Autizmo spektro sutrikimai: pagalba vaikui, šeimai, pedagogams…

Ne paslaptis, kad į ugdymo įstaigas vis dažniau atvedami įvairių elgesio ir emocijų sutrikimų turintys vaikai. Dažniausiai pasitaikantys – autizmo, įvairūs smegenų vystymosi sutrikimai. Ištirta, kad nėra vienos autizmą sukeliančios priežasties, beje, kaip ir nėra vieno autizmo tipo. Todėl, paprastai, vaikai, turintys autizmo sindromą, būna itin skirtingi, kiekvieno iš jų poreikiai individualūs. Suprantama, kad tokių vaikų ugdymas gali kardinaliai skirtis. Kaip juos integruoti į bendrojo ugdymo(si) aplinką, kaip padėti niveliuoti iškylančius sunkumus ir socializuoti(s) – šių dienų iššūkis?..

Ugdymo plėtotės centras, įgyvendindamas elgesio ir emocijų bei kitų raidos sutrikimų turinčių vaikų integracijos į švietimo sistemą priemones, organizavo dviejų dienų seminarą tema „Vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, ugdymas: taikomoji elgesio analizė ir įrodymais grįsta praktika“. Seminare įžvalgomis ir praktiniais patarimais dalijosi daugiau nei dvidešimt metų darbo su vaikais, turinčiais autizmo sindromą ir vystymosi negalią, sukaupęs ekspertas Paulas W. Stephany. Jis taip pat yra licencijuotas santuokos ir šeimos terapeutas bei elgesio analitikas. Šiuo metu P. W. Stephany – „Žingsnis po žingsnio“ intensyvios elgesio gydymo programos vaikams, turintiems autizmo sindromą, klinikinis vadovas, dėstytojaujantis humanitarinių ir socialinių mokslų universitete Varšuvoje. Anksčiau jis dėstė Kalifornijos valstijos universitete ir dirbo kaip elgesio analitikas Stanisloso apygardos išsilavinimo tarnyboje.

„Pradėjęs dirbti šioje srityje, dirbau pusiau privačioje mokykloje su vaikais, turinčiais elgesio sutrikimų. Čia tokius vaikus atsiųsdavo valstybinės mokyklos. Šiandien šią sritį išmanau geriausiai ir man patinka joje dirbti“, – sakė P. W. Stephany.

 

PROBLEMINIS ELGESYS – ELGESIO VERTINIMAS IR INTERVENCIJOS,
SIEKIANT SUMAŽINTI NEPAGEIDAUJAMĄ ELGESĮ (Paulas W. Stephany)

 

Kliūtys mokytis kyla tada, kai vaikas nesilaiko nurodymų, tampa agresyvus, žalojasi, rėkauja, varto baldus ir pan. Tokia aplinka – sudėtinga ne tik sutrikimų turintiems vaikams, bet visiems toje aplinkoje besimokantiesiems. Gerai, kad egzistuoja tam tikri metodai, leidžiantys įvertinti tokio elgesio sutrikimo lygį ir pasinaudoti tam tikrais intervenciniais planais.

 

Elgesio funkcija

Egzistuoja toks elgesys, kuriuo kažko siekiama ir kurį derėtų skatinti. Taip pat gali būti ir toks elgesys, kuriuo siekiama kažko išvengti ar pabėgti (neigiamas skatinimas). Skirtingi elgesio modeliai gali atlikti tą pačią funkciją. Pavyzdžiui, rėkimas, daiktų mėtymas, spjaudymasis visada reiškia pabėgimą.

Intervencijos paprastai būna rekomendacinio pobūdžio. Derėtų daryti prielaidą, kad mokiniai skiria, kas yra blogai, o kas gerai. Kiekvienas mokinys yra geras viduje, bet kartais tam tikras elgesys prasiveržia stipriau. Esminis momentas tas, kaip mes, mokytojai, reaguojame į elgesį. Intervencijų tikslas yra užtikrinti, kad nepageidaujamos reakcijos būtų kiek galima mažiau tikėtinos. Vadinasi, iš esmės siekiame nuslopinti probleminį elgesį ir susitelkti prie probleminio elgesio šalinimo.

