Ankstyvoji vaikystė – vertybių ir įpročių formavimo amžius

Vasarėlė jau persirito į kitą pusę. Vėl artėja nauji mokslo metai. Noriu pasidalinti mūsų ugdymo įstaigos veiklų akimirkomis, kurios, manau, yra labai svarbios ir prasmingos, kupinos pažinimo džiaugsmo, sveikos gyvensenos skatinimo būdų, teigiamų emocijų skatinimo ir patyrimo. Visi žinome, kad teigiamos emocijos  sveikatos pagrindas.

Širvintų lopšelyje-darželyje „Boružėlė“ visus metus vyksta įvairūs projektai, renginiai, skatinantys sveiką gyvenimo būdą, fizinį aktyvumą. Gyvename beprotiško skubėjimo, lėkimo amžiuje. Tikime, kad kartais šeimos gali ir nebesurasti laiko ilgiems pokalbiams su vaiku, kantrybės, aiškindamos svarbiausias gyvenimo tiesas, kurias vaikas nešis į savo gyvenimą, kaip asmenybės formavimo pamatą, gyvenimo pagrindą.

 

Vaikai ugdymo įstaigoje praleidžia ilgesnį gyvenimo laikotarpį nei šeimose. Tai pripažįsta ir ugdytinių mamos, tėčiai. Mes, pedagogai, dedame vaiko pasaulėžiūros formavimo pagrindus. Nuo mūsų asmeninio požiūrio, atsidavimo, kantrybės priklauso, kokį suvokimą, kokias žinias apie mus supantį pasaulį, deramą ir nederamą žmogaus elgesį vaikai išsineš į gyvenimą. Išėjus į mokyklas, požiūrį ir elgesį jau formuos draugai, gatvė, kiti žmonės. Stebiu ir žaviuosi, kaip ilgam vaikams įstringa žinių perteikimas per pokalbius (pateikiant informaciją vaiko suvokimo formatu, patraukliai). Rodos, kalbėjau apie tai prieš pusmetį – kaip nustembu, kai kažkas iš vaikų pritaiko tą informaciją labai tinkamose situacijose veiklų, išvykų, žaidimų metu. Dar labiau vaikai prisimena patyrimines veiklas, kuriose patys galėjo pamatyti, paliesti, pauostyti, išgirsti. Pamatyti aštriadančio bebro darbo rezultatą gyvai, ne tik kalbant apie tai grupėje, suplanuotos veiklos metu. Arba per išvyką pačiam surasti musmirę, pauostyti ją… Tai daro tokį įspūdį vaikui!

 

Vaikams labai patinka diskusijos, kritinio mąstymo reikalaujantys pokalbiai. Jie ruošia vaikus gyvenimui. Pavyzdžiui, paklausus, ką darytumėte, jei iš parduotuvių dingtų visos piešimo priemonės, vaikai atsakė, kad taip negali būti… O juk gali. Gyvenime visko gali nutikti. Vaikai labai stebėjosi, kad piešti galima sudegusio medžio anglimi. Tai buvo nauja, nepatirta – veikla suteikė informacijos ir patyrimo džiaugsmo.

Mes galime suplanuoti veiklas, bet pravesti jas paviršutiniškai, prabėgomis… Visai kitas rezultatas būna tada, kai skiriame tam dalelę širdies. Ir daug kantrybės.

 

Labiausiai vaikams patinka išvykos. Jų metu patiriama visokeriopa nauda – pažinimo džiaugsmas, fizinis aktyvumas, sveikatos stiprinimas, mokymasis būti kartu, dalintis, bendrauti. Keliaudami stebime vis gražėjantį savo gimtąjį miestą – Širvintas.

Turime nuostabią „Pelėdžiukų“ grupės ugdytinių šeimų bendruomenę, kuri visada palaiko mūsų idėjas, prisijungia jas įgyvendinant, dalyvauja bendruose projektuose ir renginiuose.

Stebėdami, tyrinėdami mokomės mylėti gamtą. Apsilankymai bibliotekoje skatina pamilti knygą. Vaikas, pamilęs knygą, pasaulį suvoks kitaip, formuosis platesnis akiratis, gausės žinios apie pasaulį, netgi draugų ratas jo gyvenime bus kitoks, intelektualesnių žmonių ratas.

