Į ugdymo turinį – ateities mąstymas

Gegužės 14 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Strateginių programų skyriaus vedėjo pavaduotoja ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Tarptautinio penkiolikmečių tyrimo (angl. Programme for International Student Assessment, PISA) valdybos narė dr. Rita Dukynaitė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje pristatė EBPO PISA naujoves, aptarė, kokiame kontekste veikiama. „PISA tyrimas orientuotas ne į ugdymo programas, o į kasdienį mūsų gyvenimą – tai turi atsispindėti užduotyse ir ugdymo turinyje. Jeigu švietimas nepastebi globalių sunkumų, esančių visame pasaulyje, tai yra blogai“, – kalbėjo R. Dukynaitė.

 

Gyvenimas ilgiau ir noras gyventi geriau turi rimtų pasekmių, apie tai mažai diskutuojama. Šiuolaikinė kultūra vertybiškai yra kitokia, apie tai reikia mąstyti. Ugdymo turinyje turi išryškėti ateities mąstymas, pavyzdžiui, šiuolaikinis jaunimas daug ką supranta vaizdais – tai reikia suprasti ir kaip privalumą, ir kaip trūkumą. Dramatiškai auga vidurinioji klasė – tai turi savų pasekmių, tokių kaip masinis vidurinis, aukštasis išsilavinimas. Pajamų nelygumas linkęs didėti – į ugdymo įstaigas ateina vaikai iš skirtingų sąlygų, todėl švietimo sistema turi būti jiems pritaikyta. Visame pasaulyje auga gyventojų skolos nuo disponuojamų pajamų, gyvenama ne pagal išgales, stipriai auga vartojimas.

„Įvertinome privačias ir valstybines mokyklas, privačių Lietuvoje nėra daug, be to, tyrimuose jos dalyvauja sąlygiškai, neturime atskiros imties, todėl apie šiuos skaičius reikia kalbėti labai atsargiai. Privačių mokyklų mokiniai mokosi geriau, tada mes klijuojame etiketę, neva taip yra dėl aukštesnio socialinio, ekonominio, kultūrinio konteksto (SEK), bet perskaičiavome duomenis įvertindami tik švietimo įtaką, iš to galima daryti išvadą, jog Lietuvoje nėra ambicijos mokyti kiekvieną vaiką, kad jis darytų pažangą, tai mums tampa grėsme. Atskaičiavus SEK, privačių Lietuvos mokyklų švietimo kokybė yra geresnė. Aišku, šiuos terminus turime vartoti atsargiai“, – komentavo R. Dukynaitė.

 

Kitas dalykas – ankstyvasis ugdymas. Kontekste, kai skolos ir diversifikacija didėja, nepaprastai svarbus ankstyvasis ugdymas, tačiau Lietuva yra nepalankioje skalės pusėje. Lietuvos vaikų iki 3 metų priėmimas yra mažesnis nei EBPO vidurkis, jeigu kalbame apie 3 ar 4–5 metų vaikus, Lietuva diagramoje kaskart stipriai „pakyla“, bet kai pasidomime, kokia ankstyvojo ugdymo kokybė, atsiranda dar daugiau klausimų, rezultatas nėra pakankamas. Duomenys rodo, kad jei vaikas ikimokyklinio ugdymo įstaigą lankė metus, jo rezultatas beveik toks pats, koks ir lankiusiojo trejus metus. Reikia ieškoti priežasčių, kodėl taip yra. Socializacija, edukacija įvyksta per metus, o paskui nutrūksta. Derėtų susirūpinti rizikos grupėse esančiomis šeimomis – jų vaikams labiausiai reikia ankstyvojo ugdymo ir jie turi mažesnį jo prieinamumą.

Keičiantis situacijai, sparčiai augant dirbtiniam intelektui, klausimą „kiek vaikų tenka vienam kompiuteriui“ reikia performuluoti į „kiek kompiuterių ir kitų išmaniųjų įrenginių tenka vienam vaikui“. Pagal pateiktus duomenis, 15-mečių, kurie jaučiasi blogai, jei nėra prisijungę prie interneto, Lietuvoje yra daugiau nei Latvijoje ir Estijoje.

Svarbiausi iššūkiai

 

Reikia užtikrinti, kad mokytojai būtų tinkamai apmokyti, suteikti jiems tinkamas, aukštos kokybės ir moksliniais tyrimais pagrįstas profesinio tobulėjimo galimybes. Svarbu atnaujinti vyresnio amžiaus mokytojų įgūdžius, kad jie galėtų prisitaikyti prie naujų reikalavimų, R. Dukynaitė pabrėžė, kad šiuo metu vykdoma daug įvairių mokymų, bet dalis jų yra pseudopsichologiniai ir naudos neduoda, todėl reikia kritiškai vertinti ir atsirinkti. Suprasti, ką reiškia geras mokytojas, geras mokymas, nes kartais šie dalykai suprantami skirtingai, taip pat reikia ugdyti ir (arba) atnaujinti mokytojų įgūdžius (kaip geriausiai panaudoti informacines ir ryšių technologijas, skatinti gilų mokymąsi, įgyvendinti individualias mokymo strategijas). Šiandienos situacija reikalauja užtikrinti, kad mokytojai būtų pasirengę įvairovei klasėje, spręsti tam tikrų disciplinų, amžiaus grupių ar geografinėse vietovėse mokytojų trūkumą, stinga supratimo, kad nepalankioje padėtyje esančios grupės turi lygias galimybes į mokymąsi, mokytojus (kvalifikuotus, turinčius reikiamų įgūdžių), mokymo programas ir mokymo praktikas. Dar vienas iššūkis – trūksta geresnio supratimo apie motyvus tapti mokytoju, skatinant naujų kartų susidomėjimą, pasak R. Dukynaitės, mokytojo profesija labai populiari, bet tas noras vienkartinis (daug kas nori vesti pavienes paskaitas), daug konsultantų, teikiančių mokymo paslaugas, bet trūksta galinčių pasiekti tvarų rezultatą, mokyti nuolat.

