Šeimos ir ikimokyklinės įstaigos bendradarbiavimas ugdymo procese

Straipsnyje aptariamos tėvų įsitraukimo į ikimokyklinės įstaigos bendruomenės valdymą galimybės. Išryškinamas tėvų požiūris į gaunamos informacijos apie vaiką kokybę ir šeimos įsitraukimą į vaikų ugdymo(si) procesą. Remiantis atliktu tyrimu, pateikiamos tėvų dalyvavimo ikimokyklinės įstaigos bendruomenės valdymo procese optimizavimo gairės.

Individas asmenybe gali tapti tik visuomenėje, tik bendraudamas su kitais žmonėmis. Taip jis gali lygiuotis į juos, pažinti kitus ir save. Žmogaus pažinimo kelias prasideda nuo savęs pažinimo.

 

„Mokykla – antroji vaiko bendruomenė, į kurią patenka po šeimos ir kurioje socializuojasi, įgauna tam tikrų elgesio, bendravimo su bendraamžiais ir vyresniais žmonėmis įgūdžių. Mokyklos bendruomenė (ikimokyklinė įstaiga) – dinamiška, santykinai savivaldi, priklausanti nuo greitai besikeičiančių principų grupė, kurios dinamiškumą lemia bendruomenės narių tarpusavio santykiai. Kiekvienam vaikui ikimokyklinė įstaiga dažniausiai yra artimiausia socialinė aplinka (po šeimos), kurioje pasireiškia jo gebėjimai, vyksta aktyvus socializacijos procesas. Jei įstaigos bendruomenė kartu su šeima skiepija teisingumą, padorumą, moralumą ir pilietines vertybes, tai vaikai, kurie ugdosi susitapatindami su suaugusiaisiais, elgsis taip pat. Todėl vaiko socializacijai labai svarbus šeimos ir mokyklos bendradarbiavimas“ (Kvieskienė, 2003).

 

Darželio bendruomenė yra mikroaplinka, kurioje siekiama vaikų gyvenimo kokybės, prisiimant atsakomybę ir pareigas. Tėvus ir pedagogus vienija pagrindinis tikslas – vaiko gerovė. Ikimokyklinė įstaiga – tai bendruomenė, kur ikimokyklinukas užmezga socialinius santykius su suaugusiaisiais ir bendraamžiais. Siekiant sėkmingos vaikų socializacijos ir kokybiško ugdymo, būtina stiprinti sąveiką vaikas–šeima–bendruomenė. Kitas svarbus momentas – ištirti ugdymo institucijos aplinką, poreikius, kuriuos darželis galėtų patenkinti.

 

Tiek Lietuvos, tiek užsienio autorių (Gražienė, Rimkienė, 1993; Faberis, Mazlishas, 1995; Kolvaitis, 1995; Černius, 1998; Kaufmanas, Saiferis, 1997; Litvinienė, 2000; Dapkienė, 2002 ir kt.) analizuota ir ištirta šeimos funkcijos, tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai, šeimos ir ugdymo institucijų sąveika, siekiant vaiko ugdymo programų veiksmingumo. Taigi, būtina tirti tėvų dalyvavimo ikimokyklinės įstaigos bendruomenės valdymo procese galimybes.

Ikimokyklinės institucijos vidaus audito organizavimas

 

Tyrimas vyko 2016 m. spalio mėnesį Vilniaus lopšelyje-darželyje „Žiedas“. Apklausti 184 įstaigos ugdytinių tėvai. Šios apklausos tikslas – nustatyti, kaip tėvai vertina bendruomenės organizuotą darbą, ugdymą, vaiko pasiekimus, aplinkos kūrimą.

Vienas esminių sėkmingo šeimos ir vaikų ugdymo institucijos bendradarbiavimo rodiklių – abipusis keitimasis informacija. Siekiant išsiaiškinti, ar informacija apie darželyje vykstančius renginius ir naujienas yra gerai prieinama, buvo pateikta anketa, kurioje 97 proc. respondentų pažymėjo, kad informacija yra pateikiama gerai ir tik 2 proc. nepatenkinti informacijos pateikimu.

