„Lyderių laikas 3“ – Trakų suaugusiųjų mokymo centre

„Gera mokykla parengia mokinius, kurie ne tik moka skaityti ir rašyti, bet ir nori tą daryti. Geroje mokykloje gausu mokinių, kurie ne tik užduoda puikius klausimus, bet ir klausinėja labai dažnai ir atkakliai.“

(Britų edukologas Terry Heickas)

Trakų suaugusiųjų mokymo centras – įstaiga, teikianti kokybišką ir įvairiapusį išsilavinimą įvairių gebėjimų ir polinkių mokiniams, ugdanti dorą, išsilavinusį mokinį, nebijantį pokyčių, gebantį įveikti sunkumus ir įgyvendinti profesinius lūkesčius. Trakų suaugusiųjų mokymo centro, kaip ir kitų rajono švietimo įstaigų, specialistai buvo pakviesti dalyvauti lyderystės projekte „Lyderių laikas 3“.

Mano pedagoginis darbo stažas yra daugiau kaip 20 metų. Be to, jau septintus metus dirbu vadovaujamą darbą, kurio pagrindinis uždavinys – valdyti ugdymo procesą jį stebint, analizuojant, vertinant pažangą. Nuolatinį dėmesį skiriu mokymo(si) procesui ir jam tinkamoms sąlygoms kurti, dialogui su mokytojais. Aktyviai domiuosi naujovėmis, siekiu jas taikyti mokymo įstaigoje. Dalyvauju jau trečiuose projekto „Lyderių laikas“ neformaliųjų studijų mokymuose. Modulio „Lyderis – mokymosi vedlys“ mokymų tikslas – plėtoti ugdymo procesų pažinimo ir tobulinimo gebėjimus taikant praktines strategijas. Džiugu, kad šių studijų pagrindinis objektas yra pamoka, jos planavimas, mokymo strategijos joje pasirinkimas, mokymosi motyvacija, ugdymo proceso stebėjimas bendradarbiaujant, nes mūsų mokyklose pamoka – vis dar pagrindinis žinių perdavimo įrankis.

Daiva Gribauskienė su socialinių įgūdžių ugdymo programos mokiniais / Rolando Baranausko nuotr.

Per mokymus buvo pristatyta „Pamokos studija“ – praktinė ugdymo tobulinimo strategija mokykloje. Jos esmė – suburti 2–3 to paties dalyko pamokos studijos grupę savo mokykloje arba mieste. Grupę sudaro to paties dalyko mokytojai, dirbantys su to paties amžiaus mokiniais (pvz., 8a ir 8b), pasiryžę kartu planuoti, vesti pamoką ir ją tobulinti. Komandos nariai susitaria, ko nori, kad mokiniai išmoktų per pamoką. Tai apima ir ilgalaikius tikslus (pvz., pamilti mokymosi procesą, išmokti dirbti komandoje, išmokti gerbti kitus ir pan.), ir dalykinius tikslus (pvz., išmanyti, kaip apskaičiuoti patalpos plotą). Grupėje reikia sutarti, kokį planavimo modelį pasirinkti ir kodėl būtent tokį, kaip tai atitinka individualiai pasirinktą tobulintiną sritį. Vienas komandos narys veda pamoką, kiti stebi, kaip reaguoja mokiniai (kurie pamokos elementai tinka arba netinka jų mokymosi procesui), surenka stebėjimo įrodymus ir duomenis. Vėliau komanda aptaria duomenis, analizuoja rezultatus ir vertina mokinių mokymosi progresą siekiant mokymosi tikslų. Komanda koreguoja planą, kartoja 2–6 žingsnius tiek, kiek reikia, dalijasi pamokos dizainu ir savo atradimais su kitais mokytojais.

Įdomu buvo tyrinėti teorinę medžiagą, norėjosi kuo greičiau įgytas žinias pritaikyti praktiškai. Ypač sudomino kolegialus pamokos planavimas, kuris priklauso nuo ugdymo filosofijos ir taikomos metodikos, ugdymo tikslų ir pamokos uždavinių, mokytojo asmeninių savybių ir profesinių kompetencijų, mokinių turimos patirties, kitų veiksnių ir kontekstinių aplinkybių (aplinkos, mokymo priemonių, tradicijų). Džiugu, kad įgytas žinias pavyko pritaikyti praktikoje. Kartu su matematikos vyresniąja mokytoja Vida Jarašiene vedėme pamokas, taikydamos „Pamokos studijos“ modelį. Išmokome, kad pradedant pamoką būtina pabrėžti, kur tai bus galima pritaikyti gyvenime, kad kuo daugiau vaizdinės medžiagos, tuo labiau didėja mokinių suvokimas ir naujos temos supratimas. Supratome, kad vertinant kolegės ir įsivertinant savo darbą geriau suprantami tinkami atlikimo reikalavimai, įžvelgiamos savo ir kitų veiklos atlikimo stiprybės bei tobulintinos sritys. Taigi, bendra skatinanti ieškoti ir atrasti veikla lėmė sėkmingas pamokas, suteikė stiprybės tobulėti.

+18

0