Dieveniškių „Ryto“ gimnazijai – 25-eri

„Mokykla neturi būti pasirengimas gyvenimui. Mokykla turi būti gyvenimas.“ (Elbertas Grimas Habardas)

 

Mokykla svarbi kiekvienam žmogui, nes tai jo gyvenimo kelio pradžia… Dieveniškėse lietuviškos mokyklos minimos jau 1942–1945 m., nuo 1952 m. minima trikalbė vidurinė mokykla, tik 1992 m. atskiriamos lietuviškos klasės ir įkuriama Dieveniškių 2-oji vidurinė mokykla, kuriai vadovauti pradėjo Danutė Andriuškevičiūtė. 1995 m. mokyklai suteikiamas „Ryto“ vardas, o 2015 m. vidurinė mokykla tampa gimnazija, kuriai dabar sėkmingai vadovauja Lolita Mikalauskienė.

 

Jubiliejinė šventė prasidėjo rytinėmis šv. Mišiomis Dieveniškių Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčioje. Parapijos klebonas Domas Valančiauskas, laimindamas mokyklą, mokinius ir mokytojus, kalbėjo, kad ypatingoje geografinėje vietoje turi gyvuoti ir ypatinga gimnazija. Būtent „Ryto“ gimnazija yra pagrindinis visos bendruomenės traukos centras. Pasibaigus šv. Mišioms šurmuliuojantis būrys svečių skubėjo į gimnaziją, kurios kiemas šia ypatinga proga pasipuošė šv. Kazimiero skulptūra. Meno dirbinį, kurį mokyklai padovanojo skulptorius Gediminas Radzevičius, pašventino klebonas. O svečių jau laukė šventiškai pasipuošusi gimnazija (išradingumą pademonstravo dailės ir technologijų mokytojos Renatos Bartkevič vadovaujami mokiniai). Valanda apžiūrint mokyklos erdves svečiams tikrai neprailgo. Pristatydama gimnaziją, direktorė pabrėžė tikinti, kad ir toliau pavyks ryžtingai siekti savo tikslų, išlaikyti darbštų ir kūrybingą pedagogų kolektyvą bei sulaukti dar ne vieno jubiliejaus.

„Laikas, apsukęs ratą, pasikartoja dar sykį“, – tokiais žodžiais šventinę programą pradėjau aš, mokytoja Vilma Kisielytė. Programos idėja – gimnazijos gyvenimas, margas, spalvotas, iš daugybės siūlelių nuaustas. Kiekvienas mokinys į audinį įpynė savo siūlelį: dainavo, grojo, deklamavo, o kai pašoko linksmąją polką „Op op“, salėje abejingų neliko. Labiausiai svečius sužavėjo mokinių nuoširdžios šypsenos ir meilė tam, ką daro. Svečių nenustebino jubiliejiniame gimnazijos laikraštyje „Saulėtekis“ (redaktorė Jolita Slavinskienė) mokinių išsakyta mintis, kad mokykla – antrieji namai.

Į gimnazijos jubiliejinę šventę atvykęs gausus būrys svečių negailėjo gražių sveikinimo žodžių bendruomenei. Švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos Respublikos Seimo, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos, „Vilnijos“ ir „Ryto“ draugijų, istorinio regioninio parko, rajono ugdymo ir kaimyninių įstaigų atstovai, gimnazistų tėvai, buvę šios gimnazijos mokiniai linkėjo dar ilgo ir prasmingo kelio, priminė, kokie svarbūs ir reikšmingi esame šiame krašte.

 

Tardama padėkos žodį direktorė L. Mikalauskienė pabrėžė, kad gimnazijos gyvenimas toks spalvingas dar ir dėl to, kad kiekvienas bendruomenės narys jaučia pareigą prisidėti prie nuolatinio įstaigos augimo ir tobulėjimo. Ypatingas dėmesys buvo skirtas gimnazijos veteranams – mokytojams, 25-erius metus išdirbusiems šioje mokykloje: Gintarui Staniuliui, Reginai Ratkevičienei, Danai Bruzgienei, Ilonai Baležentienei, Reginai Barsulienei. Jie buvo apdovanoti bilietais į Operos ir baleto teatrą.

Šventė mus pakylėja ir sušildo, priverčia pajusti kasdienybės prasmę ir grožį. Dvidešimt penkeri metai mokyklai – daug ar mažai? Sunku pasakyti. Svarbu, kuo matuosime. Jei žmonijos nueitu keliu, tai labai nedaug. Jei matuosime mokyklą baigusių mokinių prirašytais, o mokytojų ištaisytais sąsiuviniais, mūsų svajonėmis, nuveiktais darbais, tai susidarys ilgas ir margaspalvis kelias…

 

Vilma KISIELYTĖ

Šalčininkų r. Dieveniškių „Ryto“ g-jos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė