Gelgaudiškio pagrindinės mokyklos direktorė: pedagogų darbas tampa vis sudėtingesnis

Šakių r. Gelgaudiškio pagrindinėje mokykloje, kaip ir daugumoje nedidelių miestelių mokymo įstaigų, bendras mokinių skaičius mažėja, tačiau daugėja specialiųjų poreikių turinčių vaikų. Pasak mokyklos direktorės Odetos Dailidienės, pagalbos šiems vaikams reikėtų daugiau negu šiuo metu su turimais specialistais įmanoma suteikti.

Specialistų – per mažai

 

Vaikai Gelgaudiškio pagrindinėje mokosi nuo pirmos iki dešimtos klasės, šalia mokyklos veikia Ikimokyklinio ugdymo skyrius. O. Dailidienė pasakoja, kad mokyklą lanko autizmo spektro sutrikimą, klausos negalią turintys mokiniai. Dešimčiai vaikų nustatyti dideli, keturiems – vidutiniai ugdymosi poreikiai, visiems jiems reikalingos mokytojo padėjėjo, specialiojo pedagogo, logopedo, psichologo konsultacijos, surdopedagogo pagalba. Mokinių turimi specialieji ugdymosi poreikiai labai skirtingi, visi mokosi pagal individualiai parengtas programas. Deja, švietimo pagalbos specialistams etatų mokyklai skirta pernelyg mažai.

 

„Mokyklai švietimo pagalbos specialistų etatai skiriami pagal bendrą besimokančių mokinių skaičių, nors turinčių specialiųjų poreikių vaikų procentas nuolat didėja. Šiuo metu pagalbos reikia maždaug 10 proc. mokyklos vaikų, o specialistų etatų yra tiek, kiek yra“, – dėsto O. Dailidienė.

 

Gelgaudiškio pagrindinei mokyklai skirta vos pusė mokytojo padėjėjo etato. Jo darbo valandos sudėliotos savaitei, vienu metu jis gali būti su vienu vaiku. „Mums reikėtų daugiau mokytojų padėjėjų, turinčių mažesnį darbo krūvį. Rasti tokių, kurie galėtų dirbti vos 0,25 etato, nepavyksta. Ieškome išeičių: mokytojai, kurie turi mažesnį krūvį, per laisvas dėstomo dalyko pamokas dirba kaip mokytojo padėjėjai su vaikais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių“, – aiškina direktorė.

Mokyklos specialiajam pedagogui ir logopedui taip pat skirta po pusę etato. Šių specialistų pagalbos reikia ne tik mokyklą, bet ir Ikimokyklinį skyrių lankantiems vaikams.

Vaikai – skirtingi

 

Direktorės teigimu, pedagogams tenka dirbti itin sudėtingomis sąlygomis, nes greta specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų mokosi ir kiti, kurie taip pat labai skirtingi: „Vieni mokiniai gabūs, kiti – mažiau gabūs, dar kiti – gabūs, bet nemotyvuoti, pritingintys, treti – vidutinių gabumų ir panašiai. Ne visada mokytojas per pamoką gali skirti kiekvienam dėmesio tiek, kiek jo reikia.“

 

Ypač daug problemų kyla su paaugliais. „Jie greitai pajunta, kaip galima išprovokuoti kartu besimokantį elgesio, emocijų sutrikimų turintį vaiką, kad būtų sutrukdyta pamoka. Jiems tai savotiškas žaidimas – sutrikimų turintis vaikas išsilieja kur kas stipriau nei tas, kuris geba valdyti emocijas“, – sako O. Dailidienė.

 

Pasak pašnekovės, mokykloje labai reikėtų psichologo, bet jam taip pat skirta vos pusė etato. Tiek turintiems specialiųjų poreikių, tiek ir visiems vaikams praverstų nusiraminimo kambarys. „Yra vaikų, kurie norėtų tyliai ir ramiai praleisti pertrauką, čia dalį pamokų su specialistais galėtų mokytis ir, tarkime, autizmo ar emocijų bei elgesio sutrikimų turintys mokiniai. Norėtųsi, kad nusiraminimo kambaryje būtų sukurta tinkama aplinka, būtų visa reikalinga įranga. Deja, tai kainuoja. Atsinaujinti stengiamės kasmet – pernai naujai įrengėme psichologo kabinetą, už per karantiną sutaupytas lėšas sutvarkėme valgyklą, koridorių. Vis dėlto lėšų reikėtų jau kapitaliniam mokyklos remontui – atplėšę grindų lentas pastebėjome, kad jos paklotos tiesiai ant žemės, be jokių perdangų, dėl to žiemą klasėse būna šalta ir drėgna“, – dėsto direktorė.

Deda visas pastangas padėti vaikams

 

Mokyklos vadovė pasidžiaugia, kad net ir sudėtingomis sąlygomis dirbdami mokytojai deda visas pastangas padėti kiekvienam vaikui. Jie nuolat kelia kvalifikaciją, gilina žinias, kaip mokyti skirtingų sutrikimų turinčius vaikus, kaip įtraukti juos į mokyklos bendruomenę. Intensyviai bendradarbiaujama su Švietimo pagalbos tarnyba, jos specialistai ne tik vertina vaikų ugdymosi poreikius, pateikia rekomendacijas, bet ir konsultuoja susidūrus su sudėtingesniais atvejais, suteikia pagalbą pedagogams ar vaikams.

