Ankstyvojo amžiaus vaikų patirtinis ugdymas(is): „Judame daugiau ir išradingiau“

Kauno lopšelio-darželio „Vėrinėlis“ bendruomenė prioritetu pasirinko skatinti vaikų ir tėvų fizinį aktyvumą. Projektą „Judame daugiau ir išradingiau“ antrus metus sėkmingai įgyvendina lopšelio „Ančiukų“ grupės pedagogai. Aktyviõs vaikų veiklos siekiame taikydamos patirtinį ugdymą(si). Mokytojos, ugdančios 2–3 metų vaikus, kasdien organizuoja fizinio aktyvumo valandėles. Aktyvi veikla, patirtinis mokymasis leidžia vaikui tenkinti asmeninius interesus ir įgyvendinti norimus tikslus, siekiant veikti individualiai, poromis, grupėmis, su šeima.

Projektas „Judame daugiau ir išradingiau“ bendrai finansuojamas valstybės Sporto rėmimo fondo lėšomis. Projektą administruoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Švietimo mainų paramos fondas. „Ankstyvojo amžiaus vaikų kūno kultūros programoje ir metodinės rekomendacijose“ nurodoma, kad ugdydami vaikus turime atsižvelgti į didaktines nuostatas:

• Vaikai fiziškai ugdomi atsižvelgiant į individualias įgimtas fizines galias.
• Vaiko judėjimo aktyvumas, išraiška ir savirealizacija kiekvienos dienos ritme.
• Kuriant fiziniam ugdymui palankią aplinką, vadovaujamasi pedagoginiais principais, kurie pritaikomi ne tik ugdymo institucijoje, bet ir namų aplinkoje.

Vaikų fizinis aktyvumas vyksta pagal fizinio ugdymo pratybų planus, siekiant geresnio vaiko nusiteikimo, savarankiškumo, pasitikėjimo savimi.

G. French’o (2007) teigimu, vaikystė yra tas žmogaus gyvenimo laikotarpis, kai galima įgyti patirties ir ją interpretuoti aktyviai veikiant.

Aktyvaus mokymosi vaidmuo, užtikrinant vaiko gerovę ir palaikant ankstyvąjį mokymąsi bei jo plėtrą, pradedant nuo žaidimo, pasitenkinimo veikla, pereinant prie vaiko kompetencijos jausmo ir baigiant saugumo jausmu bei noru ir galėjimu rizikuoti, spręsti (Marshall, 2005).

B. Marshall‘o „Aktyvaus mokymosi vaikystėje ciklą“ pritaikėme projekto „Judame daugiau ir išradingiau“ įgyvendinimui. Ankstyvojo amžiaus vaikų aktyvias veiklas pradedame žaidimo modeliavimu, pasitenkinimu veikla, kuriame aplinką, kurioje skatinamas vaiko suvokimas, kad jis geba atlikti vieną ar kitą veiksmą (gebėjimo jausmas), o baigiame saugumo jausmu, noru ir galėjimu prisitaikyti kintančios veiklos situacijose (žr. pav.).

Mokymasis veikiant atskleidžia, kaip kryptingai ir savarankiškai vaikas geba pasirinkti veiklą ir mokytis iš savo pasirinkimo. Patirtinis ugdymasis pabrėžia ugdymo proceso svarbą, o ne rezultatą (Monkevičienė, 2009).

Aktyvia veikla siekiame, kad 2–3 metų vaikas patirtų, išgyventų ir suvoktų įgytą patirtį. Todėl vaikų veiklos orientuojamos į veiksmus su daiktais, atsižvelgiant į fizines daikto savybes bei jo naudojimo būdus. Veiksmai su daiktais formuoja elementarias žaidimo vaidmenimis užuomazgas. Mokydamiesi judesių, savo veiksmus vaikai derina su daiktų savybėmis, pavyzdžiui, šokinėja kaip kamuoliai ir pan.

