Pedagogų patarimai: kaip vasarą vaikus atitraukti nuo išmaniųjų ekranų

Pasibaigus mokslo metams vaikų ugdymu, jų lavinimu ir turiningų atostogų laiku gali pasirūpinti tėvai. Atostogaujančias atžalas atitraukti nuo išmaniųjų ekranų tėvams nėra paprasta, tačiau ši užduotis – tikrai įveikiama. Tarptautinės Amerikos mokyklos psichologė Uldė Sirtautaitė pasakoja, kodėl svarbu ugdyti vaikus kūrybiškai ir pasirūpinti emociniu jų intelektu per atostogas, o dailės mokytoja Ana Platonova pateikia praktinių patarimų, kaip užimti vaikus vasarą.

 

Pasak psichologės, atostogų metas – puiki proga užsiimti kūrybiškais, smagiais, vaikus įkvepiančiais dalykais. Jei vaikai gali žaisti su tėvais ar kitais vaikais, jie mokosi suprasti save ir kitus. „Ir atostogų metu vaikai mokosi suprasti, įvardinti ir valdyti jausmus bei emocijas, rūpintis tuo, kaip jaučiasi kiti. Visa tai – sudedamosios vadinamojo emocinio intelekto dalys“, – sako U. Sirtautaitė.

Jos teigimu, kuo geriau vaikui sekasi suprasti save ir aplinkinius, tuo jis jaučiasi saugesnis, patiria mažiau nerimo bendraudamas su kitais. „Tuomet vaikas tampa laisvas, nebijo pasirodyti, nejaučia poreikio ką nors slėpti. Tai lemia ir kūrybingumą – vaikui lengviau į situaciją pažvelgti savaip, nebaisu suklysti ar bijoti būti neigiamai įvertintu“, – kalba specialistė.

Ji pabrėžia kūrybiškumo svarbą vaikams: „Tie, kurie užauga fiziškai ir emociškai sudėtingomis sąlygomis, ypač jei iš evoliucijos, istorijos perspektyvų, žiūrėtume į tautas, kurios tebegyvena medžiotojų rankiotojų gyvenimus – pagrindinis jų tikslas – išgyventi. Tokiose tautose augantys vaikai bijo kurti, atrasti naujų dalykų, tyrinėti pasaulį. Vaikai, kurie yra mylimi, auga saugioje aplinkoje – nori kurti, atrasti naujų dalykų. Tokie žmonės užaugę veda bendruomenę ir visą civilizaciją į priekį“, – teigia U. Sirtautaitė.

Humoro jausmas rodo emocinį intelektą

 

Dar vienas bruožas, atspindintis emocinį intelektą – humoro jausmas. „Jis rodo, kad vaikas suvokia, kaip mąsto kitas žmogus ar žmonių grupė, todėl žino, ką pasakyti, kad prajuokintų. Tai vadinama mentalizacijos gebėjimu. Kuo jis aukštesnis, tuo vaikui aiškesni kitų žmonių norai, emocijos, elgesio motyvai; tuo lengviau bendrauti su kitais“, – pasakoja specialistė.

Turintis humoro jausmą žmogus žino, kaip kūrybingai spręsti socialines situacijas – kažkam supykus pajuokauja ir tokiu būdu sumažina įtampą. „Pavyzdžiui, sulaukęs priekaišto dėl neplautų indų, pakomentuoja, kad jų neplauna tik todėl, kad norėjo parodyti, kokį didžiulį nešvarių indų bokštą įmanoma pastatyti – argi neįspūdinga?!

Humoro jausmas neabejotinai taip pat ugdo ir kūrybiškumą, nes skatina rasti sąsajų tarp nesusijusių dalykų. Dažnai juokingi anekdotai baigiasi netikėtai, neprognozuojamai, todėl yra juokingi“, – pasakoja Tarptautinės Amerikos mokyklos psichologė.

Spalvinti paveikslėlius – nekūrybiška

 

Dailės mokytoja A. Platonova per vasaros atostogas siūlo vaikus įtraukti į kūrybingumą skatinantį projektą: „Šios idėjos autoriai – „Los Andželo meno muziejaus“ komanda – sukvietė žmones išsirinkti meno kūrinį ir atkurti jį namuose turimomis priemonėmis. Technika gali būti įvairi: piešimas, grafinis dizainas ar tiesiog panašūs daiktai, svarbu, kad atitiktų spalvos, formos ir turinys“, – pataria dailės mokytoja.

Jos teigimu, vaikai turėtų išsirinkti bet kokį patinkantį meno kūrinį. „Mokykloje stengiamės suteikti vaikams laisvę rinktis, tokiu būdu skatiname juos rasti individualų interesą užduotį atlikti. Todėl kviesčiau vaikus darbuotis su draugais ar šeima, taip galėsite pabendrauti ir praleisti laiką drauge, juk vaikai atlikdami tokias užduotis labai įsijaučia. Karantino metu išbandėme ją mokykloje, kai kurie siuntė net po dešimt atkurtų meno kūrinių. Kiti atrado įdomias autorių asmenybes, ėmė domėtis jų istorijomis“, – pasakoja A. Platonova.

 

Daug metų su vaikais dirbanti dailės mokytoja sako, kad svarbiausia suteikti galimybes vaikams atsiskleisti. „Nerekomenduoju tėvams duoti atžaloms spalvinti paveikslėlius, nes ribos ir taisyklės kausto kūrybiškumą. Mažam vaikui ir nupieštos trys linijos gali būti arkliukas, 4–5 klasėje vaikai nori mokytis piešti tiksliau, o 9–10 klasėje atsiranda gėdos jausmas, jei tiksliai nupiešti nesiseka“, – tvirtina mokytoja.

Dėl to, jos teigimu, kasdienėse situacijose reikėtų leisti vaikui pasireikšti. „Pavyzdžiui, pasiūlykite dekoruoti pyragą. Pirmiausiai parodykite kelis pavyzdžius, kaip tai padaryti, o po to leiskite improvizuoti. Galbūt jis pasinaudos pavyzdžiu, galbūt sujungs kelis, o gal sugalvos unikalių būdų ir jausis dėl to laimingas“, – kūrybiškumo ugdymo patarimais dalijasi pedagogė.