Pataria psichologė: kaip neprarasti motyvacijos karantino metu?

Netikėtai pasaulį ištikusi pandemija pakoregavo įprastą mūsų kasdienybę ir pažėrė netikėtų iššūkių. Kai gyvenimas persikėlė į namų erdvę, gali būti sunku neprarasti motyvacijos mokytis ar dirbti ir siekti užsibrėžtų tikslų. Vilniaus technologijų mokymo centras (VTMC) vasario 2 d. bendruomenę sukvietė į renginį, kuriame alumnai dalijosi patirtimi, kaip neprarasti motyvacijos mokytis karantino metu ir sėkmingai įsidarbinti, o VTMC psichologė Milda Anužytė pateikė konkrečių patarimų, kaip neprarasti motyvacijos.

Motyvacijos paieška 

 

Pirmiausia, pasak psichologės, reikėtų suprasti motyvacijos nebuvimo arba sumažėjimo priežastis. „Paprastai taip nutinka, kai nebematome atliekamų darbų naudos, – o darbų atlikimo motyvacija tampa paremta tik žodžiais „privalau“ ir „reikia“, – sako M. Anužytė. Ji rekomenduoja, kad kai atliekamos numatytos užduotys, klausti savęs, o kodėl aš „noriu“ tai daryti, kodėl „man pačiam“, o ne dėstytojui ar mokytojui to reikia? Tokie klausimai turėtų padėti atrasti tikrąsias darbų naudos priežastis.

 

Tačiau ne kiekvienam darbui randame vidinės motyvacijos, tokiu atveju renginio dalyviams psichologė rekomendavo ieškoti išorinės motyvacijos: „Apdovanokite save už kiekvieną atliktą užduotį – pažadėkite nusipirkti, nuveikti ar pasigaminti kažką, ko seniai norėjote – apdovanokite save už atliktus darbus“, – pataria ji.

„Etiketės“ ir įsitraukimas 

 

M. Anužytė pažymi, kad sklandžiam darbui mums gali trukdyti nusiteikimas, kad darbų laukia labai daug ir kad jie neįveikiami. „Galima atlikti eksperimentą, kurį siūlo Davidas Burnsas (David D. Burns) knygoje „Geros nuotaikos vadovas“ – suskaidyti darbus nedideliais žingsneliais, prie kiekvieno darbo pažymėti, kaip manome, keliais procentais įvertintume, kiek vieną ar kitą užduotį atlikti bus sunku ir kiek malonu, o atlikus darbą pažymėti, kiek iš tiesų buvo sunku ir kiek malonumo suteikė procesas, tai svarbu, nes paprastai esame linkę didinti darbų sudėtingumą, kol nepradėjome jų įgyvendinti.“

Kitas motyvacijai trukdantis veiksnys – neigiamų etikečių sau „klijavimas“, pavyzdžiui, „aš esu nevykęs mokinys“ arba „man nepasiseks“. Pasak Vilniaus technologijų mokymo centro psichologės M. Anužytės, net ir labai sėkmingi žmonės neišvengia nesėkmių, o kartais jų pradžia kažkokioje srityje būna nelabai sėkminga. „Šiuo atveju mūsų psichika neracionaliai apibendrina kelias iki tol turėtas patirtis, tarsi visos patirtys nuo šiol bus tokios pat. Bet tai jau loginė klaida“, – pabrėžia ji. – „Net jei nepasisekė keletą kartų iki šiol, tai visai nereiškia, kad visą laiką nesiseks.“

Namų „pagundos“

 

Šiuo metu gyvenant karantino sąlygomis ir dirbant bei mokantis namuose, M. Anužytės pastebėjimu, gerokai sunkiau laikytis įprasto režimo, todėl ji rekomenduoja sukurti asmeninį dienos grafiką. „Surašykite ryte dienos darbus. Juos suskaidykite kuo mažesniais žingsneliais, o atliktus darbus išbraukite“, – pataria ji. Psichologė rekomenduoja išlaikyti įprastą dienos rutiną: keltis įprastu laiku, mokytis vilkint ne kasdieniais (namų), o įprastais darbo dienos rūbais – taip, lyg eitumėte į mokymosi įstaigą ar darbą.

 

Kitas pavojus, dirbant namų erdvėje – daugiau „pagundų“ aplinkoje, leidžiančių atidėti darbus. „Dažnai, dirbant namuose, sutampa darbo ir poilsio erdvės, tad mums kyla daugiau „pagundų“ tvarkyti namus, eiti užkandžiauti, nudirbti nenudirbtus asmeninius darbus“, – sako M. Anužytė, todėl ji pataria, jei įmanoma, namuose atskirti darbo ir poilsio erdves. „Mūsų smegenys veikia taip, kad poilsio / namų erdvėje „įsijungia“ poilsio ar namų režimas. Todėl svarbu sukurti darbo erdvę, kur regos lauke būtų kuo mažiau poilsį primenančių dalykų“, – pabrėžia M. Anužytė.

Galimos rizikos 

 

Psichologė akcentuoja ir kelias rizikas. Viena jų – dirbti daugiau nei įprasta: „Darbo laikas toje pačioje erdvėje tiesiog išsitęsia“, – sako ji, tad rekomenduoja neužmiršti malonių veiklų, taip pat, būtina kasdien išeiti į lauką. Kad kasdienybė netaptų darbine rutina, padėtų jau aptarta darbotvarkė ir darbo režimas – darbine veikla užsiimti tik nustatytomis darbo valandomis.

 

Kita rizika, su kuria galima susidurti dirbant ar mokantis namuose – pasijausti vienišam atliekant paskirtus darbus. „Dirbant ar mokantis nuotoliniu būdu nėra su kuo pasidalyti sukauptomis žiniomis, galime pasijusti atskirti“, – sako Vilniaus technologijų mokymo centro psichologė Milda Anužytė ir rekomenduoja burtis į grupes, dalintis naujausiomis žiniomis, kartu ruoštis atsiskaitymams, kuo aktyviau bendrauti, žinoma, atsižvelgiant į esamas galimybes.