pamokose, per kurias stebėjome, kaip jaučiasi mokiniai, kokie tarpusavio santykiai, kaip bendrauja mokytojai ir mokiniai. Pastebėjome, kad mokykloje mokiniai jaučiasi laimingi, jie yra laisvi, saugūs, nes nebijo suklysti, būti įskaudinti. Mokiniai yra skatinami mąstyti garsiai, užduoti klausimus ir aktyviai diskutuoti mažomis grupėmis arba individualiai reflektuoti raštu, jie mokomi sužinoti, ko galėtų išmokti iš tarpusavio bendravimo ir bendradarbiavimo. Viena iš įtraukiojo ugdymo strategijų – augimo mąstysenos ugdymas, mokytojai, bendraudami su mokiniais per pamokas, leidžia jiems klysti ir mokytis iš savo klaidų, padeda suprasti, kad akademinė nesėkmė nėra kažkas blogo, o intelektas nėra fiksuotų natūralių sugebėjimų atspindys.

 

Mokytojai siekia išryškinti mokinio gebėjimus, pabrėžti tai, kas jam sekasi geriausiai. Todėl mokinys pasitiki savo jėgomis, jaučiasi visaverčiu ugdymo proceso dalyviu, veikia pagal savo sugebėjimus. Mokytojas skatina mokinių smalsumą, moko apmąstyti savo patyrimą, sudaro prielaidas mąstyti: kaip aš mąstau? Kaip aš mokausi? Ką sužinau? Informacija visiems besimokantiesiems pateikiama įvairiais būdais, suprantamai. Mokytojas kuria ugdymo aplinką, kuri skatina mokinio smalsumą, suteikia jam galimybę aktyviai tyrinėti, moko per žaidimus, domisi, kaip mokiniai supranta tai, ko mokosi, moko pritaikyti žinias realiame gyvenime. Mokiniai skatinami reikšti savo idėjas, parodyti, ką žino geriausiai, naudojamos įvairias priemones: fotografija, drama, muzika, animacija, vaizdo įrašai. Taip ugdomas mokinio kritinis ir kūrybinis mąstymas.

 

Įtraukiojo ugdymo koncepcija yra priimta 2009 m. Maltos švietimo ministerijos, yra taikoma visų tipų Maltos bendrojo ugdymo mokyklose ir įtraukia visus mokinius, turinčius emocijų, elgesio sutrikimų, taip pat ir gabiuosius. Ja remiantis ugdymo metodai ir aplinka prisitaiko prie kiekvieno mokinio poreikių, o ne mokinys prisitaiko prie ugdymo standartų.

Per darbo vizitą Maltoje buvo aplankytos Nacionalinė sporto ir Kullegg San Tumas More vidurinė mokyklos. Teko bendrauti su mokyklų administracija, pedagogais ir kitais dirbančiais specialistais, buvo dalijamasi darbo patirtimi dirbant su mokiniais, turinčiais emocinių ir elgesio sutrikimų, taip pat su gabiais, motyvuotais vaikais. Įgyta praktika prisideda prie asmeninio tobulėjimo ir mokėjimo mokytis kompetencijos plėtojimo, kuriant įtraukiojo ugdymo modelį Kauno statybų ir paslaugų mokymo centre pagal „Erasmus+“ KA1 projektą „Kuriant inovatyvią mokyklą“.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.