Pasakų terapija – geriausias būdas suvokti save ir kitus

Pasaka – tai puikus kūrybos menas. Vaikas su pasakų pasauliu susipažįsta vos pradėjęs kalbėti. Pasakos svarba turi įtakos visapusiškam vaiko ugdymui. Pirma, ji lavina vaizduotę, smalsumą, plėtoja intelektą. Antra, ugdo kalbą, plečiasi žodynas, užsimezga dialogo pagrindai. Trečia, padeda suprasti save ir kitus, pajusti ne tik savo, bet ir kitų norus bei emocijas.

 

Šiuolaikinis gyvenimo tempas, technikos pasiekimai pateikia vaikams vis naujesnių ir labiau viliojančių pramogų – kiną, televiziją, internetą. Aišku, žiūrėti filmukus daug įdomiau, nes matai judančius paveiksliukus. Kita vertus, filmukai nelavina vaizduotės, nes visas veiksmas pateiktas ekrane. Šiame straipsnyje aptariamos idėjos, kurios atskleidžia, kaip pasakos stimuliuoja asmenybės vystymąsi. Sekdami pasakas, ugdome vidinį vaiko pasaulį. Kuo ankščiau pradėsime sekti, tuo greičiau vaikas išmoks taisyklingai kalbėti, pasakoti, kurti, vaidinti. Pasaka padeda suformuoti kalbėjimą, elgesį.

 

Vaikystėje bene kiekvienas susiduria su pasakų pasauliu. Iš pradžių pasakas mažiesiems skaito tėvai, kiek paaugę vaikai knygeles renkasi ir skaito patys. Vaikų psichologijos tyrimai teigia, kad pasakos turi didelę įtaką vaiko vystymuisi, todėl mažųjų lentynose turėtų atsidurti bent kelios knygelės, turinčios ne tik auklėjamąjį poveikį, bet ir terapinę funkciją.

Pasakų sekimas stimuliuoja asmenybės vystymąsi, padeda pažinti ir suprasti kitų, o vėliau ir savo paties poelgių motyvus.

Pasakų nauda

 

Pasakos moko reikšti jausmus, įvardyti juos ir suvokti. Pasakos harmonija, kalba ugdo gebėjimą suvokti estetines vertybes. Naudingiausios yra tos pasakos, kuriose yra ne tik veiksmas, bet ir aprašyti herojaus jausmai, įvairios gyvenimiškos situacijos, kurios gelbsti formuojantis vaiko asmenybei ir jo dvasiniam pasauliui (pavyzdžiui, gerumas, meilė, sąžiningumas, pasiaukojimas ir t. t.). Pagaliau, pasakos yra puiki, maloni, nuostabi galimybė patirti įvairių nuotykių ir daugybę įspūdžių. Pasakos yra būtinos, kad mažylis tinkamai vystytųsi, taip pat gali atlikti terapinę funkciją.

 

Pasak vaikų psichologės Linos Gudaitės, nustatyta, kad be pasakų užaugę vaikai patiria nepataisomą žalą – jiems sunkiau išsaugoti vaikišką naivumą, šiltus vaikystės prisiminimus ir viltį, kad gėris anksčiau ar vėliau nugalės. Atlikti tyrimai patvirtina, kad vaikai, kuriems buvo sekamos ar skaitomos pasakos, užauga kūrybingesni. Kuo ilgiau vaikas tiki geraisiais burtininkais ir stebukladarėmis fėjomis, kad piktadarius, raganas galima nugalėti, tuo ryškesnis ir optimistiškesnis būna jo gyvenimas.

Pasaka kaip terapija

 

Terapinis pasakų naudojimas remiasi psichoanalizės, Jungo ir egzistencinės teorijų prielaidomis apie objektyvius santykius. Šios teorijos teigia, kad pasakose atsispindi augimo ir vystymosi tikslai bei problemos (Gudaitė, 2001).

Pagal Eriko Eriksono asmenybės raidos teoriją, vaikams nuo 4 iki 12 metų patraukliausios stebuklų pasakos. Jų siužetams būdingi tam tikri dėsningumai: pasakos herojus gimsta, auga tėvų namuose, dėl įvairių priežasčių palieka juos, pasirenka kelią, susipažįsta su naujomis pasakos būtybėmis, įveikia blogį ir grįžta namo. Optimalus vaiko amžius pasakų terapijai – 4–9 metai. Iki ketverių jo vadinamasis „aš“ dar ne iki galo susiformavęs, taigi mažylis dar negali paaiškinti savo emocijų. Šiuo amžiaus tarpsniu vaidmenų žaidimai dar neįsisavinti: vaikas paprasčiausiai ką nors veikia su daiktais (pavyzdžiui, maitina lėlę, traukia paskui save mašinėlę), bet neįsigyvena į atliekamą vaidmenį (Eriksonas, 2004).

Pasaka – geras būdas elgesio korekcijai

 

Jei kalbėtume apie socialinę adaptaciją, tai pasaka – puikus būdas ir metodas veikėjui išreikšti negatyvų vertinimą ar išgyventi sunkioje gyvenimo situacijoje. Inscenizuojant, vaidinant nemalonias situacijas, mažinama vaiko vidinė įtampa, o tai padeda sėkmingai prisitaikyti ne tik ikimokyklinėse įstaigose, bet ir šeimoje.