 

Kaip svarbiausi būsimi ir neišspręsti iššūkiai įvardijami mokytojų žinių ir asmeninio tobulėjimo poreikių supratimas, atsižvelgiant į naujus įgūdžius (naujos žinios turi koreliuoti su asmeniniu tobulėjimu), poreikis nustatyti mokymo strategijas ir (arba) praktiką, turinčią didžiausią poveikį mokiniams, ir kontekstus, kuriuose jos yra veiksmingiausios (nes skirtingose šalyse didžiausią poveikį daro nevienodi dalykai), mokytojo streso šaltinių supratimas ir mažinimas bei asmeninė gerovė. Ne mažiau aktualūs klausimai – kaip geriausiai remti mokymą ir holistinį tobulėjimą specialiųjų poreikių grupėse bei kokios mokymo ir pedagoginės praktikos yra veiksmingos, kaip jas integruoti. Be abejo, svarbu reaguoti į pokyčius švietimo srityje, nes kinta švietimo tikslai, kontekstas (įskaitant dirbtinio intelekto poveikį), vertinimo pobūdis ir modeliai – vertinimas vienas iš esminių dalykų, kuris turėtų daryti įtaką ir procesams, ugdymo turiniui, ir žmonių elgsenai, ir vertybėms. Kyla daug klausimų apie finansinius, žmogiškuosius ir laiko išteklius, investuojamus į švietimą: kiek valstybės išleidžia švietimui, jo pokyčiams, ar išlaidų pokyčiai susiję su mokinių rezultatų pokyčiais ir pan., ar mokyklose yra kvalifikuotų (pagal naujus iššūkius) mokytojų, kiek mokytojams mokama, kaip mokytojų atlyginimai lyginami su kitų darbuotojų atlyginimais ir t. t. Kalbant apie laiko išteklius, keliami klausimai, kiek valandų mokytojai moko („faktinis mokymo laikas“), kokią pagalbą teikia namų darbai, ar mokyklos siūlo papildomų pamokų (popamokinės veiklos), kokios mokinių mokymosi galimybės, kurių gimtoji kalba nėra vartojama mokykloje.

EBPO rekomenduoja nuo vienodumo pereiti prie įvairovės, siekti, kad centre turėtų būti ne ugdymo turinys, o mokinys, ne mokymosi vieta, o veikla, aukščiausiu lygiu turėtų mokytis ne kai kurie, o visi mokiniai. Pastebima, kad PISA tyrimuose auga užduočių kiekybė, jos trumpesnės, bet jų daugiau, tai leidžia tiksliau įvertinti mokinio gebėjimus, nes jei bus pateiktos tik kelios užduotys ir jos pasirodys per sudėtingos, mokinys gali ir neatskleisti savo gebėjimų.

 

2021 m. vyks PISA matematinio raštingumo tyrimas, kuriame bus atviros užduotys, neturinčios vieno teisingo atsakymo. EBPO pabrėžia, kad kiekviena šalis gali turėti savo matematinio raštingumo viziją ir supratimą, kaip organizuoti veiklas mokykloje, o matematinis mąstymas turi būti nukreiptas į problemų sprendimą, samprotavimą, informatinį mąstymą, kas suteiktų intelektinį įžvalgumą, reikalingą XXI a. Didinant matematinį raštingumą svarbu naudoti robotus, išmaniuosius telefonus, informacines ir komunikacines technologijas, taip pat daug kritikos sulaukiama dėl amžiaus tarpsniui netinkamo užduočių turinio, kalbos konteksto – šiuos dalykus reikėtų pritaikyti, nes užduotys yra tinkamo lygio, bet per daug sudėtingai pateiktos, todėl daliai mokinių tampa sudėtinga jas išspręsti.

2024 m. skaitymo gebėjimų tyrime laukia dar daugiau naujovių – platesnės nuorodos į pagrindines sritis (atsiranda savireguliacinių įgūdžių), kritinis skaitymas, sudėtingos informacijos apdorojimas, atsiras naujų užduočių, kurios rodys mokinio mąstymo procesus – kaip jis eksperimentuoja, derina informaciją iš skirtingų šaltinių, kaip išsikelia tikslą. Bus naudojami nauji analizės metodai.

 

Antroje pristatymo dalyje R. Dukynaitė pateikė individualizuoto ugdymo pavyzdį – pasakojo apie Australijoje esančią Adelaide Botanic vidurinę mokyklą, kurioje lankėsi kartu su kitų šalių atstovais. Apie tai „Švietimo naujienose“ rašysime artimiausiu metu.