 

Gelgaudiškio pagrindinė mokykla įsikūrusi netoli Gelgaudiškio „Šaltinio“ specialiojo ugdymo centro, tad pagalbos sulaukiama ir iš ten dirbančių patyrusių specialistų. „Tai – metodinis centras, kur teikiama pagalba visos šalies sutrikimų turintiems mokiniams, jų tėvams ir pedagogams. Kaimynų pagalba – labai kvalifikuota. Taip pat dalyvaujame specialiojo ugdymo centre organizuojamuose mokymuose, semiamės patirties, konsultuojamės“, – sako O. Dailidienė.

 

Autorės nuotraukos

Vis dėlto, pasak mokyklos vadovės, teorinių kursų su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais dirbantiems pedagogams nepakanka, praktinis darbas visada pateikia daugiau iššūkių. „Gali kiek nori klausyti, kaip vairuoti automobilį, bet atsisėdęs prie vairo suprasi, kad suvaldyti jo negali. Teorinės paskaitos niekada neatskleis visų atvejų, su kuriais tenka susidurti praktikoje, todėl pedagogų darbe ypač svarbus kūrybiškumas, gebėjimas tinkamai reaguoti į nestandartines situacijas“, – dėsto mokyklos vadovė.

 

Jos teigimu, mokytojo darbas pastaraisiais metais nuolat keičiasi, jis tampa vis sudėtingesnis. „Nėra taip, kad tai, ką išmokai vakar, tiks šiandien ar rytoj. Turime suprasti: lengviau dirbti nėra ir nebus. Pokyčiai visada sudėtingi, bet turime su jais susitaikyti“, – pabrėžia O. Dailidienė.

Nuotolinis mokymas kai kuriems vaikams tiko geriau

 

Didelis pokytis tiek vaikams, tiek pedagogams buvo ir nuotolinis mokymas. Mokyklos direktorės teigimu, persitvarkyti teko labai greitai, be pasirengimo: „Stresą patyrė tiek mokytojai, tiek vaikai, tiek jų tėvai. Ypač sunku buvo pirmokams, kurie turėjo nuotoliniu būdu išmokti skaityti, rašyti. Tėvai gali dėti visas pastangas, bet ne visi žino, nuo ko pradėti savo vaiką mokyti. Per trumpą laiką turėjome spręsti daugybę užgriuvusių problemų, keisti tiek mokymo būdus, tiek metodus.“

 

Direktorė pabrėžia, kad nuotolinis mokymas atskleidė ir naujų dalykų. Ne visiems vaikams mokytis nuotoliniu būdu sekėsi vienodai. „Kai kuriems netgi ėmė sektis geriau – tiems, kuriems reikalinga rami aplinka, be triukšmo ir streso. Per karantiną pastebėjome – yra mokinių, kuriems geriau sekasi rašyti kompiuteriu, o ne ranka. Įgytą praktiką taikysime ir mokydami klasėse – kai kuriems vaikams leisime per pamoką naudotis planšetiniais kompiuteriais“, – sako O. Dailidienė.

 

Pasak jos, kur kas daugiau pastangų ir kantrybės prireikė pedagogams: „Buvo visko – ne visi mokiniai jungdavosi prie nuotolinių pamokų. Keletą kartų paklaususi ir nesulaukusi atsakymo, tokiu atveju rašydavau n raidę. Tik pamatę, kad mokytojas jų vis tiek nepaliks ramybėje, mokiniai įprato aktyviai dalyvauti nuotolinėse pamokose, suprato, kad mokyklos taisyklės – bendros visiems, jų reikia laikytis visada.“

 

Direktorė pasakoja, kad kai kurie mokiniai, kurie neturi namuose kompiuterių ar negali mokytis vieni, ėjo į mokyklą ir per karantiną. Specialiojo pedagogo kabinete jiems mokytis buvo sudarytos visos sąlygos – mokiniai sėdo prie kompiuterių, jungėsi prie mokymosi platformų ir gavo individualią, kvalifikuotą specialisto pagalbą. Direktorė pabrėžia, kad tokių vaikų mokymosi rezultatai smarkiai pagerėjo.

Pastebėti problemas kuo anksčiau

 

Pasak direktorės, bendradarbiavimas su tėvais visame ugdymo procese yra bene svarbiausia sėkmės dedamoji dalis. „Džiaugiamės, kad didžioji dalis mūsų mokykloje besimokančių vaikų tėvų – geranoriški. Dar nepasitaikė atvejo, kad specialiųjų ugdymosi poreikių turintį vaiką auginantys tėvai atsisakytų kreiptis į Švietimo pagalbos tarnybą. Žinoma, kai kuriais atvejais tenka juos įtikinėti ilgiau, vis dėlto kol kas visada pavyksta. Kalbamės su tėvais, pabrėžiame: laiku nesuteikus pagalbos, ateityje vaiko sunkumai tik didės“, – tvirtina mokyklos vadovė.

 

Be to, kol mokiniui, turinčiam ugdymosi sunkumų, Švietimo pagalbos tarnyboje neatliktas vertinimas, nenustatyti specialieji poreikiai ir tai, kokios pagalbos jam reikia, pedagogai jo žinias privalo vertinti pagal bendruosius pasiekimus. „Tokiu atveju pažymys būna nepatenkinamas. Tik besimokydamas pagal jam rekomenduotus ugdymo būdus, metodus ir ugdymo programą, mokinys gauna mokytojo padėjėjo, kitų specialistų pagalbą. Kuo greičiau tėvai susitaiko, kad jų vaikas turi specialiųjų ugdymosi poreikių, tuo jo ugdymo rezultatai būna geresni“, – pabrėžia O. Dailidienė.