Iššūkiai – jėga!

Daugelis teigtų, jog gyventi ramiai puiku. Atsirastų ir tokių, kurie pridurtų, jog ir dirbti ramiai, be streso – taip pat puiku. Tačiau šias mintis paneigti gali Vilniaus Gabijos gimnazijos mokytojos. Jos teigia, jog puiku yra iššūkiai, nes tik jie skatina žmogų siekti, veikti ir taip tobulėti.

 

Šio teiginio patvirtinimas vyko kovo 18–24 d., kai anglų kalbos mokytoja ekspertė Jolanta Antanavičienė, matematikos mokytoja ekspertė Irma Zaveckaitė, ekonomikos mokytoja metodininkė Laura Stašauskienė, biologijos mokytoja metodininkė Violeta Aniūnienė ir prancūzų kalbos mokytoja metodininkė Ana Baranovskaja lankėsi Bulgarijoje, Provadia mieste. Į šį miestą jas atvedė projekto „Stebiu – Vertinu – Augu“ tąsa. Viešnagės tikslas buvo paprastas – pamokos, tačiau tikslo įgyvendinimas sudėtingas – pamokos turėjo būti vedamos ne gimtąja, o anglų kalba, be to, jos turėjo būti pritaikytos skirtingų gebėjimų mokiniams ir būtinai orientuotos į sėkmę. Pridėjus dar ir inovatyvius mokymo(si) metodus bei nepažįstamą aplinką tikslas tapo svarus.

 

Tačiau jokie iššūkiai – ne kliūtys, jei yra noro išbandyti save. Norą išbandyti save demonstravo ir ДИМИТЪР БЛАГОЕВ mokyklos mokiniai, aktyviai dalyvaudami pamokose. To aktyvumo ypač reikėjo matematikos pamokose, kuriose jie buvo supažindinti su erdvės geometrijos aksiomomis, dviejų tiesių tarpusavio padėtimi erdvėje, mokėsi apskaičiuoti kampus tarp dviejų tiesių erdvėje. Kadangi stereometrija – sunkus mokslas, nes tam reikia turėti išvystytą erdvinį matymą, mokiniams buvo pateikta daug vizualinės medžiagos. Teorijai perprasti buvo pasitelkta „GeoGebra“, o iškilusius sunkumus padėjo įveikti darbas grupėse.

 

Iššūkius padeda nugalėti smalsumas – tai dar viena tiesa, kurią atrado ir minėtos mokytojos, ir jų mokomi mokiniai Bulgarijoje. Sakysite, kaip tą smalsumą sužadinti? Paprastai! Reikia pasitelkti įtraukųjį ugdymą, dėstomą medžiagą pritraukiant prie gyvenimo. Būtent taip ir vyko ekonomikos pamokos, kurias vedė mokytoja Laura. Savo mokinius ji sudomino klausimu: „Kur investuotumėte loterijoje laimėtą milijoną eurų?“. Mokiniai greitai ir noriai leidosi į atsakymo paieškas, o šios nuvedė iki individualaus investavimo portfelio sudarymo bei investicinės grąžos skaičiavimo. Pakeliui buvo aptartos investavimo taisyklės, aiškinamasi, kodėl negalima visų pinigų investuoti į vieną produktą, svarstyta, kokius investicinius produktus apskritai galima rinktis. Taip pat buvo sužinota, kodėl kriptovaliuta nelaikoma investavimu. Pamokoje diskusiją keitė skaičiavimais grįstas mokymosi procesas, žinių įtvirtinimui buvo taikomas mokymosi iš savo klaidų metodas (kai pateikiamas teisingas atsakymas, o mokinys pažymį pasirašo pats). Refleksijai buvo naudojama „Mentimeter“ programėlė.

 

Iššūkius padeda įveikti ir kilusios problemos aktualizavimas. Juk šitai ypač svarbu jauniems žmonėms, kuriems besikeičiančioje aplinkoje svarbu mokėti keistis patiems, spręsti tas problemas ir(kas ypač svarbu šiandien) gerinti pasaulį. Tai padėjo verslumas. Dirbdami grupėse po 3–4 mokiniai iš turimų asmeninių daiktų turėjo pagaminti produktą/prekę, kurio viena detalė būtų judanti. Tuomet sukurti reklamą, savo produktą parduoti aukcione ir paskaičiuoti gautą pelną. Pagrindinis vertinimo kriterijus – pelnas. Diskusijos metu mokiniai konstatavo, kad ilgalaikiam verslui nepakanka tik pelno, labai svarbu, o gal net svarbiausia yra kūrybiškumas ir komandinis darbas.

 

Kad komandinis darbas padeda įveikti bet kokius sunkumus, patvirtino ir biologijos bei kalbų (anglų ir prancūzų) pamokos. Biologijos pamokose buvo naudojami aktyvūs mokymo(si) metodai, kurie skatino tobulėti bei suteikė naujų patirčių ne tik mokiniams, bet ir pačiai mokytojai – juk ruošiantis pamokoms reikėjo paieškoti įdomesnių darbo metodų, užduočių, pagilinti anglų kalbos žinias – tai skatino tobulėjimą, privertė pasitraukti iš komforto zonos ir leido patirti atradimo džiaugsmą. Mokydamiesi prancūzų kalbos mokiniai rėmėsi naujai pateikta medžiaga (aktyviuoju temos žodynu, iliustracijomis), atliko įvairias užduotis, susipažino su kūno dalimis ir įvardino 5–10 kūno dalių. Taip pat jie išbandė darbą su „Wordwall“ programėle bei įsivertino savo darbą atsakydami į klausimus. Komandinį darbą skatino ir anglų kalbos pamokos. Čia mokiniai mokėsi naujo teminio žodyno, kurį vartojo apibūdindami paveikslėlius bei kurdami dialogus. Kūrybos prireikė ir 11 klasės mokiniams, kurie mokėsi rašyti pastraipą pagal ‘BURGER’ metodą.

 

Viena iš žodžio „iššūkis“ reikšmių yra kvietimas kautis, rungtis. Smagu, kai toks kvietimas susijęs su žiniomis, išsilavinimu. Juk tuomet reikia kautis ir su savimi, o tai leidžia įvertinti ir savo jėgas, suprasti, kas jau pasiekta, ir pamatyti, ko siekti dar galima(ir būtina!). Todėl galima drąsiai teigti, kad projekto „Stebiu – Vertinu – Augu“ iššūkis – jėga, nes jis suteikė jėgų abiem jį priėmusioms pusėms. Juk stebėti kitus, mokytis vieniems iš kitų, tobulėti ir augti tikrai puiku.

 

Vilniaus Gabijos g-jos inf.