 

Kiek džiaugsmo vaikams suteikia paprasčiausio maisto gaminimas! Gaminame sveikas salotas. Daug kalbame, ką reikia valgyti, kad būtum protingas, stiprus, sveikas ir gražus. Temas nagrinėti išsamiau labai padeda informacinės technologijos. Išėję į darželio teritoriją jau nebesėdime tik smėlio dėžėje ar sūpynėse – pamėgome aktyvias veiklas su kamuoliu, žaidimus su taisyklėmis. Aktyvios veiklos lauke stiprina sveikatą, padeda nusiraminti, atsipalaiduoti. Formuoja suvokimą, kaip prasmingai galima leisti laisvalaikį. Penktadienius skyrėme savo gimtojo krašto žolelėms pažinti – ragavome žolelių arbatas, įsirengėme vaistažolių pažinimo stendą. Formuojame suvokimą, kad tikrai ne visada, vos truputį sunegalavus, reikia bėgti pirkti vaistukų. Tereikia žinoti ir pažinti. Surengėme ugdytinių šeimų piešinių parodą „Kaip mes stipriname savo sveikatą visus metus“. Piešiniuose perteiktos žinutės maloniai nustebino ir suteikė daug teigiamų emocijų. Tėveliai visada žino, kuo mes gyvename, kokias temas nagrinėjame. Mūsų įstaiga visus metus vykdė projektą „Aukime sveiki“.

Grupėse buvo organizuotos įvairios edukacinės veiklos, sportiniai renginiai, žaidimai, pokalbiai apie sveiką gyvenseną.

Projektui baigiantis į svečius pasikvietėme Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoją Astą Staniulienę. Edukacinė sveikos gyvensenos popietė sudomino visus vaikus. Gydytoja visiems mums priminė sveikos gyvensenos pagrindus, sveiko maisto, grūdinimosi, judėjimo, patalpų vėdinimo svarbą augančiam organizmui, kiekvienam žmogui. Pabrėžė, kad fizinis aktyvumas – viena svarbiausių fizinio ir dvasinio brendimo sąlygų, gyvybingumo, sveikatos pagrindas. Skatino kuo daugiau laiko praleisti gryname ore. Pamokė vaikus smagaus rankų plovimo žaidimo.

 

Ar visada rodome tinkamą pavyzdį mažiesiems? Ar mes, suaugusieji, elgiamės visada taip, kaip mokome vaiką? Negali piktintis, kad vaikas nemandagus, jei pats elgiesi nemandagiai… Negali perteikti meilės gamtai, jei pats jos nesaugai, netausoji, nemyli. Jų būna visokių, tų pavyzdžių. Mano gimtinės miško pakraštyje stovi daug avilių. Būnant miško viduryje, staiga pradėjo groti technomuzika, labai garsiai. Negalėjau patikėti, pamaniau, kad paaugliai šėlioja. Išėjus į palaukę, pamačiau vaizdą – tūlas Jonas, pagyvenęs Jonas, kopinėja medų… Bitė – šventas gyvis. Elgtis, būnant šalia jų, reikia ypač pagarbiai. Jonas nemyli bičių, tik medutį susirinko… Kokį stresą tie baisūs „bumčikų“ garsai sukelia paukščiams, žvėreliams! Jie palieka savo jauniklius, palieka savo lizdus… Jonui vaikystėje, matyt, niekas nepaaiškino, kaip žmogus turi elgtis gamtoje. Miškas yra ne miestiečio Jono namai. Aiškinkime vaikams, kad miškas – paukščių ir žvėrelių namai, kad miške turime elgtis tyliai, gerbti ir saugoti miško gyventojų ramybę. Miškas savo paslaptis mums atskleis tik tada, kai būsime jame tylūs ir nepastebimi… Esame čia svečiai. Jei mes nekalbėsime apie tai savo vaikams, jie, augdami mieste, elgsis kaip tas nelaimingas Jonas… Psichologai, edukologai vieningai teigia, kad visi žmogaus gyvenimo pagrindai padedami iki septynerių metukų – taigi, dabar pats laikas juos formuoti. Žmonės, esantys šalia vaiko ankstyvoje vaikystėje, yra tarsi gyvenimo pamato architektai.

 

Pagarbos mokyti vaikus taip pat turime teisę tik tada, jei patys su kitais, su kolega, kaimynu, su vaiku elgiamės pagarbiai. Užuojautos – rodydami nuoširdumą, atjautą kitam. Tai yra pamatinės augančio žmogučio, kiekvieno mūsų gyvenimo vertybės. Perteikime, formuokime jas su meile, kantriai ir labai atsakingai. Vaikai mato mus. Girdi mus. Jaučia mūsų nuotaikas. Vertina mūsų poelgius. Labiau jaučia ir mato, nei mums, suaugusiesiems, kartais atrodo…