Virtuali diskusija „Kaip sekasi ruoštis nuotoliniam mokymui(si)“

Švietimo įstaigų vadovai ir steigėjai įpareigoti užtikrinti, kad nuo kovo 30 d. būtų pasiruošta mokymą(si) vykdyti nuotoliniu būdu. Į teiginį: „Jeigu tektų mokyti(s) namuose…“, šiandien jau sakome: „Teks.“.

Apie tai, kaip sekasi ruoštis nuotoliniam mokymui(si), į virtualią diskusiją mokyklų vadovus sukvietė Kauno pedagogų kvalifikacijos centras (KPKC). ZOOM aplinkoje vykusią virtualią diskusiją: „Kaip sekasi ruoštis nuotoliniam mokymui(si)“, kurioje dalyvavo 23 vadovai, moderavo Kauno Dainavos progimnazijos direktorė Jolanta Vengalienė.

 

Suvokdami, kad mokyklų nuotolinio mokymo(si) praktika ir patirtis labai skirtinga, diskusijos dalyviai sutarė, svarbiais įsipareigojimais bendruomenėms, dalytis atvirai diskutuodami. Matyti savo judėjimą, pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtas rekomendacijas, galima tik apmąstant bei įgyvendinant praktiškai.

 

Šiandien visas atsakomybes prisiima vadovai: jie rūpinasi tėvų, vaikų, mokytojų ir kitų darbuotojų veiklos pokyčių saugumu, sėkmingu perėjimu į naujas mokymo(si) aplinkas. Galbūt todėl, diskutuojant nuskambėjo, jog šiandien vadovui tenka priimti ne vieną nepopuliarų sprendimą. Už visų – „privalu“ suteikti, padaryti, padėti, parodyti, taikyti, veikti – slypi emocinis nesaugumas: ar mane išgirs, supras, pamatys, įvertins… Žinių daugelis esame sukaupę  daug ir vertingų. Todėl vadovams – kalbėtis, tartis, perimti gerąją praktiką – būtina. Atėjo metas profesionaliai susisteminti ir pritaikyti patirtis. Kitaip tariant – ne kaupti, o dalytis.

 

Virtualios diskusijos metu, kalbėtasi apie visos bendruomenės pasiruošimą nuotoliniam mokymui(si): apie pateikiamą ugdymo(si) turinį, jo planavimą, išdėstymą, užduočių valdymą, virtualų vaikų ar mokytojų bendradarbiavimą, pagalbas mokymo(si) kelyje.

 

Renginio moderatorė, Kauno Dainavos progimnazijos direktorė Jolanta Vengalienė, pasidalijo ruošimosi įžvalgomis: kokios praktikos bus taikomos, kaip, bendradarbiaudami mokytojai, kuria kokybišką ir įdomų mokymo(si) procesą, kaip parengtas priemonių planas ir susitarimai, dėl tokio mokymo(si), padėtų visai bendruomenei sėkmingai sutikti iššūkius ir pasiekti suplanuotų tikslų.

 

Tokiu laiku, kaip šis, kiekvienam labai svarbu suvokti asmenines atsakomybes, todėl ženklią įtaką darys komunikavimo kompetencijų išmanymas. Svarbu išsaugoti bendruomenės įdirbį, nepulti diegti visko, kas siūloma. Svarbu apmąstyti ir adaptuoti ugdymo(si) kryptį naujoje mokymo(si) aplinkoje naudojamais virtualiais įrankiais bei pritaikyti naujas galimybes pagal mokinių ontogenetiką.

 

Dabar kaip tik tas metas, kai svarbu ne kiekybė, o kokybė. Daugiau – ne visuomet yra geriau. Mažais, bet užtikrintais žingsneliais pasitikime naują pokytį. Nebėkime ieškodami „perdegimo sindromo“, todėl šioje situacijoje puikiai pasitarnaus SEU išmoktos pamokos, kaip išlikti socialiai ramiais bei atsakingais.

 

Diskusijoje dalyvavusi Klaipėdos rajono Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Loreta Kaltauskienė pasidalino gimnazijos kolektyvo nuveiktų darbų įžvalgomis, akcentavo susitarimų svarbą, pasitikėjimą bei geranoriškumą.

 

Optimizmas šiame pokyčių procese gali padėti įveikti bet ką, svarbu, savivaldybės darbuotojų palaikymas ir pagalba sprendžiant problemas. Juk visai nesvarbu, kokio turinio lenteles pildys mokytojai planuodami ar kokią platformą pasirinks dėdami mokymo(si) medžiagą, svarbu, kad mokytojas apgalvotų, kaip ši informacija pasieks kiekvieno vaiko suvokimą. Svarbu tinkamai priimti pažangą ir pasiekimus. Dar svarbiau kurti ir plėtoti dalinimosi kultūrą, puoselėjant savitarpio pagalbą ir bendrystę.

KPKC inf.