„Erasmus+“ projekto patirtys Italijos licėjuje

2023 m. birželio mėnesį mes, Šiaulių sanatorinės mokyklos specialioji pedagogė Atena Žymantienė ir direktoriaus pavaduotoja Irma Grabauskienė, dalyvavome „Erasmus+“ programos darbo stebėjimo vizite Pescaros mieste (Italija), lankėsi Statale G. Marconi licėjuje. Šešiasdešimt penkiose licėjaus klasėse mokosi apie 1300 mokinių. Kiekvienoje klasėje yra 16–21 mokinys. Mokykloje dirba 153 mokytojai. Licėjus ypatingas tuo, kad mokiniai pagal savo gebėjimus ir planuojamą tolesnę karjerą gali rinktis humanitarinę arba tiksliųjų mokslų kryptį. Licėjus turi tris pastatus ir atskirą korpusą laboratorijoms ir sporto salei, kurie šiuo metu yra renovuojami. Mokiniams per dieną vyksta 5–6 pamokos (27 per savaitę), kurių trukmė 40 min. Tvarkaraštyje yra kelios vieno dalyko pamokos iš eilės. Į pamoką ir pertrauką kviečia skambučiai. Kiekviename mokyklos aukšte yra budinčiojo darbuotojo salelė, kur mokiniai gali gauti informaciją, reikiamą pagalbą, pasitikrinti tvarkaraštį. Budintysis personalas prižiūri tvarką ir saugumą mokykloje. Pavėlavę į mokyklą mokiniai užpildo formą, kurioje užfiksuoja laiką ir vėlavimo priežastį. Taip pat gali užpildyti informaciją apie planuojamą neatvykimą ar vėlavimą į mokyklą. Lapeliai atiduodami į raštinę. Tokia sistema padeda kontroliuoti lankomumą ir veikia prevenciškai.

 

Susitikimo su mokyklos vadovais metu susipažinome su Italijos švietimo sistema ir ugdymo(si) organizavimu, mokytojų kvalifikacijos kėlimo galimybėmis, analizavome Lietuvos ir Italijos švietimo sistemos panašumais ir skirtumais. Italijoje, skirtingai nuo Lietuvos, pradinėje mokykloje mokomasi 5 metus, pagrindinėje – 3 metus, licėjuje (gimnazijoje) – 5 metus.

 

Vizito metu stengėmės kuo daugiau sužinoti apie licėjų, įžvelgti tai, ką norėtume ir galėtume pritaikyti savo mokykloje. Susipažinome su ugdymo(si) aplinkomis, jų pritaikymu ugdymo procese. Beveik pusė ugdymo proceso organizuojama integruojant dalyko ir užsienio kalbų mokymą(si). Mokiniai šioje mokykloje turi galimybę rinktis 5 užsienio kalbas (prancūzų, ispanų, anglų, rusų, vokiečių, lotynų). Vienu metu mokiniai mokosi 4 užsienio kalbas, vieną iš jų pasirinktinai. Italų literatūra ir istorija mokoma prancūzų kalba. Biologijos-chemijos vadovėlyje testo vienas klausimas visada yra anglų kalba. Stebėjomės mokinių užsienio kalbų gebėjimais ir aukštu pasiekimų lygiu. Sudomino kalbų mokymo metodika. Pamokoje vienu metu kalbama, ieškoma bendrumų ir skirtumų keliomis kalbomis. Baigę licėjaus humanitarinės krypties skyrių mokiniai gauna du diplomus – italų ir prancūzų. Prancūzų diplomas suteikia galimybę studijuoti Prancūzijos universitetuose.

 

 

Mokiniai mokosi filosofijos, sociologijos, psichologijos ir religijos pagrindų. Dalykų turinys labai glaudžiai siejamas su gyvenimu. Sužavėjo tiksliųjų ir humanitarinių mokslų vadovėliai, jų struktūra, turinys, užduotys. Kai kurių dalykų vadovėliai yra skirti dviem mokslo metams. Biologijos ir chemijos per mokslo metus mokosi po pusmetį. Panašiai kaip ir Lietuvos mokyklose, mokinių tvarkaraščiuose yra pilietinio ugdymo pamokos, mokiniai renka socialines valandas. Per trejus metus mokiniai turi surinkti 90 val., atlikti refleksiją ir atsiskaityti klasės kuratoriui. Tokią refleksijos ir atsiskaitymo už socialines valandas veiklą stebėjome vizito metu. Šiuos veiklos metu mokiniai pateikė visuomeninių ir nevyriausybinių organizacijų sertifikatus, pažymas apie vykdytas veiklas, pasakojo apie savo asmenines patirtis.

 

Vizito metu turėjome galimybę stebėti 9 pamokas, kuriose analizavome, lyginome mokymo(si) ypatumus, mokinių vertinimo/įsivertinimo/refleksijos organizavimo metodus, skaitmenines platformas ir priemonių įvairovę Lietuvos ir Italijos mokyklose. Mokytojai supažindino su elektroniniu dienynu ir vertinimo sistema. Mokiniai per pusmetį turi gauti nuo dviejų iki penkių įskaitinių įvertinimų. Vertinama nuo 1 iki 10 balų, tačiau gali būti ir vertinama pusiniu balu (Pvz., 9,5 balo). Su kiekvienu tėvu/globėju per metus organizuojami mažiausiai du kontaktiniai susitikimai (mokslo metų pradžioje ir pabaigoje), pagal poreikį ir dažniau.

 

Projektinio susitikimo metu su licėjaus mokiniais turėjome galimybę dalyvauti Italijos policijos organizuotame tiesioginiame Vebinare mokinių patyčių klausimu. Pokalbio su  mokytoja metu sužinojome, jog po COVID – 19 pandemijos ir nuotolinio ugdymo patyčios tapo itin opia problema Italijos mokyklose.

 

Licėjuje mokosi 25 mokiniai, turintys specialiųjų ugdymo(si) poreikių. Šiems mokiniams ugdymas organizuojamas panašiai kaip ir Lietuvos mokyklose: dalis pamokų vyksta bendrai su kitais mokiniais klasėse, padedant mokytojo padėjėjams, kartais specialiesiems pedagogams, dalis – pagalbos centre (atskiroje patalpoje „Penktame kambaryje“). Skirtingai nuo Lietuvos mokyklų, į pagalbos centrą pamokų metu atvyksta menų terapijos mokytojai. Baigę licėjų specialiųjų ugdymo(si) poreikių turintys mokiniai gauna baigimo pažymėjimą, kuriame nurodytos įgytos kompetencijos.

 

Vizito metu didelį įspūdį paliko šilti, draugiški santykiai su mokyklos bendruomene, mokinių domėjimasis Lietuva ir jų bendraamžiais mūsų šalyje. Sužavėjo mokinių mokymosi motyvacija, įsitraukimas, susidomėjimas dėstomu dalyku. Pastebėjome, kad mokiniai noriai diskutuoja su mokytojais, įsitraukia į debatus bei drąsiai demonstruoja savo žinias, nuomonę, pilietinę poziciją. Malonų įspūdį paliko mokinių paslaugumas, savanoriška pagalba mums vertėjauti pamokose.

 

Užmegzti profesiniai ryšiai su priimančios institucijos pedagogais, tikimės, taps glaudžiais bendradarbiavimo ryšiais.