Neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklų raiškos analizė

Šiuolaikiniame edukacijos procese ypatingas dėmesys skiriamas lavinimui už formaliojo švietimo įstaigos ribų. Neformalusis vaikų švietimas (NVŠ) tampa neatsiejama ugdymo dalimi, tikslingai orientuota į kompetencijų ir sėkmingos asmenybės konstravimą. Ši švietimo sritis sukuria alternatyvią mokymosi erdvę, teikia prasmingo laisvalaikio galimybes ir turi pozityvios įtakos sprendžiant popamokinio užimtumo problemas.

 

Lietuvos kontekste tirtos ir nagrinėtos kelios neformaliojo vaikų švietimo sritys. Viena iš jų – neformaliojo vaikų švietimo poveikis asmens brandai ir gerovei. Šia tema domėjosi Mykolo Romerio universiteto tyrėjai bei Lietuvos vaikų ir jaunimo centras. Tyrimais atskleista, kad beveik pusė jaunų žmonių savo asmeninę gerovę sieja su per neformalųjį vaikų švietimą įgyta patirtimi, o likę respondentai neigia NVŠ orientaciją į tikslingą kompetencijų ugdymą (Lietuvos vaikų ir jaunimo centras, 2017). Šalyje taip pat rengiamos programų kokybės rekomendacijos, inicijuotos Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM). Jomis siekiama gerinti savivaldybių ir švietimo paslaugų tiekėjų veiklas. Keliamas tikslas – išspręsti klausimus, susijusius su tikslingu programų organizavimu ir lėšų paskirstymu. Nagrinėjami NVŠ krepšelio panaudojimo procesai ir galimybės.

 

2018 m. vienas iš naujausiai pasirodžiusių tyrimų yra susijęs su neformaliojo vaikų švietimo ir jo teikėjų veiklos kokybės vertinimu. Remiantis eksperimentinės metodikos įsakymu siekiama: „padėti neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokykloms ir neformaliojo vaikų švietimo teikėjams <…> užtikrinti neformaliojo vaikų švietimo programų <…> kokybę, kurti ir plėtoti NVŠ programų kokybės kultūrą, didinant jų įvairovę ir dalyvaujančių vaikų skaičių“. Bandomasis tyrimas atliktas šešiose Lietuvos savivaldybėse, o gauti rezultatai pristatyti konferencijoje „Neformaliojo vaikų švietimo kokybės kultūros link“, kurioje nuomonės apie NVŠ paslaugų teikėjų išorinį vertinimą buvo pozityvios. Ateityje planuojama metodiką tobulinti ir vykdyti visose NVŠ įstaigose.

 

Vertinant visos Lietuvos padėtį, neformalusis vaikų švietimas yra mažai ištirta tema. Akademiniame diskurse trūksta patikimos informacijos apie esamą neformaliojo švietimo būklę ir tendencijas. NVŠ mokyklos ir savivaldybės retai inicijuoja savo bendruomenės narių tyrimus, todėl kyla klausimas, ar dabartinė sistema tenkina mokinių, tėvų ir pačių mokytojų poreikius. Siekdamas papildyti mokslinę sritį ir apžvelgti neformaliojo vaikų švietimo padėtį Lietuvoje, 2018 m. balandžio–gegužės mėnesiais Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras (LMNŠC) atliko tyrimą „Neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybė, vertinimas: anketinių duomenų apžvalga ir analizė“. Tyrimo metu apklausta daugiau nei 3400 respondentų iš visų šalies regionų. Aktyviausiai apklausoje dalyvavo Kėdainių, Kauno ir Mažeikių savivaldybių respondentai: mokiniai, tėvai / globėjai ir NVŠ mokytojai.