Pasaka gali ne tik ugdyti, bet ir koreguoti elgesį, daugeliu atvejų mažinti psichologines problemas ar stresą. Galima panaudoti žinomą pasakos siužetą, o paskui suvaidinti ir aptarti, kaip kas jautėsi, elgėsi. Pavyzdžiui, pasitelkti tokį korekcinį žaidimą „Sugalvok kitaip“, kur reikia sugalvoti ar suvaidinti kitokią pasakos pabaigą. Atkreipkite dėmesį, kokią pabaigą sugalvos mažylis: laimingą ar nelaimingą… Kaip jis jausis šalia pažįstamų žmonių, su kokiu veikėju tapatins save ir kitus. Jei vaikas dažnai kreips žvilgsnį į neigiamus dalykus, neigiamus veikėjus, būtina aptarti su juo, kodėl šis veikėjas ar elgesys mažyliui svarbus, kas jam kelia nerimą. Kuriant korekcinio pobūdžio pasaką, svarbu žinoti paslėptą nepriimtino vaiko elgesio priežastį.

 

Dažniausios priežastys būna šios: vaikas nori atkreipti į save dėmesį, siekia valdyti situaciją, suaugusiuosius, bendraamžius; vaikas nori už ką nors suaugusiajam atkeršyti; vaikui baisu, neramu, trokšta išvengti nesėkmės; nesusiformavęs vaiko saiko jausmas.

Pasaka padeda spręsti konkrečias problemas, svarbu remtis ne vien moraliniais principais, bet ir emocijomis, kurias vaikas patiria. Pavyzdžiui, jeigu vaikas nuolat pykstasi su grupės draugu, kuris tikrai negerai elgiasi, jį žemina ir skriaudžia, gera sukurtos pasakos pabaiga būtų tokia: vaikas (ar herojus-gyvūnėlis) susideda į krepšelį visus savo žaislus ir sako: „Daugiau su tavimi nežaisiu ir nedraugausiu, jeigu tu manęs neatsiprašysi!“ Visai nesvarbu, kad pedagoginiu požiūriu reikėtų mokyti vaiką dalytis su draugais žaislais, būti švelniam ir draugiškam. Pirmiausia, jis turi išmokti apsiginti ir nesileisti skriaudžiamas.

Atlikto tyrimo analizė

 

Nuo 2010 m. lapkričio iki 2011 m. balandžio Vilniaus lopšelyje-darželyje „Žiedas“ „Pumpurėlių“ grupėje buvo vykdytas projektas „Kalbos ugdymas per pasaką“. Per jį atliktas tyrimas, kurio tikslas – išsiaiškinti, kokią reikšmę mažylio gyvenime užima pasakos, ir nustatyti tėvų požiūrį į ugdomąsias pasakų galimybes. Atliekant tyrimą apklausti 22 „Pumpurėlių“ grupės tėveliai.

 

Praktika ir tyrimai rodo, kad su vaiku kasdien reikia pabendrauti bent penkiolika minučių. Ne pjaustant bulves ar šluojant, o atsidėjus: žaidžiant, piešiant ar tiesiog skaitant pasakas. Tiek laiko visiškai pakanka, kad gerėtų socialinė ir emocinė būklė. Pasakų sekimas, skaitymas ar jų kūrimas su vaiku užtikrina gerą ir veiksmingą laiką kartu.

Daugelis šiuolaikinių šeimų laiką praleidžia prie kompiuterio ar televizoriaus. Žinoma, taip plėtojasi regimoji atmintis, bet informacija, gaunama žodžiu, suvokiama prasčiau. Kyla problemų mokantis, bendraujant su bendraamžiais. Pasakos – vienas geriausių būdų tobulintis. Vaiko žodynas pasipildo įvairiais „spalvingais“ žodžiais, taip pat mokomasi teksto suvokimo ir rišlios kalbos.

 

Šeima yra socialinio gyvenimo centras, ji individą sieja su kitomis socialinėmis grupėmis ir perduoda vaikui pagrindines normas, vertybes. Meilė knygai, polinkis skaityti – itin svarbios vertybės. Namuose dedamas ir vaikų savarankiško skaitymo pagrindas.

Tyrimais įrodyta, kad vaikai, kurie išmoko skaityti ikimokykliniame amžiuje, būna smalsesni, turi daugiau motyvacijos mokantis, o tie, kuriems vaikystėje buvo skaitomos knygos ir sekamos pasakos, pasiekia geresnių mokymosi rezultatų ateityje.

 

Pasakų idėjos:

• ugdo, kad mus supantis pasaulis yra gyvas. Ši idėja svarbi formuojant globos ir atsakomybės jausmą viskam, kas mus supa: žmonėms, gyvūnams, gamtai, daiktams;
• diegia vertybes: drąsą, užuojautą, pagarbą ir kt.;
• lavina kalbą, loginį mąstymą, vaizduotę, saviraišką;
• praplečia vaiko sampratą apie pasaulį, santykius.

Literatūra

1. Зинкевич-Евстигнеева Т. Д. Практикум по сказкотерапии. Санкт-Петербург: Речь, 2000.
2. Зинкевич-Евстигнеева Т., Данилова Н. Остров детства. Методические рекомендации. Санкт-Петербург: Речь, 2004.
3. Erikson E. Vaikystė ir visuomenė. Vilnius: Katalikų pasaulio leidiniai, 2004.
4. Gudaitė G. Asmenybės transformacija sapnuose, pasakose, mituose. Vilnius: Tyto Alba, 2001.
5. Meslinienė G.,2009. Po pasakos sparnu. Aš ir psichologija. Nr. 1, p. 10–12.
6. Molicka M. Pasakų terapija. Vilnius: Vaga, 2010.
7. Be pasakų augantiems vaikams. [žiūrėta: 2018-06-12]. Prieiga per internetą: www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/be-pasaku-augantiems-vaikams-nepataisoma-zala-286-193071.
8. Pasaka vaiko gyvenime. [žiūrėta: 2018-06-10]. Prieiga per internetą: https://prezi.com/uragvgirman2/pasaka-vaiko-gyvenime.