 

Funkcinis vertinimas – kas tai?

Funkcinis vertinimas yra pagrįstas šiomis prielaidomis: probleminis elgesys dažniausiai susijęs su aplinka; teigiama intervencija gali sumažinti netinkamą elgesį ir padidinti tinkamą elgesį; programa, kuri restruktūrizuoja aplinką, gali užkirsti kelią probleminiam elgesiui atsirasti; elgesio metodas, kuris naudojamas norint nustatyti, kada ir kur tikėtinas probleminis elgesys ir pan.

Funkcinis vertinimas gali apimti pokalbius, vertinimo skales, tiesioginę stebėseną ir probleminių situacijų sisteminę eksperimentinę analizę.

Pirmasis darbas, kurį privalome atlikti, norėdami įgyvendinti funkcinį vertinimą ir siekdami padėti bendravimo ir elgesio negalią turinčiam asmeniui, – pakeisti aplinką. Ji privalo kaip galima geriau atitikti sutrikimų turinčių žmonių poreikius.

 

Kokiu tikslu atliekamas funkcinis vertinimas?

Dažnai probleminis elgesys atrodo nepaaiškinamas. Jeigu, dirbdami su mokiniu klasėje, pastebime besikeičiantį jo elgesį ir negalime suprasti, kas vyksta, turime stebėti aplinką. Bet gali pasitaikyti atvejų, kai mėginame sukurti tinkamą aplinką, apie viską pagalvoti, kas turėtų skatinti mokinius mokytis, tačiau vienas mokinys vis tiek elgiasi visiškai kitaip nei kiti. Turime atlikti funkcinį vertinimą, kad suprastume – kodėl?.. Funkcinio vertinimo tikslas yra įnešti aiškumo, padėti suvokti chaotišką situaciją. Visa tai pasiekti galime per sisteminį vertinimą.

Susipažinkime su programa, kaip atpažinti ir įvertinti elgesio sutrikimus. Kad galėtume tai padaryti, būtinas pokalbis su žmogumi, kuris geriausiai pažįsta vaiką: tėvai, mokytojai, seneliai, globėjai ir pan. Pavyzdžiui, Lenkijoje vaikais po pamokų dažniausiai rūpinasi seneliai. Atkreipkite dėmesį į tai, ar vaikas atėjęs iš kitos institucijos, nes tokiu atveju naudinga užmegzti ryšį su jo buvusiu mokytoju, peržvelgti mokinio bylą.

 

2012 m. Gregory Hanley sudarė tam tikrą pokalbio seką, kuri, mano nuomone, leidžia klausiančiajam užduoti itin taiklius klausimus ir išgauti kaip galima daugiau informacijos. Visada yra galimybė klausimyną išsiųsti kaip anketą, tačiau mano patirtis rodo, kad tada sulaukiama ribotų atsakymų. Daug naudingesnis yra tiesioginis kontaktas.

Klausimai apima įvairias sritis. Itin svarbu išsiaiškinti, kokia yra probleminio elgesio seka ir koks paskutinysis prasto elgesio etapas (agresija, o gal net savęs žalojimas?). Taip pat būtina išsiaiškinti, kas yra daroma, kai kyla probleminis elgesys. Ar, pavyzdžiui, tėvai, seneliai stengiasi nuraminti vaiką, o gal kaip tik sužadina jo agresiją?..

 

PRAKTINIAI PATARIMAI

 

1 etapas. Netiesioginis duomenų rinkimas: apklauskite tuos žmones, kurie yra geriausiai susipažinę su tiriamojo elgesiu; peržiūrėkite kitų tyrėjų ir kitais intervencijos atvejais surinktus duomenis; peržiūrėkite įrašus ir ataskaitas; klausimynai ir vertinimo skalės.