Organizuojame veiklas, kuriomis sudaromos sąlygos ugdytis fizines galias ir judesio kultūrą. Tokiu būdu tobulinamas gebėjimas laisvai, koordinuotai, įvairiais būdais šliaužti, ropoti, pralįsti, judinti liemenį, kojas, rankas, galvą. Grupės erdvėje vaikai atlieka sportinius pratimus naudojant šiuos reikmenis: suoliuką – ropoja (keturpėsčia), šliaužia („ant pilvo“); kirmėlę – ropoja; stalą, kėdę (baldais) – pralenda (pritūpę arba keturpėsčia); barjerą (skirtingo aukščio) – perlipa ir pralenda (pratimai jungiami); parašiutą – ropoja ir išlenda.

Fizinio ugdymo pratybos  stiprina  raumenų grupes: rankų, plaštakų, pėdų, liemens ir kt., lavina pusiausvyrą, gerina  judesių koordinaciją, ugdo drąsą. Atliekant pratimus, raumenys pakaitomis įtempiami ir atpalaiduojami, todėl ilgiau nepavargstama. Vaikai ugdosi veikdami kartu su kitais vaikais. Bendra vaikų veikla sudaro sąlygas dalytis patyrimu, palaikyti ir padėti įgyvendinti kitų idėjas, mokytis vienam iš kito. Stebėdami kitus vaikus, jų mokymąsi ir elgesį, mažieji žaidžia imitacinius-siužetinius žaidimus: atlieka judesių įgūdžių lavinimo pratimus pagal pradinę kūno padėtį, žaidžia imitacinius-siužetinius žaidimus: stovėjimo ir ėjimo („Milžinai ir nykštukai“, „Lėktuvai“, „Gandras“); sėdomis („Pirštukai eina“, „Beždžionė lipa į medį“); gulomis ir klūpant („Dviratis“, „Volelis“, „Kačiukas“, „Šuniukas žaidžia kamuoliuku“).

Žaidimu aktyvinama protinė veikla, ugdomas vikrumas, orientavimasis erdvėje ir judesių koordinacija. Žaidimas, pamėgdžiojimas ir socialinė sąveika – pagrindiniai faktoriai, darantys įtaką tolesniam vaiko vystymuisi.

Kiekvieno mėnesio pabaigoje į aktyvumo veiklas įtraukiami ir tėvai. Tad tos pačios veiklos kartojamos namuose, drauge su šeimos nariais (tėvais, seneliais, broliais ir kt.). Pedagogai tėvams akcentuoja, kad kai vaikai juda (šliaužia, ropoja ir pan.) formuojasi judėjimo gebėjimai, lavinamos fizinės ypatybės: koordinacija, ištvermė, aktyvinama organizmo sistemų veikla.

Literatūra

Rauckis J., Drungilienė D. Ankstyvojo amžiaus vaikų kūno kultūros programa ir metodinės rekomendacijos // Vilnius, 2003.

French G. 2007. Children’s early learning and development. NCCA [interaktyvus]. Prieiga internete: http://www.ncca.ie/uploadedfiles/curriculum/ld%2obackground%20paper%2omay.pdf [žiūrėta 2020 12 14].

Marshall B. 2005. Active learning cycle. Presented as part of a semi­nar by Shannon Lockhart, High / Scope Research Foundation, on In­fants and Toddlers, High / Scope Ireland, Northern Irish Preschools Playgroup Association Offices [interaktyvus]. Belfast, Northern Ire­land. Prieiga internete: http://doras.dcu.ie/24311/1/French.G.2007Childrens_learning_and_dev.pdf [žiūrėta 2020 12 14].

Monkevičienė O. Lietuvos švietimo reforma: ikimokyklinio ugdymo turinio ir pedagoginių technologijų kaita 1988–2008 m. mokytojų ugdymas. Nr. 12 (1) // Vilniaus pedagoginis universitetas, 2009, p. 104–120.

+7

0