Patarlių ir priežodžių išmintis

Sigita Žusinienė
,
Vilniaus l.-d. „Gabijėlė“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui
Jurgita Vasiliauskienė, Valerija Vinciūnienė
,
pedagogės

Patarlės yra tradiciniai posakiai, atspindintys kalbos turtingumą, tad jos yra labai svarbi ugdymo priemonė jau ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje. Smagu, kad vaikai domisi smulkiąja tautosaka, senolių išmintimi ir turtina kalbą. Nors daug ką supranta ir vertina savaip, bet jų smalsumas ir piešinių rinkinys „Iš patarlių aruodo“ (sud. Erika Unė Domarkienė) įkvėpė ir paskatino mus, Vilniaus lopšelio-darželio „Gabijėlė“ pedagoges, inicijuoti respublikinį ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų, pedagogų, tėvų ir kitų šeimos narių kūrybinį projektą „Iliustruota patarlių ir priežodžių išmintis“, kuris skirtas etnokultūriniam ugdymui, smulkiosios tautosakos pažinimui ir bendradarbiavimo tarp ugdymo įstaigų plėtrai.

 

Tautosaka leidžia geriau pažinti savo tautos istoriją, kultūrą ir papročius, ypač lietuvių kalbą puošia patarlės ir priežodžiai. Tai gyvenimiška išmintis, kurios nereikia mokytis, o tik išlaukti palankios kalbinės situacijos ir tada ją galima tinkamai pritaikyti.

 

Projekto tikslas – skatinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų domėjimąsi smulkiąja tautosaka, padėti jiems suprasti per tradicijas gyvuojančiose patarlėse ir priežodžiuose užkoduotą prasmę, plėtoti šalies ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių bendruomenių bendravimą ir bendradarbiavimą.

Buvo įdomu kalbėtis apie lietuviškas patarles ir priežodžius, stebėti, kaip vaikai domisi jų reikšme ir vėliau bando pritaikyti bendraudami su grupės draugais.

 

Lietuvių patarlėse ir priežodžiuose galima įžvelgti daug vertingos liaudies išminties, kuri ne tik pamoko, bet ir prajuokina. Atsižvelgdami į vaikų amžiaus galimybes, aptarėme patarlių ir priežodžių ypatumus, kuo skiriasi nuo kitų smulkiosios tautosakos žanrų. Nors vaikams nebuvo lengva atskirti patarles nuo priežodžių, bet išgirdę daug pavyzdžių suprato esmines ypatybes, kad patarlėse dažniausiai pamokoma, o priežodžiais įvardijami reiškinių, asmenų, daiktų ir kt. objektų tipiniai požymiai bei įvairūs palyginimai, pvz., „gudri kaip lapė“, „bailus kaip kiškis“… Neretai priežodis yra patarlės dalis.

 

Pastebėjome, kad patarlių ir priežodžių tematika itin įvairi: apie darbą, draugus, gamtą, gyvenimą, meilę, kvailumą, protą ir kt., kad beveik visoms gyvenimo sritims ir situacijoms galima pritaikyti daug patarlių arba priežodžių. Su ugdytiniais aptarėme konkrečias patarles ir priežodžius, išsiaiškinome, ką šiuo tradiciniu žodžių junginiu norėta pasakyti, įsitikinome, ar vaikai gerai suprato jų prasmę, ir pasiūlėme patarles ar priežodžius iliustruoti bet kokiomis pasirinktomis meninės raiškos priemonėmis. Manome, kad laikui bėgant patarlės suvokimas gali kisti, nes keičiasi ir gyvenimo aplinkybės, bet smagu, kad šis smulkiosios tautosakos žanras tampa vaikų kalbos dalimi ir labai praturtina žodyną.

Džiaugiamės, kad vaikai iš visos Lietuvos iliustravo patarles įvairiomis dailės raiškos priemonėmis, sulaukėme daug įdomių ir nuostabių darbų bei tikime – šis projektas ne tik buvo įdomus, bet ir skatino puoselėti etnokultūrinį ugdymą ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje.

 

Nuoširdžiai dėkojame visiems dalyviams. Kiekvienam išsiuntėme parengę elektroninę kūrybinių darbų pristatymo versiją „Iliustruota patarlių ir priežodžių išmintis“. Džiugu, kad galime pasidžiaugti įgyvendintu projekto tikslu ir uždaviniais.

Įsitikinome, kad per etnokultūrinį ugdymą vaikai išsamiau susipažįsta su etninės kultūros vertybėmis ir taip mokosi gyvos, turtingos ir vaizdingos kalbos.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.