Mokinių apklausos rezultatai

 

Atlikus kiekybinę neformaliojo vaikų švietimo analizę, pastebima, kad vyrauja kelios pagrindinės veiklų kryptys. Mokiniai Lietuvoje daugiausiai lanko sporto, muzikos ir dailės užsiėmimus. Sporto veiklų dominavimas yra teigiamas dalykas, ugdantis vaiko judrumo ir sveikos gyvensenos savybes, bet ši situacija kartu lemia kitų NVŠ veiklų subordinuotą ir antraeilę padėtį. Atviro pobūdžio atsakymuose mokiniai išreiškė savo nuomonę ir pateikė veiklas, kurias esant galimybei labiausiai norėtų lankyti: kompiuterinė grafika, ledo ritulys, joga, renginių organizavimas ir vedimas, animacija, baidarės ir kt. Organizuojant NVŠ užsiėmimus pravartu atsižvelgti į pateiktas mokinių preferencijas.

 

Lankyti organizuojamas veiklas mokinius motyvuoja įdomi užsiėmimo sritis (92,6 proc.), geras NVŠ mokytojas (92,5 proc.) ir patogus tvarkaraštis (80,3 proc.). Tačiau ne visiems vaikams sudaromos palankios sąlygos lankyti užsiėmimus. Kylančios esminės kliūtys dalyvauti neformaliajame švietime ir pasirinkti norimas veiklas yra: laiko stoka (31,8 proc.) ir dominančios veiklos neprieinamumas – gyvenamojoje vietovėje nėra organizuojamas toks užsiėmimas (27,1 proc.). Taip pat keletas respondentų nurodė papildomas priežastis, trukdančias dalyvauti NVŠ veikloje: prasta sveikata, netinkamas organizuojamo užsiėmimo laikas ar nenoras lankyti veiklų, kuriose vaikas nieko nepažįsta.

 

Diagrama „Priežastys, kodėl nelankomas norimas NVŠ užsiėmimas“

Nors nėra visapusiškai užtikrinamos galimybės lankyti įvairių krypčių veiklas, didžioji dauguma vaikų (88 proc.) yra patenkinti savo pasiekimais ir per užsiėmimus jaučiasi gerai, saugiai, mokytojus ir kitus mokinius vertina kaip geranoriškus. Dalyvavimas veiklose, vaikų nuomone, padeda jiems tapti aktyviems, kūrybingiems, savarankiškiems ir užsiimti mėgstama veikla po pamokų.

 

Remiantis mokinių atsakymais, galima teigti, kad neformalusis švietimas yra itin svarbi vaiko socializacijos ir erudicijos ugdymo dalis, suteikianti galimybę tobulėti ir lavinti kompetencijas. Tačiau taip pat aptinkamos netolygios dalyvavimo ir prieinamumo galimybės, kurias lemia NVŠ užsiėmimų lokacija, pasiūla ir organizuojamos veiklos laikas.

Tėvų / globėjų apklausos rezultatai

 

Remiantis tyrimo rezultatais, tėvų ir mokinių nuomonė tam tikrais klausimais sutampa. Tėvai, kaip ir mokiniai, įžvelgia teigiamą neformaliojo švietimo naudą. Tėvų nuomone, būreliai vaikams padeda įgyti naujų žinių, draugų, ugdo savarankiškumą ir kūrybingumą, bet jie nėra užtikrinti, ar būreliai padeda pasirinkti ateities profesiją. Pasitvirtina, kad neformalusis vaikų švietimas pirmenybę skiria gerai vaiko dvasinei ir fizinei savijautai, laisvalaikio ir užimtumo formoms, o ne profesijos kompetencijų ugdymui.

Taip pat tėvai ir mokiniai vieningai sutinka, kad NVŠ mokyklose reikalingiausi pokyčiai, susiję su materialinės bazės gerinimu – edukacinių erdvių atnaujinimu ir įrangos aprūpinimu.

 

Diagrama „Keistini ir tobulintini dalykai NVŠ ugdymo mokyklose“

Tėvai, dalyvavę tyrime, atkreipia dėmesį į galimus papildomus neformaliojo vaikų švietimo pokyčius ir modifikacijas. Teigiama, kad, siekiant užtikrinti užsiėmimų kokybę, reikalingos viešos NVŠ įstaigos patikros, mokytojų darbo kontroliavimas ir prižiūrėjimas. Taip pat pravartu taikyti daugiau naujų ir modernių mokymo metodų, suteikti vaikams galimybę išbandyti kuo daugiau veiklų, jas tarpusavyje derinti ir kt.