Informaciją apie darželyje vykstančius renginius ir naujienas daugiausia respondentų (46 proc.) gauna iš auklėtojų arba perskaito skelbimų lentose. 24 proc. tėvų atsakė, kad informaciją sužino iš auklėtojų per socialinius tinklus ar asmeniškai. Dalis dalyvavusiųjų tyrime nurodė, kad dažniausiai auklėtoja informaciją perduoda žodžiu arba raštu skelbimų lentoje.

 

Nemažiau svarbus klausimas – tėvų vaidmuo darželio bendruomenėje. Pasirodo, kad didžioji dalis tėvų (51 proc.) dažniausiai įsitraukia į veiklas, kai prašo auklėtoja. Nemaža dalis (20 proc.) aktyviai dalyvauja darželio veikloje. 16 proc. tėvų aktyviai dalyvauja darželio veikloje ir dažniausiai įsitraukia, kai prašo auklėtoja, o 11 proc. tėvų niekur nedalyvauja. Nė vienas respondentas nepažymėjo, kad teikia ugdymo, renginių pasiūlymus.

Tirta, kaip priimami sprendimai, susiję su vaikų ugdymu. Dauguma tyrimo dalyvių (76 proc.) teigia, kad auklėtojos ieško sprendimo kartu su tėvais. Maža dalis tėvų (10 proc.) pažymi, kad auklėtojos išklauso jų nuomonę, bet pasirenka vaikui palankų sprendimą. 5 proc. tėvų mano, kad visus sprendimus priima pati auklėtoja, o 4 proc. tėvų nurodo, jog auklėtojos ieško sprendimo kartu su tėvais, išklauso tėvų nuomonę, bet pasirenka vaikui palankų sprendimą.

 

Gauti tyrimo rezultatai dėl šeimos ir ugdymo įstaigos bendradarbiavimo ugdymo procese rodo, kad tarp labai gerai įvertintų rodiklių yra šeimos gaunamos informacijos ir šeimos informavimo apie vaiką procedūrų kokybė. 17 proc. apklaustųjų teigė, kad šeima į vaikų ugdymo(si) procesą yra itin įtraukta. 24 proc. tėvų gerai vertina šeimos gaunamos informacijos kokybę. 15 proc. apklaustųjų patenkinamai vertina gaunamos informacijos kokybę. Dauguma tėvų (25 proc.) gerai vertina šeimos įtraukimą į vaikų ugdymo(si) procesą. 6 proc. apklaustųjų vertina patenkinamai, 2 proc. nuo vertinimo susilaikė.

 

Bendravimas – pedagogo darbas. Jam gali būti keliami didesni reikalavimai. Kuriant santykius su tėvais reikėtų prisiminti, kad tėvai gerai pažįsta savo vaiką, todėl gali pateikti svarbios informacijos. Jie nori padėti savo atžalai, todėl ieško galimybių bendradarbiauti. Visa tai žinodami pedagogai privalo siekti, kad tėvai turėtų galimybę apibūdinti vaiką, išsakytų savo nuomonę, gerai vienas kitą pažintų, galėtų išsakyti savo problemas, pageidavimus ugdymo institucijai, bendruomenei, dalyvautų priimant ir vykdant sprendimus, būtų informuoti apie įstaigos vidaus tvarką, gautų žinių apie vaiką įvairiais klausimais.

 

Literatūra

1. Gailienė D., Bulotaitė L., Sturlienė N. Aš myliu kiekvieną vaiką. Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1996.
2. Kvieskienė G. Socializacija ir vaiko gerovė. Vilnius: VPU, 2003.
3. Šeimos ir mokyklos bendradarbiavimas. [žiūrėta: 2018-06-18]. Prieiga per internetą: https://gid.lt/pedagogika/seimos-ir-mokyklos-bendradarbiavimas.
4. Šeimos ir mokyklos bendradarbiavimas ugdymo procese. [žiūrėta: 2018-06-18]. Prieiga per internetą: biblioteka.vpu.lt.