Stovyklaujame, olia olialia…
Kaip žinoma, vaikai visada įvairesni už visuomenės, švietimo ideologijas. Atsižvelgdami į jų lūkesčius, neformaliojo ugdymo būrelių vadovai vasaros stovykloms gali suteikti gamtos, kultūros, kulinarinio, liaudies folkloro paveldo aromatą. Jeigu prieš porą dešimtmečių vaiko kokybės ženklu galėjo būti gebėjimas naudotis kompiuteriu, šiandien prie to norisi pridėti lapės olos, bebrų užtvankos, piliakalnio viršukalnės, sraunaus upelio, vakarinio laužo liepsnos, molio, adatos, lininio maišelio technologijos atradimą. Pasak Judrėnų Stepono Dariaus mokyklos vaikų stovyklos vadovės Anželos Poškienės, visa tai įgyvendinta su dėkingumu vaikams, tėvams, švietimo struktūrai. Be to, kasmet vis palankesnis tampa krašto kultūrinis kraštovaizdis, gerėja jo prieinamumas.
Neformalūs buvusių mokinių atsiliepimai liudija išgyventus pažintinių stovyklų, kelionių įspūdžius, pasiliekant daug vietos improvizacijoms. Taip ir mes juos galime pamatyti kitokius – balansuojančius tarp humanizmo, sociumo, egoizmo.
Pastebime, kad šiandien einama link universalesnio lavinimo, naujų lokacijų, ryšių ir sprendimų ieškojimų, vengiant betikslių kontrolių. Neformalus ugdymas – taškas, iš kurio turime ne tik argumentų, bet ir tam tikrų perspektyvų. Galima sakyti, kad, turėdami tikslinį vasaros ugdymą, galime tikėtis našumo klasikinėse pamokose, geresnių rezultatų ir su tuo susieto geresnio uždarbio.
Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.