Tėvų nuomone, bendra NVŠ mokyklos būklė per pastaruosius trejus metus gerėja (43,7 proc.). Tokia pozicija grindžiama nuomonė, kad auga neformaliojo vaikų švietimo bendruomeniškumas, veiklų pasirenkamumas ir bendras vaikų užimtumas. Nors tėvai pastebi NVŠ įstaigų progresą, pravartu tolesniuose NVŠ veiklos procesuose atsižvelgti į pateiktas tobulintinas sferas.

NVŠ mokytojų apklausos rezultatai

 

Iš visų apklausoje dalyvavusių respondentų 38,8 proc. sudarė muzikos, 24,4 proc. sporto ir 12,2 proc. dailės specialistai. Tai rodo, kad Lietuvoje dominuoja populiariausių užsiėmimų pedagogai. Siekiant išvengti koncentracijos prie kelių NVŠ programų krypčių, reikalingas įvairių mokytojų specializacijų skatinimas.

 

Neformaliojo vaikų švietimo srityje veikiančių pedagogų pagrindiniai mokymo tikslai apima aktyvios ir kūrybingos asmenybės ugdymą (22 proc.), naujų žinių suteikimą (19 proc.), savarankiškumo ir atsakingumo diegimą (18 proc.). Būtent tokias įgytas savybes per užsiėmimus išskyrė ir mokiniai. Tai patvirtina, kad NVŠ teikėjų ir vaikų veiklos tikslai sutampa ir yra praktiškai įgyvendinami.

Mokytojai, vertindami pakitusią mokyklos būklę per pastaruosius trejus metus, kaip ir tėvai, pastebi pagerėjimą (43,7 proc.). Remiantis respondentų nuomone, vykstančiam progresui įtakos turi veiksmingas skiriamo NVŠ krepšelio panaudojimas, aktyvėjanti metodinė veikla: gilinamos pedagoginės ar psichologinės žinios ir organizuojami įdomūs renginiai ugdytiniams.

 

Išanalizavus gautus duomenis, išryškėjo neformaliojo vaikų švietimo srityje dirbantiems specialistams kylantys sunkumai organizuoti ir vykdyti veiklą pagal nustatytą tvarką. Didžiausi nesklandumai kyla tvarkant dokumentaciją (20,8 proc.), renkant mokinių grupę (19,3 proc.) ir integruojant vaikus, turinčius specialiųjų poreikių (14,3 proc.). Mokytojai susiduria su iššūkiais sudarydami užsiėmimų tvarkaraščius, nes sunku laiką priderinti prie viešojo transporto važiavimo grafikų, pamokų laiko ar kitų mokinio lankomų NVŠ veiklų. Kyla finansavimo sunkumų, kurie turi įtakos menkam inventorizacijos atnaujinimui, lėšų trūkumui komandiruotėms, seminarams ir t. t. Mokytojų nuomone, darbą palengvintų intensyvesnis bendradarbiavimas su kitomis NVŠ įstaigomis, nustatyti aiškūs mokyklos tikslai ir strategijos, lankstus veiklos organizavimas, leidžiantis keisti užsiėmimų vietą ar laiką, atsižvelgiant į vaikų poreikius. Taip pat akcentuotas mentorių / padėjėjų, kurie padėtų jauniems mokytojams pirmaisiais mokslo metais organizuoti renginius ar supažindintų su mokymo subtilybėmis, poreikis.

 

Pagaliau pateikiami išsamūs mokytojų pasiūlymai tolesnei NVŠ mokyklų veiklai ir bendriems neformaliojo švietimo nuostatams.

Siūloma suteikti finansinį skatinimą gabiems ir pažangiems vaikams ar kompensuoti dalyvavimą konkursuose. Pateikiama idėja didinti NVŠ įstaigų baigimo diplomo vertę, taip motyvuojant vaikus lankyti NVŠ užsiėmimus. Pastebimas aiškios komunikacijos ir informacijos trūkumas, susijęs su mokytojų darbo ar apmokėjimo pertvarkymu šalies mastu. Taip pat manoma, kad pakitimai galėtų būti taikomi teoriniu lygmeniu, gryninant NVŠ teisės aktus ir apibrėžimus. Mokytojai tikisi pasitikėjimo ir pagarbos iš savivaldybių ar kitų neformaliojo vaikų švietimo institucijų, ne perdėtos kontrolės tikrinant kvalifikacijos tinkamumą ir pagrįstumą.

