Apdovanoti Lietuvos mokslo premijos laureatai

Vienuolikai šalies mokslininkų Lietuvos mokslų akademijoje antradienį įteiktos šešios kasmetinės Lietuvos mokslo premijos. Jas įteikė Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis bei švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Lietuvos mokslo premijos skiriamos kasmet už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus. Premijos dydis – 29 640 eurų.

„Valstybė tiek stipri, kiek stiprus jos mokslas. Didžiuojuosi ir širdis džiaugiasi, kad turime tokį būrį iškilių akademikų, kurie savo žinias perduos jaunajai kartai. Jų rankose ne tik nauji technologiniai, socialiniai, kultūriniai atradimai, bet ir jaunosios kartos, ateities talentų auginimas. Šie žmonės – mūsų tautos ateitis, mūsų varomoji jėga“, – sakė ministrė.

Premijos mokslininkams skiriamos skirtingose mokslo srityse. Humanitarinių ir socialinių mokslų srityse premijos skirtos Kauno technologijos universiteto profesoriui Ryčiui Ambrazevičiui už darbų ciklą „Akustikos metodų plėtra muzikos ir kalbos tyrimuose“ ir Vilniaus dailės akademijos vyresniajai mokslo darbuotojai Daliai Klajumienei už darbų ciklą „Lietuvos XVIII a. antros pusės – XX a. pradžios pasaulietinių interjerų paveldas: dekoro elementų tyrimai“.

 

Fizinių mokslų srityje įvertinti Vilniaus universiteto profesorius emeritas Mifodijus Sapagovas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Raimondas Čiegis ir Vilniaus universiteto profesorius Artūras Štikonas už darbų ciklą „Neklasikiniai diferencialiniai uždaviniai ir jų sprendimo metodai“, taip pat Vilniaus universiteto profesorius Leonas Valkūnas už darbų ciklą „Fotoindukuotų vyksmų savireguliacija ir valdymas molekuliniuose nanodariniuose“.

 

Biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityse laureatais tapo Vilniaus universiteto profesorius Saulius Klimašauskas už darbų ciklą „Molekuliniai įrankiai epigenomikai ir rnomikai“, taip pat Vilniaus universiteto mokslo darbuotojai prof. Virginijus Šikšnius, dr. Giedrius Gasiūnas, dr. Tomas Šinkūnas ir dr. Tautvydas Karvelis už darbų ciklą „CRISPR-Cas sistemų tyrimai: nuo bakterijų imuniteto iki genų redagavimo technologijos“.

 

Renatos Česnavičienės nuotraukos

 

Mokslo premijoms gali būti siūlomi per pastaruosius 15 metų atlikti darbai, kuriuose išnagrinėta aktuali mokslo problema ir kurių tyrimų rezultatai iš esmės paskatino tolesnę mokslo krypties raidą, prisidėjo prie šalies konkurencingumo didinimo kuriant ir diegiant naujausias technologijas.

 

Parengta pagal ŠMM Komunikacijos skyriaus inf.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.