Integruota pamoka „Tai – mano paslaptis“ netradicinėje aplinkoje

Šlienavos pagrindinės mokyklos 6 klasės mokiniams vyko netradicinė integruota technologijų, istorijos, tikybos, fizinio ugdymo pamoka „Tai – mano paslaptis“ šimtametėje etnografinėje Juodžių sodyboje Šlienavoje. Šios pamokos tikslas buvo puoselėti savo tautos tradicijas, rinkti ir analizuoti informaciją apie protėvių materialinį ir dvasinį paveldą: aptarti liaudiško meno, amatų ypatumus, kasdienės buities detales, susipažinti su etnografinių regionų išskirtinumu, mūsų protėvių sveika gyvensena ir mityba.

Dar prieš išvyką mokiniai su istorijos mokytoja Asta Skatikiene, dalyvaudami VDU projekto „Mano šeimos istorijos Lietuvoje ir pasaulyje“ užsiėmimuose, diskutavo, koks žmogus yra herojus, ar lengva juo būti, kokias paslaptis gali slėpti kiekvienas žmogus? Jie gavo užduotį sugalvoti klausimus, kad išsiaiškintų, kokia paslaptis jų laukia edukacijoje. Atvykus į senąją Juodžių sodybą bandė atsakyti į klausimą, kodėl jie čia turėjo atvykti.

Kai mokiniai įminė paslaptį, sodybos savininkai papasakojo apie senovinę sodybą. Pamokos viešnia ir šios sodybos šeimininkė Aldona Juodienė papasakojo apie senąją koplytėlę, prieš šimtą metų įkeltą į medį šalia sodybos, koplytstulpį, senuosius namo gyventojus, kurie rąstinį namą surentė dar 1890 m. Mokinai turėjo atidžiai klausyti pasakojimo ir atsakyti į istorijos mokytojos pateiktus klausimus, jiems teko išsiaiškinti nemažai dalykų: sužinoti sodybos įkūrimo istoriją, aptarti, kokio ji buvo išplanavimo, kaip keitėsi jos vaizdas bėgant metams, susipažinti su sodybos šeimininkų buitimi, verslais bei palyginti, kuo galėjo skirtis žmonių gyvenimas kituose regionuose.

Vėliau mokiniai buvo pakviesti į senovinį svirną, kuriame yra įrengtas mažas sendaikčių muziejus. Čia jie susipažino su verpimo rateliu, audimo staklėmis, apžiūrėjo, kaip atrodo senovinis prosas, kaip trobos viduryje pagarbiai virš stalo kabo šiaudų sodas. Senomis protėvių kanklėmis klasiokams pakankliavo šių namų gyventojas Augustinas Gužys, papasakojo istoriją apie prosenelio pagamintas autentiškas suvalkietiškas kankles.

Technologijų, tikybos mokytoja Laima Gužienė pademonstravo senovines fotografijas, papasakojo šios šeimos protėvių tremties istorijas ir tai, kaip tikėjimas Dievu padėjo proseneliams ištverti tremties vargus ir išbandymus. Mokytoja buvo pasipuošusi suvalkietišku tautiniu kostiumu, jį pristatė. Jauniausioji sodybos gyventoja Kotryna Gužytė (5 m) pristatė aukštaitišką kostiumą. Vėliau mokiniai, išstudijavę teoriją, atliko praktinę užduotį, aprengė moters ar vyro popierinį siluetą pasirinkto Lietuvos regiono tautiniais kostiumais. Drabužiams spalvas ir raštus mėgino pritaikyti piešdami ir spalvindami. Taip smalsieji šeštokai šioje netradicinėje pamokoje, autentiškoje senovinėje klėtyje, susipažino su dzūkų, suvalkiečių, aukštaičių, žemaičių bei Mažosios Lietuvos regionų tautinių kostiumų ypatumais, pažindami ir atrasdami jų grožį ir įvairovę, sodrias spalvas ir margus raštus.

Poilsio minutėmis fizinio ugdymo mokytoja Joana Šiugždinienė mokiniams skyrė fizinio ugdymo užduotis, susijusias su sodybos gyventojų kasdienybe. Mokiniai, susipažinę su to meto valstiečių darbais laukuose, buityje, apžvelgę sveiką mitybą, į drobinius bulvių maišus įsiropštė, kad galėtų rungtyniauti linksmosiose estafetėse, mėgino greičiau nušuoliuoti ir pasiekti finišo tiesiąją. Taip pat teko su burna, be rankų, nusiskinti trobos gyventojų auginamų daržovių, kurios buvo parištos ant virvės. Ši užduotis mokiniams labai patiko, buvo daug skanaus juoko ir su morka burnoje, ir be jos…

Edukacija buvo turininga, mokiniai suvokė, kaip svarbu pažinti savo šaknis, protėvių gyvenimo istoriją, kuri yra glaudžiai susieta su kiekvieno žmogaus gyvybe… Kiekvienas pajuto didesnį poreikį pažinti tautinį paveldą ir tradicijas, suvokė šių pamokų prasmę, nes jos leidžia tiesiogiai prisiliesti prie šeimos tradicijų ir istorijos, krašto tautodailės, augina gimtojo krašto istorinę, pilietinę, kultūrinę ir meninę vertę…

+8

0