Išvados

 

Gauti tyrimo rezultatai sudaro sąlygas išsamiau susipažinti su dabartine neformaliojo vaikų švietimo padėtimi. Vienas iš esminių tyrimo privalumų – skirtingų tikslinių grupių (mokinių, tėvų / globėjų, mokytojų) analizavimas. Duomenys perteikiami iš įvairių perspektyvų, kurios tarpusavyje gali būti gretinamos.

Pagrindiniai analizės rodikliai nusako tokių NVŠ veiklų kaip sportas, muzika ir menas masišką dominavimą. Atitinkamai tokio pobūdžio pedagogų yra daugiausia. Visos respondentų grupės neformalųjį vaikų švietimą tapatino su teigiama nauda mokiniams, galimybe užsiimti mėgstama veikla po pamokų ir ugdyti kūrybiškumą. Taip pat respondentai pateikia bendrus veiklos trūkumas ir tobulintinas sferas. Reikalingiausi pakitimai susiję su materialinės bazės gerinimu ir veiksmingu finansavimo paskirstymu.

 

Aptarus visas respondentų grupes, galima pateikti rekomendacines išvadas NVŠ mokykloms, savivaldybės ir bendrai valstybės sistemai. Neformaliojo vaikų švietimo mokykloms svarbu sudaryti sąlygas ir skatinti mokytojus dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo renginiuose, pritraukti jaunus specialistus į neformaliojo švietimo sritį ir sukurti bendruomenę, įtraukiant tėvus į NVŠ veiklų planavimą. Siūloma didinti užsiėmimų įvairovę ir veiklas pritaikyti įvairaus amžiaus ar specialiųjų poreikių mokiniams.

Savivaldybėms pravartu suteikti NVŠ srityje pasiekimų turintiems mokiniams motyvavimo priemonių (stipendijas, kompensuoti programos lankymo mokestį ir kt.). Finansinių sprendimų pasirinkimas ir paskirstymas turėtų atsižvelgti į NVŠ įstaigos būklę, renovacijos poreikį, rengiamų veiklų ar dirbančių specialistų skaičių. Taip pat reikalinga komunikacija ir bendradarbiavimas ne tik tarp savivaldybės ir NVŠ mokyklų, bet ir tarp visų neformaliojo vaikų švietimo įstaigų, siekiant dalytis naudinga informacija, gerąja patirtimi ar kitais patarimais.

 

Valstybės lygmeniu teikiami pasiūlymai apima poreikį užtikrinti tolygų neformaliojo vaikų švietimo mokyklų pasiskirstymą šalyje, garantuoti vienodas galimybes mokiniams dalyvauti vykdomuose NVŠ užsiėmimuose (ypač atsižvelgti į mažų miestelių ar kaimo vietovių situaciją). Užtikrinti veiksmingą NVŠ veiklų veikimą ir organizavimą gali vidiniai ir išoriniai veiklos vertinimai, kurie skatinta intensyvią neformaliojo vaikų švietimo kokybės stebėseną. Pateikiama idėja koreguoti valstybinius nuostatus ir suteikti lengvatų stojant į aukštąsias mokyklas, didinti pabaigto NVŠ užsiėmimo pažymėjimo ar diplomo vertę.

Surinkti duomenys ir informacija gali būti panaudojami praktiškai: formuojant veiklos tikslus ar NVŠ politikos nuostatus. Įgyvendintas neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybė, tyrimas pritaikomas siekiant užtikrinti augančią NVŠ programų kultūrą ir kokybę.

Literatūra

 

Lietuvos vaikų ir jaunimo centras, 2017 [žiūrėta 2018 m. liepos 12 d.]. Kokią įtaką neformalusis vaikų švietimas daro asmens gerovei? [interaktyvus]. Vilnius: Lietuvos vaikų ir jaunimo centras. Prieiga per internetą: https://lvjc.lt/naujiena/kokia-itaka-neformalusis-vaiku-svietimas-daro-asmens-gerovei/.