Baigėsi projektas „Gimtinės pažinimas – neišsenkantis šaltinis“

Visą gegužės mėnesį Maišiagalos vaikų lopšelis-darželis kvietė Vilniaus rajono ikimokyklinukus su mokytojomis keliauti po gimtąsias vietas ir drauge jas pažinti. Kaip sakė žymus Lietuvos geografas Č. Kudaba, „pirma pažink savo kraštą, tik po to žavėkis kitais“. Projekto sumanytojai pažintį su Lietuva pradėjo nuo artimiausios aplinkos. Juk Maišiagala, seniūnijos centras – miestelis, kuris žavi savo istorine praeitimi ir gyvastimi alsuojančia dabartimi. Turintis nuostabų vaikų lopšelį-darželį, puikias gimnazijas, jaukias kavines, nuo seno garsėjantį turgų, žiloje senovėje nuo priešų saugojusį piliakalnį, Houvalto dvarą – kultūros, meno ir tautinio paveldo puoselėjimo vietą, bažnyčią, Kunigo Prelato Juzefo Obrembskio muziejų, naujas poilsio vietas – Maišiagaliečių skverą ir L. Kačinskio aikštę. Ir svarbiausia – čia gyvenančius ir kuriančius žmones.

 

Visą mėnesį darželinukai tyrinėjo Maišiagalą. „Boružėlių“ grupės vaikai virtualiai keliavo po gimtąjį kraštą, prisiminė Advento vainikų edukaciją Maišiagalos tradicinių amatų centre. Aplankė Houvalto dvarą ir sužinojo, kad Maišiagaloje yra ne tik vaikų lopšelis-darželis. „Drugelių“ grupė keliavo Maišiagalos Vilniaus gatve, atidžiai dairėsi ir nukeliavo net iki Dūkštos upės. Pirmoji kelionė baigėsi poilsiu Maišiagaliečių skvere. Prie piliakalnio klausėsi mano, mokytojos Nerijos Četrauskaitės, sekamų legendų. Stabtelėjo prie Kunigaikščio Algirdo paminklo. Atsigaivino maišiagaliečių ir Maišiagalos svečių pamėgtoje „Grafo Hovalto dvaro“ kavinėje. Kas nežino skaniųjų ponios Vandos spurgų ar picų! Jaukiame kavinės kieme darželinukai pasivaišino pica, žaidė žaidimų aikštelėje. „Drugeliai“ nepamiršo ir Maišiagalos vaikų žaidimų aikštelės ir „Pandos“ žaidimų kambario, kur žaidė „ugniagesius-gelbėtojus“. Sulipę į žaidimų aikštelės „balkonėlį“, dairėsi po apylinkes. Vaikai bėgiojo, laipiojo, čiuožinėjo, ropinėjo, karstėsi, plaukiojo kamuoliukų baseine ir prisigalvojo daugybę smagių judriųjų žaidimų.

 

 

„Nykštukų“ grupės vaikai aplankė Kunigo Prelato Juzefo Obrembskio muziejų. Vilniaus krašto etnografinio muziejaus filialas yra įsikūręs Kunigo Prelato Juzefo Obrembskio klebonijos namuose. Vaikai grožėjosi kukliu Vilniaus krašto Didžiojo patriarcho namu. Taip pat nepamiršo aplankyti kunigo prelato kapo, kur kiekvienais metais uždega žvakutę ir pagerbia bendra malda.

 

„Nykštukai“ lankėsi miestelio bibliotekoje. Susipažino su bibliotekininkės darbu, klausėsi jos skaitomų pasakų, apžiūrėjo didelę specialiai jiems skirtų knygų kolekciją. Sužinojo apie knygų skolinimosi būdą, kuo skiriasi biblioteka nuo knygyno, kaip joje elgtis, kaip saugoti knygas. Vaikai prisiminė išvykas į Tradicinių amatų centrą Houvalto dvare, kur dalyvavo edukacinėse dirbtuvėlėse „Advento vainikas“, „Verbų rišimas“. Drauge su tėveliais mokėsi šių amatų.

 

Projektas suteikė galimybę pedagogams, vaikams naujai atrasti gimtąjį miestelį, pasinerti į jo istoriją ir šiandieninį gyvenimą. Atrasti dar neregėtas vietas, patirti besibaigiančio pavasario svarbiausius nuotykius. Sujungė pramogas ir pažintinę veiklą. Vaikai sužinojo, kur gali gilintis į amatus ir religiją ar tam tikrus istorijos etapus, legendas ir padavimus. Keliaudami, bendraudami su įvairiais žmonėmis lavino socialinius įgūdžius, įgijo pasitikėjimo savo jėgomis.

 

Džiugu, kad išvykos nenuvylė, o įvairi patirtis mažuosius gimtinės tyrinėtojus ir mokytojus praturtino ir įkvėpė naujoms kelionėms.