Pasikalbėkite, netaupydami laiko (Hanley, 2012):

• Tiriamojo gimimo data ir dabartinis amžius.
• Vyras / moteris.
• Apibūdinkite jo(s) kalbinius gebėjimus.
• Apibūdinkite jo(s) žaidimo įgūdžius ir mėgstamiausius žaislus arba laisvalaikio užsiėmimus.
• Ką dar vaikas mėgsta?
• Koks elgesys yra probleminis? Kaip jis atrodo?
• Koks probleminis elgesys labiausiai kelia nerimą?
• Kokie 3 su probleminiu elgesiu susiję dalykai labiausiai kelia nerimą? Ar koks nors kitas elgesys kelia nerimą?
• Apibūdinkite probleminio elgesio intensyvumo ribas ir mastą, kiek kiti žmonės gali būti įskaudinti arba sužaloti dėl probleminio elgesio.
• Ar skirtingam probleminiam elgesiui būdinga pasireikšti staiga arba kauptis ir (arba) probleminis elgesys įprastai pasireiškia prieš kitokį probleminį elgesį (pavyzdžiui, iš pradžių rėkia, paskui trenkia).
• Kokioms sąlygoms arba kokioms situacijoms esant labiausiai tikėtinas probleminis elgesys?
• Ar probleminis elgesys nuolat pasireiškia atliekant tam tikrą veiklą?
• Ar probleminis elgesys pasireiškia, kai pakeičiate rutiną arba nutraukiate veiklą? Jeigu taip, apibūdinkite.
• Ar probleminis elgesys pasireiškia, kai pasirodo, kad tiriamasis nepasieks to, ko nori? Jeigu taip, apibūdinkite, ką vaikas dažniausiai siekia kontroliuoti?
• Kaip jūs ir kiti reaguojate į probleminį elgesį?
• Ką jūs ir kiti darote, kad nuramintumėte tiriamąjį, kai jo elgesys tampa probleminis.
• Ką jūs ir kiti darote, kad atitrauktumėte dėmesį nuo probleminio elgesio?
• Ką, jūsų nuomone, tiriamasis bando pasakyti savo probleminiu elgesiu, jeigu tokiu elgesiu kažko siekia?
• Kaip manote, ar probleminis elgesys yra savistimuliacijos forma? Jeigu taip, dėl ko susidarė toks įspūdis?
• Kodėl, jūsų nuomone, tiriamasis elgiasi problemiškai?

 

Tėvų, mokytojų ir prižiūrėtojų duomenų rinkimas

Ar ir kiek vertingi mokytojų, tėvų arba prižiūrėtojų surinkti duomenys apie elgesį priklausys nuo to, kaip tiksliai jie perduodami. Tradicinė ABC diagrama, kai fiksuojami probleminio elgesio atvejų incidentai, dažniausiai yra pernelyg atvira. Todėl geriau būtų parengti duomenų rinkimo formą su laukeliais, kuriuos galima pažymėti varnele, kur aiškiai apibrėžiamas tiriamas elgesys ir dideli intervalai. Dažniausiai tokie duomenys būna tikslesni. Tėvų, mokytojų ir prižiūrėtojų surinkti duomenys gali padėti susidaryti tinkamą vaizdą apie įprastą dažnumą, trukmę ir kontekstą, kada pasireiškia probleminis elgesys.

 

2 etapas. Tiesioginis vertinimas:

• Du įprasti metodai, atliekant tiesioginį vertinimą, yra aprašomojo pobūdžio vertinimas ir funkcinė analizė.
• Tipinė funkcinė analizė, aprašyta Briano Iwatos (1994, 1982), dažnai yra sudėtinga ar netgi neįmanoma.
• Brianas Iwata ir Claudia Dozier (2008) analizavo „praktinius apribojimus taikant funkcinės analizės metodiką“ ir pateikė pritaikytos aplinkos variantus, kur apribojimai buvo laikas ir galimybė griežtai kontroliuoti aplinkos sąlygas.

 

Funkcinės analizės variantai (pagal B. Iwatą ir C. Dozier (2008)

Glaustą funkcinę analizę sudaro vienintelis 5 minučių testas ir kontrolės sąlygos. Jeigu yra pakankamai laiko, paskui atliekamas gydymo bandymas – visa tai galima sutalpinti į pusantros valandos.

