Dar kartą patvirtinta: „Erasmus+“ projektai moko, skatina bendrauti, pažinti save ir pasaulį

Konstantinas Rimkus
,
IVG klasės mokinys

Ar įmanoma per savaitę laiko susirasti naujų draugų, lavinti užsienio kalbos žinias tiek, kad laisvai bendrautum, susipažinti su naujomis kultūromis, patobulinti savo kompiuterines žinias ir tuo pačiu metu smagiai praleisti laiką? Atsakymas: tikrai taip. Tai patvirtinti gali Meškuičių gimnazijos mokiniai Gabija Miežytė, Miglė Maižiūtė, Daina Karčiauskaitė, Nojus Jakavičius, Pijus Janušauskas bei Konstantinas Rimkus, kurie kartu su mokytojomis Kristina Dagiene ir Lina Andriuškaite rugsėjo 18–24 dienomis dalyvavo antrame „Erasmus+“ projekto „Computer skills in modern education” mobilume. Susitikimas vyko Bulgarijoje, Sofijos mieste. Čia be šeimininkų dar dalyvavo komandos iš Italijos, Turkijos bei Rumunijos.

 

 

Tradiciškai pirmąją dieną visi susirinko Sofijoje įsikūrusioje Prof. Dr. Asen Zlatarov profesinėje mokykloje. Šeimininkai, šventiškai pasipuošę savo tautiniais kostiumais, pasitiko svečius su balta duona ir medumi. Jie aprodė mokyklą, savo specializuotus chemijos ir biotechnologijų kabinetus. Čia tapome dviejų cheminių ekskrementų – „cheminio šviesoforo“ bei „dramblio dantų pastos“ – žiūrovais. Po jų vyko komandų susipažinimas ir pristatymai, kaip kiekvienoje šalyje panaudojami Microsoft produktai įgyvendinti edukacinius tikslus. Čia, jau draugų kompanijoje, papietavome. Tada aplankėme Sofijos centrą, senamiestį, buvome užklydę į požeminį muziejų. Nors Sofija ir negali pasigirti didžiausiu senamiesčiu, tačiau tai, kas išliko, yra tikrai įspūdinga.

 

Antroji diena buvo pilna kelionių. Iš pat ryto aplankėme Pravets miestelį, kuriame sužinojome apie pirmąjį Bulgarijoje sukurtą kompiuterį, paskui – vietinį Bulgarijos kultūros muziejų. Užsukome ir į geologinį Iskar-Panega parką, kuriame mėgavomės gražia ir ramia gamta bei Lietuvai nebūdingomis kalnuotomis vietovėmis. Po pietų laukė dar viena kelionė – į Prohodnos uolą. Uolos vaizdas, tiesą sakant, įspūdingas. Jos viršuje yra du tarpai, pro kuriuos įeina šviesa, vadinami Dievo akimis, o vidus erdvus, tarsi būtų iškastas žmogaus rankomis. Po šių neužmirštamų vaizdų laukė ilgoka kelionė namo ir kelios valandos laisvo laiko prieš miegą.

 

Trečiadienis taip pat prasidėjo kelione, tiesa, daug trumpesne. Vykome į „Technomagicland“, ten išklausėm teorijos bei praktiškai išbandėme mokslinius, eksperimentinius žaidimus. Papildę savo fizikos žinias, aplankėme netoli stovinti „Superkompiuterį“ – patį galingiausią ir masyviausią kompiuterį Bulgarijoje, galintį atlikti keturis su puse bilijardų operacijų per sekundę. Džiaugėmės galimybe pasiklausyti įdomios paskaitos apie skystą azotą, jo reakciją su kitais objektais, daug didesnės temperatūros aplinka. Smagiausia, jog paskaitoje nebuvo vien „sausos teorijos“, visas šias reakcijas ir poveikius pamatėme savo akimis.

 

Ketvirtoji diena taip pat prasidėjo ilgesne kelione. Keliavome link Rilos kalnų aplankyti Rilos vienuolyno. Šis vienuolynas buvo įkurtas X a. ir yra vienas populiariausių Bulgarijoje, nes atrodo tikrai didingai. Aplink vienuolyną yra susikūręs mažas kaimelis su gyvenamaisiais pastatais ir prekyvietėmis. Aplankę vienuolyną, apvaikščioję jį supusį kaimelį ir pasimėgavę tradiciniu maistu, keliavome į Blagojevgradą. Šiame mieste aplankėme Bulgarijos istorijos muziejų, daugiau sužinojome apie šios šalies istoriją, kultūrą, geografiją ir ekosistemą, o tada, pailsėję ir apvaikščioję miestą, grįžome į viešbutį. Vakare šventinei vakarienei visi susitikome netoli viešbučio esančiame tradiciniame Bulgarijos restorane. Čia skanavome tradicinius bulgariškus patiekalus, mėgavomės mums svetima, tačiau gražia muzika ir mokėmės bulgariškų šokių. Atmosfera visos vakarienės metu buvo puiki, išnyko pirmas dienas vyravusi baimė socializuotis, visi nuoširdžiai bendravo tarpusavyje.

 

Penktąją dieną vykome ten, kur projektas ir prasidėjo – į Prof. Dr. Asen Zlatarov mokyklą. Joje vyko šio susitikimo uždarymas, buvo įteikti dalyvių sertifikatai, aptarti savaitės įspūdžiai. Draugai iš Bulgarijos dar kartą mus aprodė Sofijos centrą. Taip tarytum atsisveikinome su miestu. Prieš ilgą kelionę namo…

 

Šis projektas labai teigiamai paveikė kiekvieno iš mūsų gyvenimus. Įgijome naujų darbo kompiuteriais įgūdžių, praplėtėme istorines žinias, gerokai pagerinome gebėjimą bendrauti anglų kalba, susiradome naujų draugų ir susipažinome su kita kultūra. Džiaugiamės turėję galimybę patirti tokią nuostabią savaitę.

 

Finansinę paramą projekto įgyvendinimui suteikė Europos Sąjunga.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.