 

Vienos funkcijos testavimas. Jeigu imituotos ataskaitos arba neformalūs pastebėjimai rodo tam tikrą palaikymo šaltinį, funkcinę analizę gali sudaryti vienintelio testavimo sąlyga – kontrolė. Teigiami vienintelės funkcijos testavimo rezultatai veda tiesiogiai į gydymą, o gavus neigiamus rezultatus būtina tolesnė analizė.

 

Vieno serija. Vienos funkcijos testas atliekamas tada, kai elgesį, manoma, palaiko automatinis skatinimas. Individas stebimas pasikartojančių seansų buvimo „vienam“ metu. Ši procedūra neapima testavimo-kontrolinio palyginimo, tačiau suteikia paprastą būdą patikrinti, ar probleminis elgesys tęsiasi, nesant jokios socialinės stimuliacijos (todėl nėra tikėtina, kad jis tęsis dėl socialinio skatinimo). Priešingai, sumažėjęs reagavimas per skirtingus seansus rodo galimybę, kad toks elgesys išnyks, ir poreikį testavimo sąlygas įtraukti į socialinius apribojimus.

 

Ženklo funkcinė analizė. Richardas G. Smithas ir Robertas M. Churchillis (2002) nustatė, kad tiriamiesiems, kurie save žalojo arba reiškė prieš save agresiją, taip pat buvo būdinga kitokia reakcija, kuri nuosekliai pasireiškė prieš prasidedant probleminiam elgesiui. Nepriklausomi funkcinės analizės rezultatai, kai tirti „būsimo elgesio ženklai“ ir tiriami elgesio modeliai, parodė, kad abu atliko tas pačias funkcijas ir kad pasikartojantis itin probleminis elgesys buvo retesnis „ženklų apie būsimą elgesį“ funkcinės analizės metu. Tai rodo, kad tam tikrą būsimą elgesį rodančių ženklų analizė gali padėti sumažinti riziką.

 

Laukimo funkcinė analizė. R. G. Smithas ir R. M. Churchillis (2002) seansų metu atliko nepriklausomas probleminio elgesio funkcines analizes, per kurias buvo matuojamas reakcijos greitis. Taip pat rengti seansai, kurie nutraukti pasireiškus pirmajai tikslinei reakcijai. Sąsajos tarp dviejų vertinimų rezultatų buvo pastebėtos 9 iš 10 atvejų. Kiekvienu atveju laukimo funkcinė analizė pasibaigdavo daug mažesniu probleminio elgesio mastu.

 

Jeigu tiksliai žinote, kas lemia agresiją, savistimuliaciją, suprantate, kokia yra veiksmų elgesio grandinė, galite pradėti elgesį keisti nuo labiausiai nutolusio dirgiklio.

 

Struktūrinis aprašomasis vertinimas (SAV) (Anderson ir Long (2002)

SAV didina aprašomojo vertinimo naudą programuojant tam tikrų sąlygų pasirodymą (užduoties pateikimą, materialių daiktų pašalinimą, dėmesio stoką), jos funkciniu požiūriu gali būti susijusios su probleminiu elgesiu. Neįsivaizduokite, kad bet kaip surinkti duomenys jums pateiks atsakymus. Privalo būti tam tikras struktūrizavimas. Tyrimų dalyviams keletą kartų sudaromos keturios eksperimentinės sąlygos: dėmesio stoka, reikalavimas atlikti užduotį, materialių daiktų stoka ir žaidimas. Seansai vyksta dieną, kai, paprastai, kiekvienai SAV sąlygai būna būdinga tam tikra veikla.

 

Elgesio palaikymo planas (EPP). Tai nėra dokumentas, kurį įduodame mokiniams į rankas ir prisakome jo laikytis. Elgesio palaikymo planas yra skirtas jums, mokytojams, jame nubrėžiama, ką turite daryti kitaip.

Taigi, EPP apibūdina mūsų elgesį. Nurodo, ką darysime kitaip: kokius pakeitimus darysime fizinėje aplinkoje, mokymo programoje, darbotvarkėje, atlygio ir bausmių sistemoje, kaip mokysime ir pan.

Į elgesio palaikymo planus turėtų būti įtraukta: probleminio elgesio apibrėžtys ir pakaitinio elgesio apibrėžtis; ženklai ir motyvuojantys veiksmai; probleminio elgesio pasekmių išlaikymas (funkcija); ženklų (aplinkos), mokymo, pasekmių strategijos.

 

Elgesio palaikymo planai turėtų atitikti aplinką, kurioje bus įgyvendinti, bei vertybes, išteklius ir įgūdžius žmonių, įgyvendinsiančių procedūras. Vadinasi, kiekvienam elgesio palaikymo planas turi būti savitas. Tikslas – ne sukurti vienintelį, tobulą planą, bet sukurti planą, kuris būtų veiksmingas.

Strategijomis turėtų būti atkreipiamas dėmesys į ženklus, mokymą pakeisti elgesį ir suteikti mokiniui galimybę tinkamiau pasinaudoti pasekmėmis, kurios palaiko probleminį elgesį. Pakeitimo elgesys turėtų būti funkciniu požiūriu lygiavertis probleminiam elgesiui.

 

Intervencija siekiant „naudingo“ elgesio. Būtinas alternatyvaus elgesio skatinimas, skatinimas turi būti visada numatytas, o skatinama turėtų būti tam tikru metu, nepriklausomai nuo mokinio elgesio. Tik pasireiškus probleminiam elgesiui, skatinimą derėtų nutraukti.

 

Intervencija „pabėgimo / vengimo“ atveju.

• Nutraukite galimybę „pabėgti“ (visada įtraukite tam alternatyvių priemonių).
• Funkcinio bendravimo mokymas. Pateikite pabėgimo galimybę, išgirdę norimą bendravimo frazę.
• Skatinkite kitokį elgesį. Suteikite galimybę išvengti, kai tam tikrą laiką nepasireiškia probleminis elgesys.
• Negalimas išvengimas. Galimybė išvengti suteikiama tam tikru metu, nepriklausomai nuo mokinio elgesio.
• Nurodymų mažėjimas. Palaipsniui didinamas veiklos sudėtingumas ir trukmė.
• Įsibėgėjimas. Prieš pateikdami sudėtingą užduotį, pateikite keletą paprastų užduočių. Leiskite procesui įsibėgėti.

 

Vien dėl to, kad elgesio palaikymo planas yra paprastas ir nesudėtingas, dar nereiškia, jog jis bus nuosekliai įgyvendinamas. Jeigu norime, kad gydymas būtų patikimas, už plano įgyvendinimą atsakingi žmonės turi būti skatinami.

Vaikai probleminio elgesio, kaip ir bet kokio kito, gali išmokti vieni iš kitų arba iš juos supančios aplinkos. Atsakymus, kaip padėti vaikams, kurių elgesys probleminis, galima rasti supratus, kokį poveikį jie daro aplinkai.

 

***

Šiandien jau neabejojama, jog susitelkus tėvams, pedagogams ir kitiems arčiausiai vaikų esantiems žmonėms galima padėti elgesio sutrikimų turintiems vaikams pašalinti arba nuslopinti sutrikimus, kad vaikai galėtų sėkmingai integruotis ir gyventi visavertį gyvenimą. Žinoma, tam būtina tam tikra strategija, metodika, nuoseklumas, pritaikyta aplinka ir panašūs dalykai, kuriuos minėjo ekspertas P. W. Stephany.

 

Nacionalinėje neįgaliųjų socialinės integracijos 2013–2019 m. programoje ir kituose dokumentuose atsispindi lygių ugdymosi galimybių, švietimo prieinamumo principai, kurie skatina elgesio ar (ir) emocijų sutrikimų turinčių mokinių integraciją ir įtraukimą, įpareigoja ugdymo turinį, metodus, o prireikus ir ugdymo programą pritaikyti kiekvienam vaikui bei teikti pagalbą šeimoms (Švietimo problemos analizė, 2017 m. gruodis, Nr. 5 (161).